Artėjant rinkimams, politikai neretai siekia palankumo įvairiais būdais, įskaitant ir dovanas gyventojams. Tačiau, ar visada tokios dovanos yra naudingos ir be jokių paslėptų motyvų? Panagrinėkime, kokios tos dovanos būna ir kokias pasekmes jos gali sukelti.
Lietuvos žemėlapis
Dovanos ir rinkiminiai metai
Kaip teigiama viename iš šaltinių, "ko tik per Kalėdas nepadarysi iš meilės artimam. O artumas neišpasakytai stipresnis, kai rinkiminiai metai ant nosies". Tai puikiai iliustruoja, kaip politikai gali pasinaudoti dovanomis siekdami populiarumo prieš rinkimus. Tačiau, dažnai tokios dovanos būna finansuojamos ne politikų, o ekologijos sąskaita.
Pavyzdys iš Pagėgių savivaldybės
Gegužės 22 dieną Pagėgių savivaldybės posėdžių salėje vyko Pagėgių savivaldybės tarybos posėdis. Pagėgių tvarkiečių pranešime spaudai rašoma, kad daugiausia aistrų sukėlė valdančiosios daugumos, partijos „Tvarka ir teisingumas“, narių pasiūlymas, kad Pagėgių savivaldybėje veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms, bendruomenėms būtų taikoma 50 proc. Tuomet, atėjus laikui balsuoti, Pagėgių savivaldybės meras, buvęs ilgametis partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Virginijus Komskis pakilo iš savo kėdės, išsitraukė kortelę ir paliko posėdžių salę. Tą patį padarė ir opozicija. Salėje likę valdančiosios daugumos tarybos nariai neturėjo galimybių balsuoti, kadangi nebebuvo kvorumo. Be nesutarimų neapsieita ir deleguojant atstovus į vietos veiklos grupės „Pagėgių kraštas“ kolegialų valdymo organą. Sprendimas privalėjo būti priimtas neatidėliotinai, kitu atveju, būtų kilusi grėsmė pavėluoti dalyvauti projektuose.
Tarybos posėdžiui buvo parengtas sprendimo projektas, kuriuo norėta padidinti VšĮ Pagėgių krašto turizmo informacijos centras teikiamų laivo paslaugų kainas gyventojams ir kitiems asmenims, tačiau norėta padaryti išimtį ir sumažinti 50 proc. Pasidomėjus telefonu paaiškėjo, kad sprendimas su įstaigos direktore nederintas, kompensacija iš Savivaldybės biudžeto minėtai įstaigai nenumatyta ir su finansų skyriumi niekas nederinta. Jei valdantieji norėjo pasigirti, kad jie yra už bendruomenes, tai, sakyčiau, tokiu atveju reikėtų taikyti nuolaidą visiems Pagėgių savivaldybės gyventojams ir įstaigoms. Kuo blogesnis žmogus, gyvenantis Pagėgių krašte ir nepriklausantis bendruomenei, ar mokytojas, dirbantis mokykloje ir taip pat nepriklausantis jai? Mano nuomone, šiame sprendime mintis buvo visai kita.
Pasak E., "kodėl jie nededa į laikraštį ar į savo skyriaus išleistą leidinį informacijos, apie tai, kad jie padidino šildymo kainas bendruomenėms ir visiems žmonėms, kodėl pakilo komunalinių atliekų šalinimo kaina, vandens kaina? Prieš tokius sprendimus opozicija buvo prieš. Noriu tik paprašyti Pagėgių krašto gyventojų, nepasiduoti apgaudinėjimui, papirkinėjimui nereikšmingais dalykais ir atsiminti, kad nieko nemokamai nebūna, tiesiogine ar netiesiogine prasme. Atsiminkite, kad gal ir nieko būtų paplaukioti pigiau, tačiau nepamirškite, jog padidėję komunaliniai mokesčiai iš jūsų jau atėmė žymiai daugiau".
Šis pavyzdys rodo, kaip dovanos vienai grupei gyventojų gali būti finansuojamos kitų sąskaita, padidinant mokesčius ar komunalines kainas.
Šiukšlių išvežimo kainos: Europos Sąjungos įtaka
Sąskaitomis už šiukšlių išvežimą susirūpinę parlamentarai gyventojų pinigines pasišovė gelbėti ne savo, o ekologijos sąskaita. Savivaldybių tarybos jau manėsi sutvarkiusios šių metų reikalus, įskaitant ir šiukšlių išvežimo kainos nustatymą. "Mes nekalti, kaltos europinės normos", - purtėsi nenoriai sprendimą priimantys savivaldybių nariai. Penkis kartus didėja sąvartynų mokestis: nuo 5 eurų iki 27,51 europietiško pinigo už toną.
Nepaisant parlamentarų pastangų, atliekų išvežimo kaina dabar gali būti perskaičiuota, bet nebūtinai pasikeis. Kauno RATC direktorė Ingrida Valavičienė teigė, kad "padidėjus sąvartyno mokesčiui atliekų tvarkymo kaina abiem būdais pasidarys vienoda. Todėl ketinome rinktis aplinkai draugiškesnį laiptelį - deginimą. Pigesnis būdas atsirado, gal bus noras didesnę dalį atliekų perkelti į sąvartynus".
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad "sąvartynų vartų mokesčio kaina sąskaitoje, kurią gauna gyventojai užima tikrai menką dalį". Seimo narys Valius Ąžuolas teigė, kad "turime kitiems metams išlaikyti tą patį mokesčio lygį ir kai bus kitos alternatyvos, kur galima išvežti šiukšles, galėsim galvot apie tai, kad reikia branginti".
Atliekų rūšiavimas - svarbus žingsnis link mažesnių mokesčių
Šis pavyzdys rodo, kad kartais politikų pastangos sumažinti mokesčius gali būti ribojamos Europos Sąjungos reikalavimų ir aplinkosaugos standartų.
Situacija Vilniuje ir Klaipėdoje
Vilniuje daugiabučių gyventojams šiukšlių išvežimas nuo sausio 1-osios brangsta 70 proc. 60 kvadratinių metrų buto gyventojas kitąmet už šiukšles per mėnesį mokės 4,79 euro - dviem eurais daugiau nei šiemet. Tuo metu 175 kvadratinių metrų ploto nuosavo namo gyventojai, planuojama, už šiukšles mokės 8,33 euro - 3 eurais daugiau nei iki šiol. 80 proc. didės įkainiai maitinimo įstaigoms, t. y.
Valdininkai klaipėdiečiams ruošia nelauktą naujametę dovaną - nuo metų pradžios miestiečiai veikiausiai patys turės mokėti už kiemų priežiūrą. Kiek teks paploninti pinigines, kol kas neaišku. Dabar savivaldybė tam tikslui per metus išleidžia 2 mln. litų. Gyventojai turės patys apsispręsti. Jei pasiūlytos kainos pasirodys per didelės, galės skelbti konkursą iš naujo. Patys rūpindamiesi kiemais gyventojai galėtų nustatyti ir kiek kartų per savaitę šie turi būti valomi.
Klaipėdiečiai mokesčio už kiemų valymą sugrąžinimą vertina skirtingai. Vicemeras A. teigė, kad "žmonės, kurie yra mąstantys, supranta, jog reikia patiems tvarkyti žemę aplink savo namą. Tie, kurie pratę, kad viską už juos turi daryti savivaldybė, piktinsis. Tačiau čia pasirinkimo nėra. Toks yra teismo sprendimas. Jis įsigaliojęs ir galutinis".
Šie pavyzdžiai rodo, kad dovanos ir mokesčių pokyčiai gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės ir teisinių aplinkybių.
Komunalinių atliekų tvarkymas
Panevėžio situacija
Panevėžio savivaldybė šventėms paruošė ne pačią smagiausią dovaną - trečdaliu didės mokestis už šiukšles. O didžiausia našta užguls vienišų ir daug nekilnojamojo turto turinčių gyventojų pečius. Vyriausybė nuo sausio 1 dienos įpareigojo šalies savivaldybes taikyti dvinarę mokesčių sistemą už atliekų tvarkymą. Būtent nekilnojamasis turtas turėtų lemti, kokią pastoviąją mokesčio dalį teks mokėti panevėžiečiams. Namų savininkai kas mėnesį klos po 2,20 Eur, buto šeimininkai - po 1,16 Eur, dar 7 centus reikės mokėti už garažą ir 16 centų - už sodą. Pagal naują atliekų rinkliavą vienam panevėžiečiui mokestis už atliekas šoktelės trečdaliu, o vienišiems gyventojams - daugiau nei per pusę.
T. teigė, kad "naujų tarifų esmė - apmokestinti visus registruotus statinius. Apmokestinus kiekvieną pastatą pastoviąja rinkliavos dalimi, anot jo, turėtų gerokai padaugėti atliekų tvarkymo paslaugos vartotojų". Jis taip pat paminėjo, kad "dėl įdiegtų mechaninių biologinių apdorojimo įrenginių dvigubai išaugęs Panevėžio regioninio sąvartyno mokestis už atliekų įvežimą privertė mus permąstyti, kaip neįklimpti į nuostolius".
T. Jukna vadina sukurtos rinkliavos kintamosios dalies tarifus palengvinimu gyventojams. Antai vienas gyvenamojo namo gyventojas, be pastoviosios mokesčio dalies, dar turės pakloti 1,88 Eur, jei naudojasi kolektyviniu konteineriu. Jei name stovi savas konteineris, už vieną 120 litrų talpos išvežimą papildomai mokės 2,02 Eur, už dvigubai didesnį šiukšlių kiekį - 4,04 Eur. O vienam buto gyventojui kintamoji mokesčio dalis turėtų siekti 1,88 Eur, taigi jis už šiukšles kas mėnesį gaus beveik 3 Eur sąskaitą.
Atliekų tvarkymas Panevėžyje
Ši situacija rodo, kad naujos rinkliavos metodikos gali padidinti mokesčius gyventojams, ypač vienišiems asmenims, ir kad atliekų tvarkymo kaštai gali būti susiję su regioninio sąvartyno mokesčiais.
Vilniaus rajono pavyzdys
Gyventi Vilniaus rajone neturint skolų nuo šių metų pasidarė geriau. Nes jeigu daugiau kaip tris mėnesius nebuvote įsiskolinęs už vandenį ir nuotekų tvarkymą, už šias paslaugas mokėsite nuo sausio mažiau. Tokį sprendimą prieš Kalėdas priėmė šio rajono taryba. Nuo šių metų sausio 1 d. už kub. metrą suvartoto centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens su nuotekų tvarkymu gyventojai, neturintys įsiskolinimų už šios paslaugos teikimą daugiau kaip už 3 mėnesius, mokės 1,5 euro (su PVM). VTEKK nustatytos kainos daugiabučių gyventojams siekia 2,6 eurų už kub.m, o individualių namų gyventojams - 2,47 euro už kub.m.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus laikinoji vedėja Ilona Tučinska teigė, kad šis sprendimas priimtas siekiant sumažinti gyventojams komunalinių paslaugų mokesčių naštą. Liberalas Artūras Želnys kalbėjo, kad jis tokiam sprendimui nepritaria, nes savivaldybė, jo teigimu, ima virsti socialinių paslaugų įmone. Vilniaus rajono merė Marija Rekst į tai atsakė, kad savivaldybė rūpinasi savo gyventojais.
Šis pavyzdys rodo, kad kai kurios savivaldybės gali priimti sprendimus, kuriais siekiama sumažinti mokesčius gyventojams, tačiau tokie sprendimai gali sukelti diskusijų dėl savivaldybės vaidmens teikiant socialines paslaugas.
Nekilnojamojo turto mokestis: Palanga ir kitos savivaldybės
Palangoje nekilnojamojo turto kainos per pastaruosius 5 metus patyrė vieną didžiausių šuolių šalyje. Kitąmet įsigalios valdančiųjų priimti NT mokesčio pakeitimai. Registrų centras savo tinklalapyje jau skelbia ir atnaujintas, prie dabartinių rinkos kainų priartintas, žmonių nekilnojamojo turto vertes, pagal kurias nuo kitų metų skaičiuos ir mokesčius. Nuo kitų metų pagrindiniam būstui įvestas 450 tūkst. Eur. neapmokestinamąjį dydį, kuris dvigubės, jei būste bus antras bendrasavininkis. Viršijant šias grindis, mokestis sieks nuo 0,1 iki 1 proc. ir konkretų jo dydį dar turės nustatyti savivaldybės. O ne pagrindinio būsto mokestis grės jau nuo 50 tūkst. eurų būsto vertės.
Nekilnojamojo turto mokestis
Ekonomistas Marius Dubnikovas prognozuoja, kad dabartinio Seimo įvesti NT mokesčiai skausmingiausiai kirs didmiesčių ir kurortų gyventojams - juose gyvenančiai vidurinei klasei ir savo būsto neturintiems nuomininkams, kuriems savininkai tiesiog padidins nuomos kainą. Buvęs finansų ministras Rimantas Šadžius prognozavo, kad naują NT mokestį mokėti teks apie 90 tūkst. savininkų, kurie į biudžetą per metus sumokėtų apie 10 mln. eurų.
Šis pavyzdys rodo, kad nekilnojamojo turto mokestis gali paveikti skirtingus gyventojų segmentus ir kad nuomininkai gali patirti netiesioginę naštą dėl padidėjusių nuomos kainų.
Šildymo kainos ir PVM
Sausio šildymo sąskaitos rekordiškai išaugo. Istorijos mokytoja iš Lentvario sulaukė sąskaitos už sausio mėnesio šildymą, kuri, lyginant su gruodžiu, padidėjo 100 eurų. Šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius tikino, kad sąskaitos iki 2 kartų didesnės ir skiriasi pagal miestus, o didžiausias skirtumas pagal pastatus. Priklausomai nuo to, ar renovuotas, nerenovuotas, efektyvus, neefektyvus. Nelikus PVM lengvatos už šildymą, šaltesnis sausis būtent kirto tų žmonių piniginėms, kurie turi mažiausiai efektyvius butus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas vardijo, kad kaina 2025-ais metais mažėjo nuo 8,24 centų už kilovatvalandę iki 7,71 centų už kilovatvalandę, o PVM augo nuo 9 iki 21 procento. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė akcentuoja, kad didesnės sąskaitos už šildymą normalu, nes anksčiau taikyta PVM lengvata buvo socialiai neteisinga, nes jos negaudavo privačiuose namuose gyvenantys žmonės.
Energetikos ministras sąskaitomis nepatenkintiems daugiabučių gyventojams siūlo renovuoti būstą, arba šilumos punktą, kuriam ministerija skiria finansavimą. O savivaldybės, kurios turi mažus, bet neefektyvius katilus, esą galės kovo mėnesį teikti paraiškas atnaujinimams. Tai esą gali padėti sumažinti kainą iki 20 proc.
Šildymo kainos
Šis pavyzdys rodo, kad šildymo kainos gali būti paveiktos PVM tarifų, oro sąlygų ir pastatų energinio efektyvumo. Renovacija ir savivaldybių priemonės gali padėti sumažinti kainas.
Dovana įstrigo lyg ašaka: J.Basanavičiaus gatvės istorija
J.Basanavičiaus gatvės 7-ojo namo gyventojai jau keleri metai beldėsi į įvairių įstaigų duris ir ieškojo būdų, kaip atsikratyti rinkiminės politikų dovanos. Tačiau tai padaryti, pasirodė, ne taip paprasta. Daugiabutyje gyvenantys žmonės norėjo, kad mediniai „žėgliai“, o ypač šalia jų pastatytas medinis stalas, būtų išmontuoti. Deja, to neva negalėjo atlikti jokia tarnyba, nes visi, į ką kreipėsi gyventojos, aiškino, jog politikų dovana yra bešeimininkis turtas - jo liesti nevalia. Tačiau praėjusį savaitgalį, kai šis straipsnis jau buvo parengtas spausdinti, stalas staiga dingo. Kažkas naktį jį tiesiog nupjovė. Kiemas virto sąvartynu.
Moterys nebeapsikentė, kad jų teritorija kuo toliau, tuo labiau tampa panaši į sąvartyną. Mažyliams žaisti pritaikyti įrenginiai kieme buvo tapę tik girtuoklių ir šiukšlintojų priebėga. Vaikams skirti mediniai nameliai ir stalas į kiemą sutraukdavo visokio plauko girtuoklius ir perėjūnus. Susibūrę aplink žaidimų aikštelės stalą jie gerdavo, keikdavosi, rūkydavo ir šiukšlindavo. „Kai prieš rinkimus šituos žėglius statė, mūsų niekas neklausė, reikia kiemui tokios dovanos ar ne. Tiesiog pasirinko vietą ir, apsiskelbę geradariais, pasidarė reklaminį šou“, - piktinosi garbaus amžiaus daugiabučio gyventojos.
Gyventojos į butų ūkį kreipėsi todėl, kad šios įstaigos darbininkai kartais prikaldavo atsiknojusias žaidimų aikštelės lentas, dar šį bei tą įrangai lūžtant sutaisydavo. „Tas stalas mums labiausiai kraują ir gadina. Jo nebūtų, pijokai neturėtų kur rinktis, gal baigtųsi kieme ir ta netvarka“, - sakė namo bendrijos pirmininkė L.Gustienė.
Šiemet L.Gustienė iš naujo ėmė minti butų ūkio ir savivaldybės slenksčius prašydama kiemą išvaduoti nuo politikų dovanos. Tada paaiškėjo, kad būtų ūkis tarsi nebeturi teisės prie žaidimų aikštelės kišti nagų, nes šis turtas jiems nepriklauso. Butų ūkio vadovas Gintaras Ruzgys paaiškino, kad politikų miestui dovanotos aikštelės jų bendrovei niekad nepriklausė. Jos visada buvo ir tebėra savivaldybei priklausančio Kūno kultūros ir sporto centro apskaitoje.
Ši istorija rodo, kad politikų dovanos ne visada yra naudingos ir gali sukelti problemų gyventojams, ypač jei jos nėra tinkamai prižiūrimos ir tampa priebėga asocialiems asmenims.
Vaikų žaidimų aikštelė
Santrauka
Politikų dovanos daugiabučių gyventojams gali būti įvairios: nuo sumažintų mokesčių iki naujų žaidimų aikštelių. Tačiau, svarbu atsiminti, kad tokios dovanos dažnai turi paslėptų motyvų ir gali būti finansuojamos kitų gyventojų sąskaita. Todėl, prieš džiaugiantis dovanomis, verta atidžiai išanalizuoti, kokios yra jų pasekmės ir ar jos tikrai naudingos visiems gyventojams.
Kaip atskirti tikrus dvasinius mokytojus, dvasininkus, vedlius? 5 KRITERIJAI (iš kurso Nuo NULIO)
tags: #politiku #dovana #daugiabuciu #gyventojams