Turto Deklaravimas Lietuvoje: Praktiniai Patarimai

Lietuvoje kasmet vyksta gyventojų pajamų ir turto deklaravimas. Deklaruoti pajamas gyventojai turi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Elektroninėje deklaravimo sistemoje (EDS) kasmet iki gegužės 2 d.

Šiame straipsnyje aptarsime turto deklaravimo bendruosius principus, kas privalo deklaruoti turtą, lizingo turto deklaravimo ypatumus, automobilių apmokestinimo klausimus ir kitus svarbius aspektus.

Turto Deklaravimo Bendrieji Principai

Pajamų ir turto deklaravimas vykdomas elektroninėje deklaravimo sistemoje (EDS). Prie sistemos prisijungti galima naudojantis SEB interneto banku, spustelėjus „Papildomos paslaugos“ > „E. paslaugos“ > „VMI e. EDS“.

Naujausiais duomenimis, turto deklaracijas pateikė jau 21,942 gyventojai, 89 proc. jų turtą deklaravo elektroniniu būdu.

Kas Privalo Deklaruoti Turtą?

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymą (GTDĮ), tam tikri gyventojai privalo deklaruoti savo turtą, įskaitant ir tą, kuris yra užsienio valstybėse.

Turtą deklaruoti privalo:

  • Politikai
  • Valdininkai
  • Įmonių bei įstaigų vadovai
  • Valstybinių komisijų bei tarybų nariai
  • Karininkai
  • Redaktoriai bei jų šeimos nariai
  • Visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai, sulaukę 18 metų
  • Europos Parlamento nariai, išrinkti nuo Lietuvos Respublikos

GTDĮ 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5-24, 27, 29-37 punktuose nurodyti gyventojai ir GTDĮ 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5-24, 27, 29-35 ir 37 punktuose nurodytų gyventojų šeimų nariai privalo deklaruoti tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse ataskaitinių metų gruodžio 31 d. turimą turtą.

Ataskaitiniais metais išrinkti, paskirti ar priimti į pareigas GTDĮ 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5-23, 29-35 punktuose nurodyti gyventojai ir jų šeimų nariai privalo deklaruoti kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais jie (jų šeimų nariai) buvo išrinkti, paskirti ar priimti į tas pareigas, gruodžio 31 d. turimą turtą.

Kandidatai į valstybės politikus ir Europos Parlamento narius, renkamus nuo Lietuvos Respublikos bei jų šeimų nariai, taip pat kandidatai į GTDĮ 2 straipsnio 1 dalies 5-23, 29-35 punktuose išvardytas pareigas bei jų šeimų nariai privalo deklaruoti tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais jie kandidatavo į tas pareigas, gruodžio 31 d. turimą turtą.

Jei kandidatai į šias pareigas yra deklaravę tų kalendorinių metų gruodžio 31 d. turimą turtą, tai tų pačių ataskaitinių metų gruodžio 31 d. turto deklaruoti nereikia.

GTDĮ 2 straipsnio 1 dalies 26 punkte nurodyti gyventojai, kalendoriniais metais sulaukę 18 metų ar įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje, privalo pateikti deklaracijas vieną kartą ir tik tuo atveju, jeigu jie turi GTDĮ 3 straipsnio 2 dalyje nurodyto deklaruotino turto tų kalendorinių metų, kai jiems sukanka 18 metų arba kai jie Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nustatyta tvarka įgyja teisę nuolat gyventi Lietuvoje (kai šią teisę įgyja sulaukę 18 metų ir vyresni asmenys), gruodžio 31 dieną.

Nuo 2004-01-01 iki 2009-12-31 sulaukę 18 metų ar įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje GTDĮ 2 straipsnio 1 dalies 26 punkte išvardyti gyventojai taip pat privalo deklaruoti GTDĮ 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą turtą.

Šie gyventojai turi deklaruoti 2009-12-31 tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse turėtą turtą (neatsižvelgiant į tai, kada tas turtas buvo įsigytas) ir deklaracijas pateikti iki 2010 m.

Ką Reikia Deklaruoti?

D.Buta teigia, kad jeigu turtas priklauso asmeniui, jis turi jį deklaruoti. Taip pat yra atskiras langelis, kuriame deklaruojamos pasiskolintos lėšos. Šią informaciją dažniausiai pateikia bankai, jei yra bankuose paskola.

Gyventojai deklaruoja kalendorinių metų, už kuriuos teikiama gyventojo turto deklaracija (toliau - deklaracija), gruodžio 31 dieną turimą turtą, pateikdami mokesčio administratoriui vieną deklaracijos egzempliorių. Šių gyventojų pageidavimu gali būti pateikiami du deklaracijos egzemplioriai.

Bankai, kitos kredito įstaigos ir kiti Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys gyventojų prašymu išduoda pažymas apie gyventojo turimą turtą.

Lizingo Turto Deklaravimo Ypatumai

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovas Darius Buta teigia, kad lizingu paimto turto deklaruoti nereikia. Lizingo būdu įsigytas turtas neturi būti deklaruojamas, nes turtas gyventojui nuosavybės teise dar nepriklauso.

Tačiau, pasibaigus transporto priemonės lizingavimo laikotarpiui, kuomet už transporto priemonę yra visiškai atsiskaityta ir ji atitenka naujam savininkui, bankams ar kitoms lizingą suteikiančioms įmonėms yra sudaryta galimybė apie šį nuosavybės perleidimą pranešti tiesiog „Regitros“ elektroninėje sistemoje.

Bankui ar kitai lizingo bendrovei deklaravus nuosavybės perleidimą, naujasis savininkas transporto priemonę savo vardu gali įregistruoti taip pat internetu.

Jei vis dėlto bankas nedeklaravo nuosavybės perleidimo, tokiu atveju naujasis transporto priemonės savininkas internetu ją galės įregistruoti pasibaigus registracijos liudijime nurodytam registracijos galiojimo laikui (H grafa).

Sistemoje reikės pasirinkti paslaugą „Įsigijau transporto priemonę“, o pildant prašymą pasirinkti „Išperkamosios nuomos dokumentas“ sutarties tipą bei pridėti reikalingus dokumentus.

Jeigu turtas yra transporto priemonė, turėsite deklaruoti turto savininko pasikeitimą AB „Regitra“ Transporto priemonių savininkų apskaitos registre. Tai padaryti reikia per 5 (penkias) darbo dienas nuo pabaigos akto gavimo datos.

Daliai veiksmų atliekamų AB „Regitra“ nereikalingas „Swedbank“ įgaliojimas.

Po 2025-05-01 dienos, pasikeitus turto registravimo tvarkai, privaloma pateikti turto įsigijimo deklaraciją Akcinei bendrovei „Regitra“ ir įregistruoti „Swedbank lizingas“, UAB kaip turto savininką Transporto priemonių savininkų apskaitos registre, o Jus, kaip faktinį turto valdytoją - Kelių transporto priemonių registre.

Automobilių Apmokestinimo Klausimai

Šis sąvadų rinkinys skirtas automobilių apmokestinimo klausimams.

Įsigijus naują automobilį iš JAV ir jį importavus į Lietuvą, turės būti skaičiuojamas importo PVM.

PVM mokėtojui įsigijus naudotą automobilį iš JAV ar JK, turės būti skaičiuojamas importo PVM.

Parduodant veikloje naudotą automobilį IĮ savininkui, turės būti rašoma PVM sąskaita faktūra.

Jeigu pirkėjas automobilį grąžina, bus rašoma kreditinė PVM sąskaita faktūra. Klaida taisoma išrašant kreditinę PVM sąskaitą faktūrą, kuri įteikiama klientui.

PVM Atskaita

  • N1 klasės automobilių PVM atskaita neribojama.
  • Lengvųjų automobilių gabenimo paslaugų PVM atskaita nėra ribojama.
  • Lengvojo automobilio pirkimo PVM atskaita nėra ribojama, kai jis įsigyjamas kaip prekė, skirta parduoti su PVM.
  • Nuo 2023-01-01 bus leidžiama tik grynųjų elektromobilių pirkimo ir nuomos PVM atskaita.

PVM Apmokestinimas

  • Automobilio pardavimas PL teritorijoje yra PL PVM objektas ir apmokestinamas PL PVM.
  • Kai LT įmonė įsigyja automobilį iš ES, ji skaičiuoja PVM atvirkštiniu būdu.
  • Kai automobilis iš ES tiekėjo perkamas su 0 proc. PVM, LT įmonė turi apskaičiuoti pardavimo PVM.
  • Jeigu LT įmonė, parduodama automobilius į ES, taiko maržos schemą, tai nuo maržos skaičiuojamas 21 proc. PVM.
  • Su PVM įsigytą automobilį, skirtą perparduoti, įmonė turėtų parduoti taikydama 21 proc. PVM.

Sandoriai ir Apskaita

  • Kai viena šalis perduoda turtą, o kita už tai jai suteikia paslaugas, tai laikoma mainais.
  • PVM apskaičiavimo tikslais turto mainų sandoris yra laikomas pirkimo-pardavimo sandoriu.
  • Automobilio pardavimas ir pratęstos garantijos paslauga yra du atskiri sandoriai.
  • Teisės į išperkamosios nuomos būdu perkamą automobilį perleidimas yra laikomas prekių - automobilio tiekimu.

Lizingas ir Nuoma

  • Lizingo bendrovei mokamos palūkanos, apskaičiuojant automobilio įsigijimo vertę, neįtraukiamos.
  • Lizingo (finansinės nuomos) palūkanos, sudarius sutartį, apskaitoje neregistruojamos.
  • Kokį sandorį sudarė - nuomos ar lizingo (finansinės nuomos), įmonė turės įvertinti pati.

Atgalinis Lizingas

  • Sudarius atgalinio lizingo sandorį, apskaitoje registruojamas turto pardavimas ir įsigijimas už naują kainą.
  • Automobilio pardavimas pagal atgalinio lizingo (finansinės nuomos) sutartį neturėtų turėti įtakos 5 proc. PVM lengvatai.

Nekilnojamojo Turto Mokesčio Aspektai

Nekilnojamojo turto (NT) mokestis yra svarbus aspektas kiekvienam NT savininkui. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sužinoti, ar reikia mokėti NT mokestį, kaip rasti tikslią savo NT vertę ir kokie terminai galioja deklaruojant turtą.

Ar Visada Reikia Mokėti NT Mokestį?

Ne, tik jei jūsų NT vertė viršija nustatytą ribą. Pirmas būstas ar vaikai gali lemti didesnę neapmokestinamą ribą.

Kaip Sužinoti, Ar Man Priklauso Mokėti NT Mokestį?

Prisijunkite prie VMI sistemos arba naudokite Registrų centro NT vertės įrankį. Jei viršijate ribą - mokestis taikomas.

Kur Rasti Tikslią Savo NT Vertę?

Registrų centro puslapyje - pagal adresą arba unikalaus numerio paiešką.

Ar Reikia Mokėti Už Paveldėtą Turtą?

Taip, jei jo vertė viršija nustatytą ribą ir nėra taikomos paveldėjimo lengvatos.

Kaip Deklaruoti, Jei Turtą Pardaviau Metų Eigoje?

Deklaruoti reikia už laikotarpį, kai buvote savininku. Dalinė suma skaičiuojama proporcingai laikotarpiui.

Ar Yra Būdų Sumažinti Mokestį Ar Išvengti Jo?

Taip, galima pasinaudoti lengvatomis (pirmas būstas, vaikų skaičius, etc.) arba tikslinti NT vertę, jei ji pervertinta.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai įsigalios nuo 2026 metų.

Kokius priedus reikia užpildyti?

Pagal Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisykles, patvirtintas 2004 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. VMI-20 (su vėlesniais pakeitimais), deklaruojant turtą reikia užpildyti šiuos priedus:

  • FR0001T - Privalomas registruoti turtas
  • FR0001V - Vertybiniai popieriai, meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai
  • FR0001L - Piniginės lėšos
  • FR0001S - Suteiktos paskolos
  • FR0001G - Gautos paskolos
  • FR0001P - Gautos pajamos

Atsižvelgiant į deklaruotino turto rūšį, pirmiausia turi būti užpildomi atitinkami FR0001T, FR0001V, FR0001L, FR0001S, FR0001G, FR0001P priedai.

FR0001T priede privaloma deklaruoti įregistruotas ir neįregistruotas privalomai teisiškai registruotinas nekilnojamasis turtas. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnį privalomai registruojami nekilnojamieji daiktai (turtas), t. y. daiktai, kurie pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.2 straipsnio nuostatas laikomi nekilnojamaisiais daiktais pagal prigimtį: žemės sklypai, statiniai, butai daugiabučiuose namuose, patalpos.

GTDĮ 2 straipsnio 1 dalies 26 punkte nurodyti gyventojai FR0001T priede privalo deklaruoti užsienio valstybėse ir Lietuvoje turimą nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir nebaigtus statyti statinius.

FR0001V priede turi būti deklaruojami vertybiniai popieriai, kurių bendra vertė didesnė kaip 5 tūkst. litų, meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė didesnė kaip 5 tūkst.

FR0001L priede turi būti deklaruojamos didesnės kaip 5 tūkst. litų piniginės lėšos.

FR0001S priede - gyventojo paskolintos ir nesusigrąžintos lėšos, kai jų bendra suma didesnė kaip 5 tūkst.

FR0001G priede - gyventojo pasiskolintos ir negrąžintos lėšos, kai jų bendra suma didesnė kaip 5 tūkst.

FR0001P priedą turi užpildyti tik tie gyventojai, kurie pageidauja gauti piniginę socialinę paramą (įskaitant ir jų šeimų narius), valstybės paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti (įskaitant ir jų šeimų narius), gyventojai, aukojantys savarankiškam politinės kampanijos dalyviui (įskaitant ir jų šeimų narius), ir gyventojai, kurių politinės partijos nario mokestis per kalendorinius metus yra didesnis kaip 1200 litų (įskaitant ir jų šeimų narius).

Užpildžius visus reikalingus priedus, užpildoma deklaracija.

Deklaracijos teikimo tvarka

Užpildyti galima Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) interneto svetainėje (www.vmi.lt) paskelbtos deklaracijos variantą arba iš AVMI gautą spaustuviniu būdu pagamintą deklaraciją.

Deklaracija pildoma laikantis tam tikrų taisyklių: kai į deklaraciją įrašomas rodiklis turi mažiau ženklų negu atitinkamame laukelyje jam yra skirta vietų, tai tuščios vietos (tušti laukeliai) gali būti paliekamos tiek dešinėje, tiek kairėje (pvz., užpildomas laukelis „Turto vertė“: 50000…..

Kai gyventojai neturi FR0001T priede įrašytino turto, FR0001T priedas neužpildomas.

Kai užpildomas daugiau kaip vienas FR0001T priedo lapas, eilutėje „Lapo numeris“ turi būti nurodomas kiekvieno prie deklaracijos pridedamo šio priedo lapo eilės numeris.

FR0001T priedo 2 laukelyje „Asmens kodas (mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris)“ turi būti įrašomas gyventojo (tiek teikiant šeimos, tiek atskiras gyventojo deklaracijas) asmens kodas.

Kai deklaraciją teikia asmens kodą turintis nuolatinis Lietuvos gyventojas, tai jo asmens kodas sutampa su mokesčių mokėtojo identifikaciniu numeriu, nurodytu MMR, vadinasi gyventojas turi įrašyti savo asmens kodą.

FR0001T priedo 11 laukelyje „Ataskaitiniai metai“ turi būti įrašomi tie kalendoriniai metai, kurių duomenys pateikiami.

FR0001T priedo 12 laukelį „Ataskaitinis laikotarpis“ užpildo tik GTDĮ 2 straipsnio 1 dalies 24 ir 28 punktuose nurodyti gyventojai.

FR0001T priedo T5 laukelyje „Šiame lape nurodyta gyventojo turto vertė“ turi būti nurodoma gyventojo tame priedo lape nurodyto turimo turto bendra vertė (sumuojami tik tų FR0001T priedo eilučių T4 laukelių duomenys, kuriose FR0001T priedo T2 laukelių langeliai „Gyventojo“ buvo pažymėti X ženklu).

FR0001T priedo T6 laukelyje „Šiame lape nurodyta sutuoktinio turto vertė“ turi būti nurodoma sutuoktinio tame FR0001T priedo lape nurodyto turimo turto bendra vertė (sumuojami tik tų FR0001T priedo eilučių T4 laukelių duomenys, kuriose FR0001T priedo T2 laukelių langeliai „Sutuoktinio“ buvo pažymėti X ženklu).

FR0001T priedo T7 laukelyje „Šiame lape nurodyta vaiko (-ų)/kt. šeimos nario (-ių) turto vertė“ turi būti nurodoma vaiko (-ų) ir/a...

Jeigu gyventojas turėjo prievolę teikti turto deklaraciją, tačiau pateiktoje deklaracijoje nėra pateikęs duomenų apie užsienio valstybėje turimą turtą, VMI rekomenduoja patikslinti pateiktąją turto deklaraciją ir joje pateikti informaciją apie tą turtą.

Turto vertės nustatymas

Nustatant turto vertę, reikia vadovautis šiomis taisyklėmis:

  • 100 proc. ataskaitinių metų (ataskaitinio laikotarpio) pabaigoje buvusi tikroji rinkos kaina, kurios sąvoka pateikta GPMĮ 2 straipsnio 20 punkte.
  • paties gyventojo nuožiūra įvertintas nebaigtas statyti statinys.

Gyventojai (sutuoktiniai) turtą gali turėti bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal CK 4.73 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisė į turtą laikoma tuo atveju, kai yra nustatytos kiekvieno turto savininko nuosavybės teisės dalys, bendroji jungtinė nuosavybės teisė - kai bendraturčių nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos, o pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį laikoma, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Kai šeimos deklaraciją užpildo GTDĮ 2 straipsnio 1 dalies 28 punkte nurodyti gyventojai, tai atskiroje (-ose) eilutėje (-ose) turi nurodyti ir GTDĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytam (-iems) kitam (-iems) šeimos nariui (-iams) nustatyto turto dalies vertę, jei tie kiti šeimos nariai turi turto bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Kitos svarbios nuostatos

Nuo 2025-05-01 dėl tokių paslaugų įsigijimo Lietuvos apmokestinamasis asmuo privalo registruotis PVM mokėtoju. Įsiregistravęs PVM mokėtoju, jis turi nedelsdamas pranešti paslaugų teikėjui savo PVM mokėtojo kodą, kad tokiems sandoriams būtų taikoma atvirkštinio apmokestinimo tvarka.

Jei iki įsiregistravimo PVM mokėtoju paslaugų teikėjas, remdamasis Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/2011 18 straipsnio nuostatomis, laikė paslaugų pirkėją neapmokestinamuoju asmeniu ir pats apskaičiavo PVM, pirkėjui šio PVM dar kartą skaičiuoti nereikia.

Jei prievolė registruotis PVM mokėtoju atsirado dėl paslaugų įsigijimo iš užsienio, Lietuvos apmokestinamasis asmuo gali pasirinkti: registruotis PVM mokėtoju įprasta tvarka, arba registruotis PVM mokėtoju, taikančiu smulkiojo verslo schemą (SVS) Lietuvoje (jei bendra per einamuosius arba praėjusius kalendorinius metus iš Lietuvos teritorijoje vykdomos PVM apmokestinamos veiklos gauto (gautino) atlygio suma neviršija 45 000 eurų).

Taikant SVS, nereikia skaičiuoti PVM už Lietuvoje tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas (išskyrus naujų transporto priemonių tiekimą į kitas ES šalis).

Gyventojams, nuo 2012 m. liepos 4 d. aukojantys savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, ir jų šeimų nariai, išskyrus asmenis, kurių auka (aukų suma) vienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui per politinę kampaniją neviršija 40 litų (toliau - gyventojai, aukojantys savarankiškam politinės kampanijos dalyviui), privalo deklaruoti kalendorinių metų (einančių prieš metus, kuriais auka buvo suteikta) gruodžio 31 d. turimą turtą (įskaitant gautas pajamas).

Politinės partijos nariai, kurių politinės partijos nario mokestis per 2014 m. ar vėlesnius kalendorinius metus yra didesnis nei 1200 litų, ir jų šeimų nariai privalo deklaruoti kalendorinių metų (einančių prieš metus, kuriais toks mokestis buvo sumokėtas) gruodžio 31 d. turimą turtą (įskaitant gautas pajamas).

Svarbiausi turto deklaravimo aspektai

Aspektas Aprašymas
Kas privalo deklaruoti Nuolatiniai gyventojai, EP nariai, valstybės tarnautojai
Deklaruojamas turtas Turimas gruodžio 31 d.

Praktiniai Patarimai

VMI patikslino savo išaiškinimus ir kai kuriuos iš jų pakeitė. Atkreipiame dėmesį, kad SEB bankas neteikia konsultacijų mokesčių klausimais, todėl šiame straipsnyje pateikiama tik bendro pobūdžio informacija gyventojų pajamų mokesčio klausimais.

Jei reikalinga papildoma informacija, gyventojai gali skambinti ir bendruoju informacijos telefonu 8 700 55151 arba rašyti el. paštu.

Jei norite efektyviai administruoti savo turtą ir mokesčius - Rivile ERP padeda stebėti NT objektus, jų vertes, taikomus tarifus ir deklaracijas.

Atkreipiame dėmesį, kad aiški ir laiku atlikta deklaracija - tai ramybė ateičiai.

tags: #praktiniai #patarimai #turto #deklaravimas