Prancūzijos Turtinga Sala: Istorija, Kultūra ir Legendos

Prancūzija, didžiausia Vakarų Europos valstybė, ne tik garsėja savo žemynine dalimi, bet ir valdo įvairias užjūrio teritorijas, įskaitant salas, kurios turi turtingą istoriją ir kultūrą. Šiame straipsnyje panagrinėsime keletą įdomių Prancūzijai priklausančių salų, apžvelgdami jų geografiją, istoriją, kultūrą ir ekonominę svarbą.

Ifo Pilis: Tarp Istorijos ir Legendų

Provanso-Alpių-Žydrojo Kranto regione, Ronos deltoje, saloje, 4 km nutolusioje nuo Marselio, stūkso įspūdinga pilis. Čia kadaise buvo įrengta tvirtovė Marselio miestui iš jūros ginti. Tuo pasirūpino karalius Pranciškus I. Fortas buvo statomas 1524-1531 m., ir ne be reikalo: 1531 m. Nuo 16 amžiaus pabaigos tvirtovė imta naudoti kaip kalėjimas.

IFO tvirtovę išgarsino du Aleksandro Diuma romanai: "Grafas Montekristas" ir "Geležinė kaukė", tiksliau - čia įkalinti jų herojai... Nors nuo 1830 m. pilis kalėjimo funkcijos nebeatliko, būtent 1871 m. Ifo tvirtovėje pirmąkart susitiko karalius Pranciškus I su savo žmona Kotryna Mediči, atplaukusia iš Italijos. Tai irgi faktas. Tačiau pilis labiausiai garsėja ne dėl realių vardų ir faktų.

Ją kur kas labiau garsina du prancūzų istorinės-nuotykinės literatūros klasiko Aleksandro Diuma (Alexandre Dumas) romanai: "Grafas Montekristas" ir "Geležinė kaukė". "Grafo Montekristo" siužeto pagrindu A. Diuma paėmė realią istoriją: Paryžiaus batsiuvys Pjeras Piko (Pierre Picaud) susižadėjo su turtinga moterimi, tačiau, apšmeižtas pavydžių draugų, pakliuvo į kalėjimą, jame susipažino su kitu kaliniu ir šis mirdamas pasakė, kur yra paslėptas lobis. 1814 m. Pjeras išėjo iš kalėjimo, pasiėmė lobį, grįžo į Paryžių ir dešimt metų ruošė keršto planą savo šmeižikams. Šią istoriją aprašė memuaristas Žakas Pušė (Jacques Peuchet).

Panašiai ir A. Diuma herojus jūreivis Edmonas Dantesas, grįžęs į Marselį ir ketinęs vesti savo sužadėtinę, yra įskundžiamas ir nuteisiamas kalėti iki gyvos galvos Ifo pilyje. Čia jis kasa tunelį ir pasiekia likimo draugą - abatą Fariją. Jiedu susibičiuliauja ir kasa tunelį abu. Pirmą kartą "Grafas Montekristas" buvo išspausdintas "Debatų žurnale". Per pusantrų metų išėjo 18 jo dalių.

Romanas pasitarnavo tam, kad nuo Ifo atidarymo visuomenei momento 1890 m. Pilyje eksponuojama medžiaga, iliustruojanti kūrinio populiarumą. Pirmajame aukšte jus pasitiks Egmono Danteso kamera, sujungta tuneliu su belange, kurioje kalėjo abatas Farija.

"Geležinė Kaukė": Legenda ir Istorija

Anonimo ofortas, datuojamas 1789 m. Pagal originalo antraštę (jos čia nematyti), Žmogus su kauke buvęs neteisėtas karaliaus Liudviko XIV sūnus Vermandua grafas Liudvikas Burbonas (Luis de Bourbon). Nesantuokinių vaikų Karalius Saulė turėjo dvylika. Iš tiesų šis žmogus, kurio tapatybė istorikams taip ir liko nežinoma, Ifo pilyje nebuvo kalinamas.

Istorinių faktų nuotrupos byloja, kad jis buvo uždarytas ne viename kalėjime, tarp jų - Pinjerolio tvirtovėje, esančioje Prancūzijos Alpėse, Karaliaus Saulės - Liudviko XIV valdymo laikais. Be to, geležinę kaukę dėvėjo tik A. Diuma romane, o iš tiesų slėpėsi po aksominiu juodu vualiu. Kodėl jis buvo kalinamas ir slepiamas - liko mįslė, gimdanti spėliones ir prielaidas.

Viena iš jų - kad tai buvęs karaliaus brolis dvynys. Kita - kad Žmogus su kauke buvęs neteisėtas karaliaus Liudviko XIV sūnus Vermandua grafas Liudvikas Burbonas (Luis de Bourbon). Kai kurie šaltiniai teigia, jog už raštus, kurie kritikavo karaliaus dvarą ir režimą, Bastilijoje kalintas (1716 m.) filosofas ir rašytojas Volteras (Voltaire) buvo prakalbinęs paslaptingojo asmens prižiūrėtoją.

Šis jam esą atskleidęs, jog aksominę kaukę išties dėvėjo aukštas, stuomeningas vyras, pasižymėjęs rafinuotais įpročiais. Su juo buvo elgiamasi pagarbiai, tačiau visą laiką šalia budėję muškietininkai būdravę: jie turėję nužudyti kalinį, vos tik jis parodys veidą. Kaukėtam kaliniui nebuvo leidžiama su niekuo kalbėtis. Visi šie požymiai verčia manyti, jog jis priklausė Prancūzijos karališkajai šeimai. Kodėl jis apskritai buvo paliktas gyvas, jei kėlė grėsmę karaliui?

"Geležinės kaukės" istoriją 1988 m. Dabar Ifo sala pasiekiama keleiviniais laivais esant palankiam orui. Tuomet, kai čia metų metus, o dažniausiai - iki gyvenimo galo, kalėjo žmonės, ji buvo laikoma nepasiekiama. Nežinomas nė vienas pabėgimo atvejis. Vandenys, supantys pilį, pavojingi: pernelyg galingos srovės neįveikiamos net stipriam plaukikui. Ifas - vizitinė Marselio kortelė.

Korsika: Napoleono Gimtinė ir Gamtos Grožis

Korsika (Corse) - sala Viduržemio jūroje, esanti 168 km nuo Prancūzijos ir 11 km nuo Sardinijos krantų. Tai kalnuota sala, kurios aukščiausias taškas yra Mon Sentas (Mt Cinto), siekiantis 2710 m. Ganyklos (avims ir ožkoms) užima 25%, miškai (didesnėje dalyje makvis; kamštiniai ir mediniai ąžuolai, kaštonai, bukai, pušys) - 25%, o dirbamoji žemė (vynuogės, javai) - 50% salos teritorijos.

50% gyventojų - vietiniai korsikiečiai. Jie kalba dviem tarmėmis, artimomis italų sardinų kalboms, vakarinės ir rytinės dalies gyventojai sunkiai supranta vieni kitus. Oficiali administracinė kalba - prancūzų. Apie 400 tūkst. emigrantų Meksikoje ir Vidurio Amerikoje grįžta atgal.

Tačiau ne tik gamta laukia Jūsų Korsikos saloje. Čia gimė ir augo garsusis Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas, tad pasiruoškite - Korsika jus pasitiks su istorijos kupinais nuotykiais. Patogiausias būdas atvykti į Korsikos salą yra atskristi iš Vilniaus į Nicą ir iš ten persikelti keltu į Bastiją - antrą pagal dydį Korsikos miestą. Kelto reisas tarp Nicos ir Bastijos yra vienas populiariausių, tad pasirūpinkite bilietais iš anksto - dažnu atveju gali nelikti vietos.

Bastija: Italijos Įtaka ir Istorija

Korsika - nors ir priklauso Prancūzijai - yra išlaikiusi išskirtinai itališką kultūrą, tad Bastija pasitiks su siauromis, Italijos miestams būdingomis gatvelėmis, įstabia marina ir, žinoma, Bastijos muziejumi, kuris leis iš arčiau susipažinti su miesto ir salos istorija. Šis muziejus yra įsikūręs senajame gubernatoriaus name, tad net ir pats pastatas alsuoja ilga, ilga istorija.

Architektūros mylėtojams čia bus įdomu pamatyti Šventojo Jono Krikštytojo katedrą, garsėjančią savo puošniu interjeru. Na, o po tokių įdomių ekskursijų atokvėpį rasite Šventojo Nikolo aikštėje, su daugybe restoranų, kavinių, sekmadieniniu turgeliu bei puikiu vaizdu į jūrą.

Alerija: Archeologiniai Stebuklai

Neužsibūnant Bastijoje, automobiliu per kiek ilgiau nei valandą pasieksite Aleriją - nedidelį miestelį, kuris iš pirmo žvilgsnio neturi ką pasiūlyti. Tačiau neapsigaukite! Alerijoje esančios archeologinių kasinėjimų vietos nustebins net ir patyrusius keliautojus. Korsikoje pirmieji gyventojai istorikų užfiksuoti jau VI amžiuje prieš Kristų, tad nenuostabu, kad čia randama senų, net etruskų laikus menančių nekropolių.

Taip pat išvysite neolito laikų gyvenvietės liekanas, o Matros forte įkurtas muziejus leis susipažinti su išlikusiais senovės gyventojų įrankiais ir daiktais.

Porto Vecchio: Paplūdimiai ir Žydra Jūra

Keliaujant toliau, dar už 2 valandų kelio nuo Alerijos jūsų lauks Porto Vecchio - nedidelis miestas su nuostabia marina bei gražiais, smėlėtais paplūdimiais. Aukšti, žaliuojantys kalnai čia rems horizontą, o itin žydra jūra primins, jog tikrai esate prie Viduržemio jūros. Čia galėsite atsikvėpti, paragauti vietinių valgių viename iš Respublikos aikštės restoranų, aplankyti Porto Vecchio citadelę arba tiesiog panardyti tarp daugybės siaurų miesto gatvelių.

Bonifacio: Miestas Ant Uolos

Toliau kelionė ves į pietus, į piečiausią Korsikos miestą - Bonifacio. Tai ypatinga vieta. Miestas kartu su jo tvirtove buvo pastatytas ant uolos virš jūros, o uoloje iškalti 187 laiptai veda žemyn nuo tvirtovės iki jūros. Šis miestas taip pat yra žinomas tuo, kad Gi de Mopasano trumpos novelės „Vendetta“ veiksmas vyko būtent čia. Kadangi miestas yra pačiame piečiausiame salos taške, jame galima mėgautis tiek nuostabiais saulėlydžiais, tiek saulėtekiais prie jūros.

Ajaccio: Napoleono Gimtinė

Toliau vingiuotas Korsikos kelias ves į Ajaccio - Napoleono Bonaparto gimimo vietą. Čia, didžiojo imperatoriaus šeimos dvare, yra įkurtas muziejus, eksponuojantis įvairias šeimos relikvijas bei istoriją. Taip pat galėsite aplankyti miesto centre esančią baroko stiliumi pastatytą katedrą, kur Napoleonas buvo pakrikštytas. Na, o mažiesiems keliautojams bus įdomu sužinoti ir patirti šiek tiek istorijos NapoRama - istorijos muziejus, orientuotas į vaikus, kur Napoleono karai yra parodomi pasitelkus dideles Playmobil figūrėles.

Šventos Vietos Prancūzijoje

Prancūzija, turinti turtingą istoriją ir kultūros paveldą, gali pasigirti įvairiapusišku šventų vietų gobelenu, atspindinčiu gilias dvasines šaknis ir įvairių religinių tradicijų sandūrą. Įsikūrusi vaizdingame Aveyrono slėnyje, Konkų abatija yra UNESCO pasaulio paveldo objektas ir romaninės architektūros šedevras. Joje saugomos jauno kankinio Šv. Fojaus relikvijos, o jos timpanas, vaizduojantis Paskutinį teismą, laikomas viduramžių meno šedevru. Abatija yra svarbi Šv. Šv.

Mon Sen Mišelis - potvynių ir atoslūgių paveikta sala, kurią vainikuoja didinga abatija, yra UNESCO pasaulio paveldo objektas ir ikoniškas Prancūzijos simbolis. Gotikinė architektūra ir nuostabi vieta traukia piligrimus ir turistus. Amjeno katedra, UNESCO pasaulio paveldo objektas, yra gotikinės architektūros šedevras. Tai didžiausia katedra Prancūzijoje, galinti pasigirti nuostabiais vitražais ir įmantriomis skulptūromis. Bretanės Gingampo miestelyje esanti Bonsecourso Dievo Motinos bazilika yra gerbiama katalikų piligrimystės vieta.

Notre Dame de Fourvière bazilika yra nuostabi bazilika, iš kurios atsiveria vaizdas į Liono miestą. Ji buvo pastatyta XIX a. pabaigoje ir yra populiari turistų lankoma vieta. Išvaduotojo Dievo Motinos bazilika yra Marijos šventovė, esanti Douvres-la-Délivrande miestelyje Normandijoje. Nekaltojo Prasidėjimo Dievo Motinos bazilika, dar žinoma kaip Bulonės Dievo Motinos bazilika, yra svarbi katalikų piligrimystės vieta Prancūzijoje. Paryžiaus Šventosios Širdies bazilika, paprastai vadinama Sacré-Coeur bazilika, yra populiarus orientyras ir Romos katalikų bažnyčia, skirta Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai. Lizjė Šv. Teresės bazilika yra Romos katalikų bazilika ir mažoji bazilika, skirta Šv. Teresei Lizjė, karmelitų vienuolei, mirusiai būdama 24 metų.

Šv. Šv. Martyno Tūriečio bazilika yra Romos katalikų bazilika, esanti Tūro mieste, Prancūzijoje. Ji skirta Šv. Martynui Tūriečiui, IV amžiaus vyskupui, kuris yra vienas populiariausių šventųjų Prancūzijoje. Šv. Šv. Martyno bazilika yra Romos katalikų bazilika, esanti Tūre, Prancūzijoje. Ji buvo pastatyta Šv. Martyno Tūriečio, IV amžiaus vyskupo, vieno populiariausių šventųjų Prancūzijoje, kapo vietoje. Bulonės prie Mero uostamiestyje esanti gotikinė Dievo Motinos katedra (Notre Dame de Boulogne) yra svarbi katalikų piligrimystės vieta, garsėjanti gražia architektūra ir kripta, kurioje, kaip teigiama, saugomos Šv.

Karkasonas yra įtvirtintas miestas, esantis Prancūzijos Oksitanijos regione. Jis yra UNESCO pasaulio paveldo objektas ir yra žinomas dėl gerai išsilaikiusios viduramžių architektūros. Karnako akmenys - tai didelė megalitinių stovinčių akmenų, dolmenų, pilkapių ir kitų priešistorinių statinių kolekcija, esanti Karnake, Bretanėje. Kazamačiolio bažnyčia yra Romos katalikų bažnyčia, esanti Kazamačiolio kaime Korsikoje. Piui en Velė Dievo Motinos katedra, dar žinoma kaip Le Piui katedra, yra Romos katalikų katedra, esanti Le Piui en Velė mieste, Prancūzijoje. Ji yra UNESCO pasaulio paveldo objektas ir populiari piligrimystės vieta.

Paryžiaus Dievo Motinos katedra, dar žinoma kaip Notre Dame, yra viduramžių katalikų katedra, esanti Sitė saloje (Île de la Cité), ketvirtajame Paryžiaus rajone. Šartro Dievo Motinos katedra, dar žinoma kaip Šartro katedra, yra viduramžių katalikų katedra, esanti Šartro mieste Prancūzijoje. Ji yra UNESCO pasaulio paveldo objektas ir populiari piligrimystės vieta. Šv. Šv. Etjeno katedra yra gotikinė katedra, esanti Buržo mieste Prancūzijoje. Ji yra UNESCO pasaulio paveldo objektas ir populiari piligrimystės vieta.

Šv. Šv. Julijaus katedra yra gotikinė katedra, esanti Le Mano mieste, Prancūzijoje. Tai Le Mano vyskupo rezidencija ir populiari turistų lankoma vieta. Puatjė Šv. Petro katedra yra Romos katalikų katedra, esanti Puatjė mieste, Prancūzijoje. Tai Puatjė vyskupo rezidencija ir populiari turistų lankoma vieta. Marijos Magdalietės bažnyčia yra Romos katalikų bažnyčia, esanti Rennes-le-Château kaime Prancūzijoje. Šv. Marijos Šv. Magdalenos bazilika yra romaninio stiliaus bažnyčia, esanti Vezlė miestelyje, Prancūzijoje. Ji yra UNESCO pasaulio paveldo objektas ir populiari piligrimystės vieta.

Šv. Radegundos bažnyčia yra Romos katalikų bažnyčia, esanti Puatjė mieste, Prancūzijoje. Ji skirta Šv. Radegundui, VI amžiaus frankų karalienei, įkūrusiai Šventojo Kryžiaus abatiją Puatjė. Saintes-Maries-de-la-Mer bažnyčia yra Romos katalikų bažnyčia, esanti Saintes-Maries-de-la-Mer miestelyje Prancūzijoje. Šv. Šv. Enjano bažnyčia yra romaninio stiliaus bažnyčia, esanti Šartro mieste, Prancūzijoje. Šv. Šv. Trofimo bažnyčia Arlyje yra didinga romaninio stiliaus bažnyčia ir UNESCO pasaulio paveldo objektas. Ji žinoma dėl gausiai raižyto portalo, vaizduojančio Paskutinį teismą, ir ramios vienuolyno.

Coat-an-Hay ir Coat-an-Noz yra dvi senovės megalitinės vietovės netoli Gengampo Bretanėje. Jas sudaro stovintys akmenys ir laidojimo piliakalniai, kurie, kaip manoma, buvo naudojami priešistorinių žmonių ritualams ir ceremonijoms. Nevero Šv. Gildardo vienuolynas yra katalikų vienuolynas, susijęs su Lurdo vizioniere šv. Bernadete Subiru. Vienuolyne ilsisi nesugedęs šv. Douvres-la-Délivrande yra nedidelis Normandijos miestelis, kuriame yra Išvaduotojos bazilika - gerbiama Marijos šventovė. Šventykla siejama su daugybe stebuklų ir jau šimtmečius yra piligrimystės vieta.

Filitosa yra priešistorinė megalitinė vietovė Korsikoje. Ji žinoma dėl savo menhyrų - didelių stovinčių akmenų, kurie, kaip manoma, buvo pastatyti ritualiniais tikslais. Huelgoato miškas (Forêt de Huelgoat) Bretanėje yra mistiškas miškas, žinomas dėl unikalių uolienų darinių, įskaitant Drebantįjį akmenį ir Velnio grotą. Paimponto miškas (Forêt de Paimpont), dar žinomas kaip Brocéliande, yra legendinis miškas, susijęs su Artūro legendomis. Fortanaccia dolmenas yra neolito laikų laidojimo kamera, esanti Korsikoje. Gavrino akmenų krūva yra neolito laikų kapavietė, esanti Morbihano įlankos saloje Bretanėje.

Gellone vienuolynas, Šv. Gellonės vienuolynas yra buvęs benediktinų abatija, esanti Saint-Guilhem-le-Désert kaime pietų Prancūzijoje. Lurdo Dievo Motinos šventovė yra katalikų piligrimystės vieta, esanti Lurde, Pirėnų papėdėje. Endras ir Luara - departamentas centrinėje Prancūzijoje. Ile de Sen sala yra maža sala, esanti prie Bretanės krantų. La Grotte des Fées (Fėjų ola) yra ola, esanti Paimpont miške Bretanėje. La Hougue Bie yra neolito laikų kapavietė Džersio saloje. La Madeleine dolmenai yra neolito laikų laidojimo kamera, esanti Prancūzijos Pajūrio Šarantos departamente.

La Roche aux Fées (Fėjų uola) yra neolito laikų dolmenas, esantis Paimpont miške Bretanėje. La Sainte-Baume yra kalnų grandinė pietryčių Prancūzijoje. „Table des Marchands“ - tai didelis neolito dolmenas, esantis Lokmariakeryje, Bretanėje. Šv. Martyno vienuolynas, Mt. Šv. Martyno du Kanigu vienuolynas yra benediktinų vienuolynas, įsikūręs ant Kanigu kalno Pirėnuose. Šv. Odilės kalnas (Mont Sainte-Odile) yra kalnas Prancūzijos Vogėzų kalnyne. Jame yra Hohenburgo abatija, kurią VII amžiuje įkūrė Šv. Odilė.

Mon Ventu (Mont Ventoux) - kalnas Provanso regione, Prancūzijoje. Montségur pilis yra Prancūzijos Arježo departamente. XIII amžiuje ji buvo katarų, eretiškos krikščionių sektos, tvirtovė. 13 m. Mt. Monblanas yra aukščiausias Alpių kalnas ir populiari žygeivių bei alpinistų lankoma vieta. Palaggi menhirai - tai Korsikoje esanti stovinčių akmenų grupė. Pontigny yra kaimas Prancūzijos Jono departamente. Jame yra Pontigny abatija, įkurta XII amžiuje.

Rehaghiu menhirai yra Korsikoje esanti stovinčių akmenų grupė. Reimso katedra yra gotikinė katedra, esanti Reimse, Prancūzijoje. Tai tradicinė Prancūzijos karalių karūnavimo vieta. Rokamadūras - tai kaimas, esantis Dordonės departamente, Prancūzijoje. Jis pastatytas ant uolos, iš kurios atsiveria vaizdas į Alzou upę, ir yra populiari turistų lankoma vieta. Švč. Širdies bazilika yra Romos katalikų bazilika, esanti Paray-le-Monial miestelyje, Prancūzijoje. Šv. Maksimeno-la-Šv. Baumo bazilika yra Romos katalikų bazilika, esanti Šv. Maksimeno-la-Šv. Baume, Prancūzijoje.

La Salette'o Dievo Motinos šventovė yra Romos katalikų šventovė, esanti Prancūzijos Alpėse. Šv. Onos d'Auray katedra, Šv. Šv. Onos d'Auray šventovė yra svarbi katalikų piligrimystės vieta Bretanėje. Ji skirta Šv. Onai, Mergelės Marijos motinai, ir yra žinoma dėl pranešimų apie Šv. Onos apsireiškimus XVII a. Šv. Šv. Mišelio Aiguilo koplyčia, įsikūrusi ant vulkaninio kyšulio Le Puy-en-Velay miestelyje. Stantari menhirai yra priešistorinių stovinčių akmenų grupė, esanti Korsikoje.

Bougono pilkapis yra neolito laikų laidojimo piliakalnis vakarų Prancūzijoje. Šv. Mišelio pilkapis yra didelis laidojimo piliakalnis, esantis Karnake, Bretanėje. Prancūzijoje yra daugybė kitų šventų vietų - nuo didingų katedrų iki mažesnių bažnyčių, abatijų ir priešistorinių paminklų.

tags: #prancuijos #turtinga #sala