Servitutas yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutas - tai yra vieno daikto savininko teisių apribojimas, kad būtų galima užtikrinti kito daikto tinkamą naudojimą.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip panaikinti servitutą Lietuvoje, kokie yra teisiniai pagrindai ir kokius veiksmus reikia atlikti.
Servituto Esme ir Būtinumas
Kelio servituto esmė yra ta, kad vienas sklypas apribojamas, siekiant sudaryti sąlygas naudotis kitu sklypu, kai be servituto nebūtų galima naudotis gretimu sklypu (viešpataujančiu).
Tai yra itin svarbios sąlygos, kurios reiškia, kad servitutas negali būti nustatomas, jeigu jis nėra būtinas, jeigu kitas daiktas gali būti tinkamai naudojamas ir nesant tokio servituto, t. y. daikto savininko teisių apribojimo. Tuo atveju, kai kelio servitutas nustatytas, bet jis nebūtinas, toks servitutas gali būti panaikintas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu arba, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau.
Servituto Panaikinimo Pagrindai
Vienas iš kelio servituto pasibaigimo pagrindų yra servituto pasibaigimas išnykus servituto būtinumui (Civilinio kodekso 4.130 str. 1 d. 5 p.). Kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu (Civilinio kodekso 4.135 str. 1 d.).
Jeigu tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas.
Ši teisės norma nurodo, jog, kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas, nebesinaudojant tarnaujančiu daiktu, tarnaujančio daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančio daikto savininko ir viešpataujančio daikto savininko susitarimu.
Apibendrinant galima daryti išvadą, kad pasikeitus aplinkybėms taip, jog kelio servitutas nebereikalingas, jis gali būti panaikintas viešpataujančio ir tarnaujančio daiktų savininkų sutarimu.
Nustatyto kelio servituto panaikinimas negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).
Taigi, servituto būtinumo pabaiga gali būti, pavyzdžiui, siejama su aplinkybėmis, kad į viešpataujantį daiktą (daiktą, kurio naudai nustatytas servitutas) galima patekti per kitą vietą - naujai suprojektuotu keliu. Tačiau vadovaujantis teismų praktika, asmuo, siekiantis servituto pabaigos, negali servituto būtinumo pabaigos sieti su kitokių veiksmų atlikimo būtinumu, siekiant užtikrinti tinkamą viešpataujančio daikto naudojimą (pavyzdžiui, kad galima inicijuoti kelio projektavimo darbus arba kreiptis į kito sklypo savininką su prašymu nustatyti servitutą jo žemės sklypui).
Veiksmai Norint Panaikinti Kelio Servitutą
Klausimas: kokius veiksmus reikia atlikti norint panaikinti kelio servitutą arba pakeisti jo vietą? Į kokias institucijas reikia kreiptis? Kokius dokumentus reikia pristatyti?
Servitutas gali būti panaikintas tik CK ketvirtosios knygos VII skyriaus trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Norint panaikinti (CK nustatytais pagrindais) servitutą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, svarbu atkreipti dėmesį į servituto nustatymo pagrindą.
Informuojame, kad teisės aktuose nenumatyta servitutų (jų turinio ar vietos) keitimo procedūra, teisės aktai numato tik naujo servituto nustatymo ir nustatyto servituto panaikinimo atvejus. Paaiškiname, kad tais atvejais, kai servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu, jis gali būti panaikintas Tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu, tik atitinkamai esant viešpataujančiojo daikto savininko raštu įformintam atsisakymui ir / arba tarnaujančiojo daikto ir viešpataujančiojo daikto savininkų tarpusavio susitarimui.
LR Žemės įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje nurodoma, jog Administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi apskrities viršininko sprendimu panaikinti nustatytą servitutą. Civilinis kodeksas (4.131 str. ir 4.135 str.) numato servituto pasibaigimą servituto atsisakius arba išnykus jo būtinumui.
Taigi, klausimas būtų toks - jei viešpataujančio daikto savininkas raštu atsisako servituto arba sudaro su tarnaujančio daikto savininku susitarimą dėl servituto pabaigos, tokiu atveju galima kreiptis į atitinkamos apskrities viršininką su prašymu servitutą panaikinti? Šiaip atsisakymas pagal CK 1.74 str. 1 d. 1 p. turėtų būti įformintas notariškai, tačiau specialioji (CK 4.131 str. 4 d.) nustato, kad - pakanka rašytinės formos. Manau apskričiai pakaktų viešpataujančio daikto savininko rašto, kad išnyko servituto būtinumas.
Kompensacijos už Servitutą
ESO prižiūri, tvarko ir įrengia elektros oro linijas, kabelių linijas ir kitus elektros įrenginius. Įrengti tinklai ar įrenginiai montuojami gyventojų ar įmonių turimoje žemėje, pastatuose. elektros tinklų ir įrenginių užimamą plotą, kurie žemės sklype ar pastatuose įrengti iki 2004 m. ESO paskaičiuoja kiek konkrečios žemės ar pastato savininkui turėtų būti kompensuojama, jei jo žemėje įrengtos elektros oro ar kabelių linijos, ar pastate įrengta transformatorinė, kitas įrenginys. Galima sužinoti preliminarų kompensacijos dydį už žemės sklype esantį servitutą.
Vienkartinė kompensacija apskaičiuojama pagal Vyriausybės Metodiką.
Vienkartinė kompensacija = 0,1 x Vidutinė 1 ha sklypo vertė, Eur x Servituto plotas, ha, kai Vidutinė 1 ha sklypo vertė = Viso sklypo vertė, Eur / Viso sklypo plotas, ha.
Tikslų kompensacijos dydį už žemės sklype esantį servitutą Jums apskaičiuos ESO specialistai, kai tik gaus jūsų prašymą.
*Atkreipiame dėmesį, kad pagal Metodikos nuostatas vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti yra naudojama 2017-11-01 masinio vertinimo būdu nustatyta sklypo vertė.
Už žemės sklype esančius ESO priklausančius skirstomuosius tinklus, pvz. Už pastatuose, patalpose, statiniuose ir pan. esančius ESO elektros įrenginius, pvz.
Servituto Turinys ir Teisių Įgyvendinimas
Servituto turinys:
- Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės;
- Kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias;
- Jeigu nustatant servitutą ar vėliau nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai;
- Servituto nustatymas neatima iš tarnaujančiojo daikto savininko daikto naudojimo teisių, sudarančių servituto turinį, jeigu šių teisių įgyvendinimas netrukdo nustatytam servitutui;
- Viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga.
Servituto teisių įgyvendinimas:
- Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui;
- Servituto turėtojas, įgyvendindamas servituto suteikiamas teises, privalo nepažeisti kitų savininkų teisių;
- Nustatant servitutą, gali būti nustatyta prievolė statyti statinius, sodinti augalus ar atlikti kitus darbus, kurie yra būtini servituto teisėms įgyvendinti.
Servituto turėtojo pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą:
- Jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip;
Servitutas ir Nuosavybės Teisės
Nekelia abejonių faktas, kad žemės sklypui nustatytas kelio servitutas tarnaujančio žemės sklypo savininkui kelia nemažai nepatogumų, nes per nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą važiuoja transporto priemonės/vaikšto žmonės, žemės sklypo savininkas nėra laisvas valdyti bei disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu savo nuožiūra, pavyzdžiui, negali įrengti vartų norimoje vietoje ar pastatyti statinio ar priestato, sodinti augalų toje vietoje, kur nustatytas servitutas, nes tai trukdys asmenims, kurių naudai nustatytas kelio servitutas, pažeis jų teises.
Ne paslaptis, kad parduoti žemės sklypą, kuriam nustatytas servitutas, taip pat yra sunkiau, negu žemės sklypą, nesuvaržytą servitutu. Tokio žemės sklypo vertė gali būti mažesnė nei žemės sklypų, neapsunkintų servitutu.
Deja, servitutas yra daiktinė teisė, susijusi būtent su daiktu, tad disponuojant daiktu, kuriam nustatytas servitutas (tarnaujantis daiktas), jį parduodant, nuomojant, perkant, servitutas seka paskui tą daiktą ir galioja naujiems daikto įgijėjams, kas ne visada yra teigiamas dalykas.
Ar yra galimybės žemės sklypo savininkui panaikinti per jo žemės sklypo einantį servitutą ir tokiu būdu palengvinti savo padėtį? Tokios galimybės tikrai yra. Viena iš jų - servituto panaikinimas, dingus jo būtinumui.
Kiti Svarbūs Aspektai
- Servitutai administraciniu aktu, kurį priima Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau - NŽT) teritorinio padalinio vedėjas, nustatomi formuojant naujus žemės sklypus ir kt.
- Taip, esant tam tikroms aplinkybėms (pvz. keičiasi sklypo ribos, sutartyje nebuvo nurodytas servituto plotas ir kt.) sudaryta sutartis gali būti keičiama notariškai patvirtinu šalių susitarimu*.
- Ne, tais atvejais, kai žemės sklypas, kuriam buvo nustatytas sutartinis servitutas, performuojamas (padalijamas, atidalijamas, sujungiamas), servitutas perkeliamas į naujai suformuoto (-ų) žemės sklypo (-ų) registro įrašą, kuriam po kadastrinių matavimų parengtame žemės sklypo plane yra nurodytas servitutas.