Šiame straipsnyje aptariamos policijos šunų nuosavybės teisės Lietuvoje, remiantis LR Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu.
2010 m. gegužės mėn. Visuomeninių organizacijų atstovų bei gyvūnų gerovės specialistų darbo grupė, kurioje dirbo bei pasiūlymus teikė ir LKD atstovai, baigė rengti LR Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.
Iš gyvūnų savininkų, kankinančių gyvūnus ar žiauriai besielgiančių su gyvūnais, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paimti skersti, parduoti, perduoti kitam gyvūno laikytojui (įskaitant perdavimą gyvūnų globos namams, gyvūnų laikinos globos paslaugos teikėjui, gyvūnų globos organizacijai) ar numarinti.
Teismas, gavęs ieškinį, per 3 darbo dienas priima sprendimą dėl gyvūno likimo: palikimo gyvūno savininkui, paėmimo skersti, pardavimo, perdavimo kitam gyvūno laikytojui (įskaitant perdavimą gyvūnų globos namams, gyvūnų laikinos globos paslaugos teikėjui, kitiems gyvūnų globa užsiimantiems juridiniams arba fiziniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų filialams) ar numarinimo.
Katės, šunys ir šeškai turi būti ženklinami poodinėmis mikroschemomis.
Galima laikyti, veisti pavojingų veislių šunis ir prekiauti pavojingų veislių šunimis, kurie yra išlaikę Vidaus reikalų ministerijos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtintą socializacijos testą.
Pavojingi šunys, paimti nurodytais atvejais, turi būti numarinami. Pavojingo šuns savininkas privalo kompensuoti išlaidas, susijusias su pavojingo šuns paėmimu bei numarinimu.
Šio straipsnio 8 dalies 2-5, 8 ir 9 punktuose nurodytais atvejais paimti pavojingi šunys realizuojami teisės aktų nustatyta tvarka. Realizavus pavojingą šunį už jį gautos pajamos, atskaičius su pavojingo šuns realizavimu susijusias išlaidas, grąžinamos pavojingo šuns savininkui ar įpėdiniui (išskyrus atvejį, jeigu įpėdinis nepriėmė palikimo).
Pavojingo šuns savininko civilinė atsakomybė už jam priklausančio pavojingo šuns tretiesiems asmenims padarytą turtinę ir neturtinę žalą draudžiama privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Gyvūnai turi būti vežami laikantis vežamų gyvūnų apsaugos reikalavimų, nustatytų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose vežamų gyvūnų apsaugą.
Visuomeninėse transporto priemonėse (tarpmiestiniuose autobusuose, traukiniuose, lėktuvuose ir laivuose) gyvūnus leidžiama vežti pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką, savivaldybių visuomeninėse transporto priemonėse gyvūnus leidžiama vežti pagal savivaldybės nustatytą tvarką.
Gyvūnų laikinos globos paslaugos teikėjai, jei tai numatyta paslaugų teikimo sutartyse su savivaldybėmis, gali perduoti gyvūnus laikinai globoti kitiems asmenims pagal sutartis, kuriose nustatomi gyvūnų laikinos globos terminai, sąlygos ir atsakomybė.
Leidimus atlikti bandymus su gyvūnais išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Gyvūnų naudojimo eksperimentams ir kitiems mokslo tikslams etikos vertinimo komisijos prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, sudarytos iš Vyriausybės įgaliotų institucijų ir organizacijų atstovų, teikimu.
Asmeniniam vartojimui skerdžiami ūkiniai gyvūnai prieš skerdimą turi būti apsvaiginami teisės aktuose nustatytais metodais.
Įstaigos, įmonės ir organizacijos tarnybiniais tikslais laikančios ir naudojančios gyvūnus, atsižvelgiant į laikomų gyvūnų rūšį ir tarnybiniais tikslais naudojamų gyvūnų paskirtį, privalo parengti tarnybiniais tikslais naudojamų gyvūnų dresavimo ir mokymo programas.
Kai gyvūno augintinio savininkas nebegali daugiau suteikti gyvūnui augintiniui reikiamos priežiūros, jis privalo perduoti gyvūną augintinį naujam savininkui (įskaitant perdavimą gyvūnų globos namams, gyvūnų laikinos globos paslaugos teikėjui, kitiems gyvūnų globa užsiimantiems juridiniams arba fiziniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų filialams), kuris privalės prižiūrėti gyvūną augintinį pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.
Šis įstatymas, išskyrus 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 12 dalį, 11 straipsnio 5 dalį, 16 straipsnio 7 dalį įsigaliojo 2011 m. Šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalis, 9 straipsnio 12 dalis, 11 straipsnio 5 dalis, 16 straipsnio 7 dalis įsigaliojo 2015 m.
Apibendrinant, LR Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas nustato svarbias nuostatas dėl gyvūnų, įskaitant policijos šunis, nuosavybės, laikymo ir naudojimo. Šios nuostatos siekia užtikrinti tinkamą gyvūnų priežiūrą, apsaugą nuo žiauraus elgesio ir tinkamą naudojimą tarnybiniais tikslais.