Daugiabučių Namų Savininkų Bendrijos Steigimas: Žingsnis Po Žingsnio

Daugiabučių namų savininkų bendrija - tai savarankiška gyventojų organizacija, skirta efektyvesniam pastato valdymui, bendrų interesų atstovavimui ir sprendimų priėmimui dėl namo priežiūros. Tinkamai veikianti bendrija gali padėti sumažinti išlaidas, užtikrinti aukštesnę gyvenimo kokybę ir didesnę gyventojų kontrolę savo namų aplinkoje.

Tačiau bendrijos steigimas reikalauja kruopštaus pasirengimo ir teisinių žinių. Svarbu ne tik įvykdyti visus teisės aktų reikalavimus, bet ir užtikrinti, kad procesas būtų skaidrus ir suburtų gyventojų palaikymą. Tokiu būdu galima išvengti konfliktų ir sukurti tvirtą pagrindą sklandžiai bendrijos veiklai.

Per pastaruosius metus vien Vilniaus mieste susikūrė apie 300 naujų daugiabučių namų savininkų bendrijų. Iš esmės pagrindiniai motyvai, kurie paskatina namo gyventojus kurti bendriją, yra noras patiems susitvarkyti savo namą ir jo aplinką už mažesnes kainas nei savivaldybės paskirtas namo administratorius. Puikiai tai iliustruoja vieno Naujamiesčio namo gyventojų istorija.

Namo administratorius "Naujamiesčio būstas" gyventojams pasiūlė suremontuoti balkonus. Gyventojai apmokėjo už projekto paruošimą, administratorius pagal jį paskelbė konkursą ir pasiūlė remontuoti už 146 000 litų. Gyventojai papildomai padarė sąmatą ir patys paskelbę konkursą surado statybininkus, kurie tuos pačius darbus sutiko atlikti už 56 000 litų. Gyventojai pareikalavo ieškoti statybininkų panašiomis kainomis, o "Naujamiesčio būstas" procesą užvilkino ir rudeniop gyventojams pranešė, kad 6 balkonai yra galimai avarinės būklės ir juos suremontuos už 50 000 litų. Nežiūrint į gyventojų protestus, darbai buvo pradėti.

Tuo pat metu avariniu buvo paskelbta dalis stogo ir jį taip pat be gyventojų sutikimo imta remontuoti už 43 000 litų. Darbų pabaigoje sąmata išaugo dar 10 000 litų. Už šią sumą atlikti kosmetiniai remonto darbai kiek pakeistus konstrukcijas ir net sudėjus tas pačias čerpes. Tuo pat metu kito gyventojo savarankiškai pakeistas dvigubai didesnis stogo plotas su pilnu konstrukcijų pakeitimu, apšiltinimui, plėvelėmis, daliniu stogo dangos keitimu kainavo tiek pat.

Darbų įkainiai - patys didžiausi kokius galima rasti rinkoje. Pavyzdžiui, pastolių nuoma kainavo 24 litus mėnesiui už kvadratinį metrą, nors normali kaina rinkoje - 8 litai. Tačiau ir be aukščiau pristatytos kraštutinės situacijos namo bendrija išsprendžia daugybę problemų. Namo bendrija daug geriau atstovauja savo interesams ir gali patys samdyti įmones įvairių darbų atlikimui.

Kuriant bendriją reikia laikytis priimtų formalumų, nes jų nesilaikant namo administratorius gali sutrukdyti sukurti bendriją. Bendrijos steigėjai yra butų ir kitų patalpų savininkai.

Bendrijos Steigimo Etapai

Bendrijos steigimą gali inicijuoti bet kuris daugiabučio buto ar kitos patalpos savininkas arba jų grupė. Pirmasis žingsnis - suburti iniciatyvinę grupę, kuri imsis organizacinių veiksmų. Ši grupė atsakinga už bendrijos įstatų projekto parengimą, dokumentų ruošimą ir susirinkimo planavimą.

1. Iniciatyvinės Grupės Subūrimas

Daugiabučių savininkams pasiryžus steigti bendriją visų pirma reikėtų surinkti iniciatyvinę grupę.

2. Pritarimo Sąrašo Sudarymas

Antras iniciatyvinės grupės žingsnis - iki steigiamojo susirinkimo dienos sudaryti namo butų ir kitų patalpų savininkų, pritariančių bendrijos steigimui, sąrašą, kuriame turi būti šių savininkų parašai, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numeris, jo išdavimo data. Lengviausia tai padaryti sušaukus namo gyventojų pasitarimą dėl bendrijos steigimo.

3. Pranešimas Administratoriui

Jeigu bendrija steigiama daugiabučiame name, kurio bendrojo naudojimo objektus administruoja Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius, bendrijos steigimo iniciatoriai prieš 30 dienų iki numatomos bendrijos steigiamojo susirinkimo dienos turi raštu pranešti pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriui ir (ar) pastato statytojui apie numatomą bendrijos steigiamojo susirinkimo datą.

Šio termino laikytis privaloma, nes pavėlavus nors vieną dieną administratorius gali susirinkimo rezultatus užprotestuoti. Taip pat privaloma informuoti esamą pastato administratorių apie numatomą susirinkimą.

Patarimas: Pasirūpinkite, kad pranešimai savininkams būtų pateikti raštu ir laiku, kad išvengtumėte procedūrinių klaidų.

4. Pranešimas Savivaldybei ir Komunalinėms Įmonėms

Pranešimas dėl steigiamojo susirinkimo (su prašymu pateikti namo butų ir kitų patalpų savininkų sąrašą pastate iš Nekilnojamojo turto registro, kai bendrija steigiasi konsultuojant Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijai) išsiunčiamas savivaldybei.

Pranešimai dėl steigiamojo susirinkimo su prašymu išduoti pažymą, ar galima namą eksploatuoti atskirai nuo kitų šalia esančių pastatų, išsiunčiami, jei bendrija steigiasi Vilniuje - į „Vilniaus vandenis", „Vilniaus energiją" ir ESO.

5. Informacijos Pateikimas Steigimo Iniciatoriams

Bendrojo naudojimo objektų administratorius privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pateikti bendrijos steigimo iniciatoriams bendrojo naudojimo objektų aprašą ir butų bei kitų patalpų savininkų sąrašą su jų adresais.

6. Pranešimas Butų Savininkams

Bendrijos steigimo iniciatorius privalo ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos viešai pranešti visiems butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams apie bendrijos steigiamojo susirinkimo šaukimą, nurodydamas bendrijos steigimo tikslą, susirinkimo vietą, datą ir laiką.

7. Steigiamojo Susirinkimo Organizavimas

Iniciatyvinė grupė turi užtikrinti, kad visi butų ir kitų patalpų savininkai būtų tinkamai informuoti apie steigiamąjį susirinkimą. Pranešime būtina nurodyti susirinkimo datą, laiką, vietą ir darbotvarkę. Visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams apie organizuojamą steigiamąjį bendrijos susirinkimą, jo datą ir vietą pranešti reikia ne vėliau nei prieš 14 dienų iki jo.

Patarimas: Pasirūpinkite, kad pranešimai savininkams būtų pateikti raštu ir laiku, kad išvengtumėte procedūrinių klaidų.

8. Steigiamojo Susirinkimo Vedimas

Susirinkimo metu svarstomi ir priimami esminiai sprendimai:

• Bendrijos įstatų tvirtinimas.
• Valdymo organų (pvz., pirmininko, valdybos) rinkimai.
• Bendrijos buveinės adreso nustatymas.

Kad sprendimai būtų teisėti, susirinkime turi dalyvauti dauguma butų ir kitų patalpų savininkų arba jų įgaliotų atstovų. Sprendimai paprastai priimami balsų dauguma.

Steigiamasis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų. Steigiamajame susirinkime turi dalyvauti būtent tas asmuo, kuris, kaip savininkas nurodytas Registrų centre. Buto ar kitų patalpų bendraturčiams atstovauja vienas asmuo. Būtina prieš susirinkimą paskambinti kiekvienam kaimynui asmeniškai, tik taip užsitikrinsite kvorumą.

Tikėtinos ir kliūtys, kurias darys administratorius, kurių lengviausia forma - į pašto dėžutes sumetami "argumentai" prieš bendrijos steigimą.

Steigiamajame susirinkime pirmiausia registruojami dalyviai (dalyvių sąrašo pavyzdys), išrenkamas susirinkimo pirmininkas, sekretorius, balsų skaičiuotojas. Turite iš anksto apgalvoti, ką rinksite namo bendrijos pirmininku, valdybos nariais, revizoriumi. Deja, dažnai būna nelabai daug norinčių būti namo bendrijos pirmininku. Bendrijos buveinė įregistruojama kuriame nors bute, dažniausiai pirmininko.

Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra protokoluojamas (protokolo pavyzdys). Bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolas turi būti parengtas per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.

9. Dokumentų Tvirtinimas ir Registravimas

Po steigiamojo susirinkimo bendrijos įstatus turi patvirtinti notaras. Tuomet bendrija registruojama Juridinių asmenų registre. Reikalingi dokumentai:

• Patvirtinti įstatai.
• Steigiamojo susirinkimo protokolas.
• Valdymo organų narių sąrašas.
• Kiti dokumentai, jei to reikalauja teisės aktai.

Notaro patvirtintus bendrijos steigimo dokumentus bendrijos pirmininkas pateikia Juridinių asmenų registrui, kuris per 20 darbo dienų privalo registruoti bendriją arba pranešti apie atsisakymą registruoti, nurodant atsisakymo priežastį.

Patarimas: Ruošiant dokumentus rekomenduojama naudotis specialistų pagalba arba pasikonsultuoti su patirtį turinčiomis įmonėmis.

10. Pranešimas Savivaldybės Administracijai

Pranešama Savivaldybės administracijai, kad daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija įregistruota.

Bendrijos Veiklos Pradžia

Sėkmingai užregistravus bendriją, pradedama veikla:

• Perimama pastato techninė dokumentacija.
• Sudaromos sutartys su paslaugų teikėjais.
• Organizuojama bendro naudojimo objektų priežiūra.

Svarbu: Užtikrinkite, kad pirmieji darbai būtų vykdomi skaidriai ir atsižvelgiant į visų gyventojų poreikius. Tai sustiprins pasitikėjimą bendrijos valdymu.

Pagrindiniai Teisės Aktai ir Konsultacijos

Bendrijų steigimą, veiklą ir valdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai, todėl svarbu juos gerai išmanyti prieš pradedant steigimo procesą. Pagrindiniai teisės aktai apima:

• Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymas: Šis įstatymas apibrėžia bendrijos steigimo, valdymo ir veiklos tvarką. Jis nurodo, kaip turi būti sudaryti įstatai, organizuojami susirinkimai ir renkami valdymo organai. Visa įstatymo redakcija pasiekiama Infolex svetainėje.
• Civilinis kodeksas: Civilinis kodeksas numato savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu.
• Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas: Šis įstatymas svarbus organizuojant bendrijos finansinę veiklą ir užtikrinant skaidrų apskaitos tvarkymą.

Išsamesnę informaciją apie teisės aktus, reglamentuojančius daugiabučių namų savininkų bendrijas, rasite čia.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

Kiek kainuoja bendrijos steigimas?

Bendrijos steigimo kaina priklauso nuo kelių veiksnių:

• Dokumentų tvirtinimo pas notarą mokesčiai.
• Juridinių asmenų registro įregistravimo mokestis.
• Galimos išlaidos konsultantams ar specialistams, jei kreipiatės pagalbos.

Vidutiniškai bendrijos steigimo procesas gali kainuoti nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų, priklausomai nuo paslaugų poreikio.

Ar visiems daugiabučio gyventojams reikia sutikti steigti bendriją?

Ne, steigimui nereikia visų gyventojų sutikimo. Pagal įstatymą bendrijos steigimui užtenka daugumos butų ir kitų patalpų savininkų balsų steigiamajame susirinkime. Svarbu užtikrinti, kad visi gyventojai būtų tinkamai informuoti apie susirinkimą ir turėtų galimybę dalyvauti.

Kas atsitinka, jei dalis gyventojų nesutinka steigti bendrijos?

Gyventojai, kurie nesutinka su bendrijos steigimu, netenka teisės dalyvauti jos veikloje ir sprendimų priėmime, tačiau jie privalės prisidėti prie bendrų išlaidų (pvz., pastato priežiūros), kaip nustatyta teisės aktuose.

Kokius dokumentus reikia paruošti bendrijos steigimui?

Pagrindiniai dokumentai:

• Bendrijos įstatai.
• Steigiamojo susirinkimo protokolas.
• Valdymo organų narių sąrašas.
• Bendrijos buveinės adreso nustatymo dokumentai.
• Notaro patvirtinti įstatų dokumentai.

Kokie yra alternatyvūs daugiabučio valdymo būdai, jei bendrija nėra steigiama?

Jei bendrija nėra steigiama, daugiabučio valdymui gali būti pasirinkti kiti būdai:

• Pastato valdymą perima savivaldybės paskirtas administratorius.
• Paslaugas organizuoja jungtinės veiklos sutartimi susijungę gyventojai.

Individualių Namų Savininkų Bendrijos

Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokato padėjėjas Jaunius Navickas atkreipia dėmesį, kad visgi dėl bendrų objektų, tenkinančių privačių gyvenamųjų namų kvartalų gyventojų interesus ir poreikius (pvz. kelias, gatvės apšvietimas, pakeliami užtvarai, rekreacinės zonos, žaidimų aikštelės, inžineriniai tinklai ar įrenginiai ir kt.), išlaikymo, valdymo, naudojimo ir priežiūros dažnai kyla neaiškumų ar net nesutarimų. Dėl šios priežasties gyventojai vis dažniau renkasi steigti bendrijas.

Gyvenamųjų namų savininkų bendrija (GNSB), bendrinėje kalboje geriau žinoma kaip individualių namų bendrija - tai ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis privatus juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas yra įgyvendinti pastatų (tam tikrais atvejais - žemės sklypų ar dvibučių gyvenamųjų pastatų butų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.

Šio juridinio asmens steigimo, veiklos vykdymo, valdymo, restruktūrizavimo ar likvidavimo tvarką nustato bendrosios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir specialiosios Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos.

Taigi, individualių namų (taip pat ir dvibučių) savininkų bendrijas steigiame vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu. Šiame įstatyme nurodyta, kad vienbučiai ir dviejų butų gyvenamieji namai, susieti bendrojo naudojimo žemės sklypu ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais, priskiriami kitos paskirties pastatams.

GNSB steigimo iniciatyvos teisę turi bet kuris vienas (ar keletas) bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų savininkų, įskaitant ir nekilnojamojo turto vystytojus. GNSB steigimo klausimas sprendžiamas ir sprendimas dėl steigimo yra priimamas bendrijos steigiamajame susirinkime, susirinkime dalyvaujančių gyvenamųjų namų (tam tikrais atvejais žemės sklypų ar dvibučių gyvenamųjų pastatų butų) ar konkretaus visų gyventojų interesus tenkinančio daikto (pvz. kelio) savininkų paprastąja dauguma.

Teisininkas Jaunius Navickas atkreipia dėmesį, jog tam, kad steigiamasis susirinkimas galėtų būti laikomas teisėtu, jame turi dalyvauti daugiau kaip pusė visų gyvenamųjų namų (tam tikrais atvejais žemės sklypų ar dvibučių gyvenamųjų pastatų butų) savininkų ar konkretaus visų gyventojų interesus tenkinančio daikto bendraturčių. Norint įsteigti GNSB, ypatingai svarbu iš karto teisingai paruošti, užpildyti ir patvirtinti visus reikalingus dokumentus, kadangi nustačius dokumentų trūkumus, steigiamąjį susirinkimą tenka šaukti iš naujo.

Steigiamajame susirinkime išrinktas bendrijos pirmininkas pateikia patvirtinti notarui GNSB įstatus ir kitus steigimo dokumentus, o notaro patvirtintus dokumentus, - Juridinių asmenų registrui.

Valdymo Organai ir Funkcijos

Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organą - bendrijos pirmininką arba valdybą.

Valdymo organą arba kolegialaus valdymo organo narius ir kolegialaus valdymo organo pirmininką renka visuotinis bendrijos narių susirinkimas bendrijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Valdymo organo narys pradeda eiti savo pareigas nuo jo išrinkimo iki kadencijos pabaigos arba jo atšaukimo.

Iki bendrijos pirmininko arba valdybos narių kadencijos pabaigos visuotinis bendrijos narių susirinkimas išrenka naują valdymo organą (valdymo organo narius). Tuo atveju, kada sprendimas dėl bendrijos valdymo organo perrinkimo (išrinkimo) nepriimamas per 6 mėnesius nuo jų kadencijos pasibaigimo dienos, bendrijose, kurių steigimo tikslas yra naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, atveju ne mažiau kaip 1/5 bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis pastatus, ne mažiau kaip 1/5 bendrijos narių bent viename pastate) turi teisę kreiptis į teismą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo, vadovaujantis Civilinio kodekso 4 knygos XIV skyriumi.

Valdymo organas atsako už tinkamą jam pavestų funkcijų vykdymą, bendrijos finansinę būklę, taip pat kitų teisės aktuose ir bendrijos įstatuose ar visuotinio bendrijos narių susirinkimo nustatytų funkcijų vykdymą.

Valdybos sprendimai priimami posėdžiuose. Posėdžių šaukimo iniciatyvos teisę turi valdybos pirmininkas. Valdybos posėdžiai taip pat šaukiami reikalaujant 1/3 valdybos narių. Valdybos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 valdybos narių. Balsavimo metu kiekvienas valdybos narys turi vieną balsą. Valdybos sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė valdybos narių. Jei valdybos narių balsai „už“ ir „prieš“ pasiskirsto po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas.

Valdymo Organų Funkcijos

Privalumai Įsteigus Bendriją

• Patys gyventojai tvarkys savo namą maždaug 30 - 40 procentų pigiau, dažniausiai sumažėja administravimo įkainiai.
• Į bendrijos sąskaitą galėsite pervesti 2 procentus pajamų mokesčio ir juos panaudoti bendrijos reikmėms.

Aplinkos ministerija primena, kad daugiabučio priežiūra ir jos organizavimas yra kiekvieno savininko atsakomybė. Netinkamai prižiūrimi ir eksploatuojami pastatai gali pakenkti ne tik gyventojams, bet ir aplinkai.

tags: #pranesimas #bendrijos #savininkams #apie #steigima