Lietuvoje mėgėjų sodai pradėti steigti 1949 metais, o šiuo metu šalyje yra apie 2000 sodininkų bendrijų (SB). Iki Nepriklausomybės atkūrimo SB buvo steigiamos tik valstybinio fondo žemėje siekiant išspręsti miestų gyventojų trumpalaikius rekreacinius poreikius.
Pastaruosius du dešimtmečius mėgėjų sodų teritorijos palaipsniui virsta priemiestiniais kvartalais su ribota infrastruktūros įrengimo galimybe. Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pataisoms, pasikeitė ir SB teritorijos samprata - SB teritorija laikoma gyvenamosios vietovės teritorijos dalimi.
Teisinis reglamentavimas ir savivaldybių įpareigojimai
2004 metais įsigaliojęs SB įstatymas, sudarė teisinį pagrindą SB sklypuose nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ir nekeičiant pagrindinės žemės ūkio naudojimo paskirties statyti gyvenamuosius namus ir jų priklausinius.
2012 m. birželio 29 d. LRS priėmus SB įstatymo pakeitimo įstatymą, savivaldybės buvo įpareigotos perimti, valdyti ir tvarkyti SB bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius (gatves). Pagal 2014 m. gruodžio 14 d. priimto LR SB įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatą savivaldybės buvo įpareigotos perimti, valdyti ir tvarkyti SB bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius (gatves).
Nuo 2015 m. liepos 31 d. galiojančiame SB Įstatymo 6 str. savivaldybės gali, bet neprivalo prižiūrėti SB kelių (gatvių). Iki šios dienos, didžioji dalis savivaldybių neperėmusios SB esančių vidaus kelių (gatvių), jų netvarko ir neprižiūri.
Įgyvendindama SB įstatymo 6 str. nuostatas, Aplinkos ministerija 2016 m. buvo parengusi Sodų kelių perdavimo programos projektą ir pateikusi tvirtinti LRV. LRV programą atsisakė tvirtinti, pavesdama šią misiją aplinkos ministrui, nors tai ir prieštarauja SB įstatymo 6 str. nuostatoms.
2017 m. buvo parengtas SB įstatymo 6 str. pataisų projektas. LRV projektui pritarė 2017 m. liepos 5 d. pateikė LRS. LRS 2017 m. rudenį pradėtas SB įstatymo svarstymas sustabdytas iki darbo grupės (sudarytos aplinkos ministro 2017 m.
Bendrojo naudojimo žemės sklypų kadastriniai matavimai
Bendrijos prašymu sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus, naudojamus keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypus su juose esančiais keliais (gatvėmis), atlikus jų kadastrinius matavimus ir nerengiant naujo teritorijų planavimo dokumento, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perima ar patikėjimo teise valdo ir tvarko savivaldybė, išskyrus atvejus, kai sodininkų bendrija šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka.
Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypų, naudojamų keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypų su juose esančiais keliais (gatvėmis) kadastriniai matavimai ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre finansuojamas iš sodininkų bendrijų lėšų, savivaldybių lėšų ir valstybės biudžeto tikslinių asignavimų, kurie planuojami ir paskirstomi savivaldybėms pagal Vyriausybės patvirtintą sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo programą.
Bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypų, naudojamų keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypų su juose esančiais keliais (gatvėmis) kadastrinių matavimų atlikimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Atkreiptas dėmesys, kad kelią (gatvę) suformuoti kaip inžinerinį statinį (atlikti tiksliuosius matavimus ir registruoti NTR) yra gerokai pigiau nei atlikti žemės sklypo reikalingo statiniui eksploatuoti suformavimo procedūras.
Paminėtina, kad numačius reikalavimą atlikti kadastrinius matavimus (žemės sklypo ir inžinerinio statinio kelio (gatvės)) didelė lėšų būtų išleista matavimams ir registravimui, tačiau, neskirus papildomo finansavimo, reali kelių būklė nepagerėtų.
Kiti svarbūs aspektai
- SB pastoviai ar laikinai gyvenančių piliečių teisių ir pareigų, nebūnant SB nariais, sureguliavimas.
- Pastaruoju metu SB vyksta intensyvi transformacija iš rekreacinės - žemės ūkio paskirties teritorijų į gyvenamąsias teritorijas.
- Daugeliu atveju tik sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis buvo pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo pastatai ir įrenginiai.
- Pastaruoju metu daugėja teisinių ginčų dėl komercinės veiklos SB teritorijose, nesusijusios su mėgėjiška sodininkyste.
Darbo grupė siūlo išlaikyti SB įstatyme nustatytą administravimo modelį ir ne SB narių santykius su SB nariais ir bendrijos valdymo organais.
Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą.
Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu ir žemės mokesčiais neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės.
Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys keliai (gatvės) ir (ar) kelių juostos bendrijų iniciatyva gali būti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduodamos savivaldybėms. Bendrijos su savivaldybėmis pasirašo ketinimo protokolus dėl savivaldybėms ir (ar) savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms perduotinų vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kelių (gatvių) reikalingų parengiamųjų darbų atlikimo sąlygų.
Mėgėjų sodo teritorija ir keliai (gatvės) turi būti tvarkoma tvarkomi taip, kad prireikus į ją mėgėjų sodo teritoriją atlikdami pareigas specialiosiomis transporto priemonėmis galėtų patekti atlikdami pareigas priešgaisrinės saugos, policijos, greitosios pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai.
Bendrijos valdymo organas privalo sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir prireikus jį papildyti arba pakeisti. Šiame apraše turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė. Bendrijos valdymo organas bendrojo naudojimo objektų aprašą viešai paskelbia nariams ir kitiems asmenims. pateikia jį kitiems žinomiems su bendrojo naudojimo objektų valdymu susijusiems suinteresuotiems asmenims.
Asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, prieš perleisdami savo sklypą ar jo dalį kitam asmeniui, taip pat kai sodo sklypas įkeičiamas bankams ar parduodamas per antstolius privalo pranešti bendrijai jos įstatų nustatyta tvarka bei terminais ir gauti pažymą apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai.
Bendrijos nariai dėl susirinkimuose svarstomų klausimų gali balsuoti iš anksto raštu bendrijos įstatų nustatyta tvarka.
Bendrijos narių susirinkimo šaukimo iniciatoriai valdymo organui pateikia paraišką, pasirašytą ne mažiau kaip 1/10 sodininkų bendrijos narių arba revizijos komisijos (revizoriaus).
Apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą jo organizatorius turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos informuoti bendrijos narius, paskelbdamas skelbimą skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose mėgėjų sodo teritorijoje, taip pat, jei yra galimybių, paskelbdamas informaciją visuomenės informavimo priemonėse ir bendrijos narius informuodamas elektroninių ryšių priemonėmis, nurodyti susirinkimo organizavimo vietą ir laiką ir kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę bei siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais.
Jeigu susirinkimo darbotvarkėje yra numatyta svarstyti: valdymo organo rinkimas ar atšaukimas, bendrijos įstatų pakeitimas, lėšų skolinimasis, bendrijos reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas, apie tokį šaukiamą bendrijos narių susirinkimą kiekvienam bendrijos nariui turi būti pranešama raštu arba pasirašytinai, arba viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių, arba savivaldybės interneto svetainėje ar viešiems pranešimams skelbti skirtame elektroniniame leidinyje, kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leidžia juridinių asmenų registro tvarkytojas. Be to, pranešimai skelbiami skelbimų lentose ir sodininkų bendrijos interneto svetainėje (jei ją bendrija turi), siunčiami elektroniniais laiškais.
Bendrijos narių susirinkime bendrijos nariai dalyvauja patys ar per įgaliotą asmenį. Įgaliotam asmeniui Bendrijos nario artimajam giminaičiui gali būti duodamas paprastos rašytinės formos įgaliojimas atstovauti bendrijos narių susirinkime ir balsuoti visais svarstomais klausimais, nurodant įgaliojimo terminą, teises ir pareigas.
Bendrijos narių susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Už bendrijos narį, atstovaujamą įgalioto asmens pagal šio straipsnio 7 ir 16 dalisdalį, pasirašo įgaliotas asmuo. Susirinkimo dalyvių sąrašą pasirašo bendrijos narių susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.
Bendrijos nariai dėl susirinkimuose svarstomų klausimų gali iš anksto pareikšti savo nuomonę raštu bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, bendrijos narių susirinkimas laikomas neįvykusiu ir ne anksčiau kaip po 14 dienų gali būti sušauktas pakartotinis bendrijos narių susirinkimas, turintis teisę priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę.