Renkantis žemės sklypą, svarbu atsižvelgti į jo paskirtį ir galimus naudojimo būdus. Ši informacija nulemia, kokius statinius galima statyti sklype ir kokie reikalavimai taikomi statybos procesui. Aptarsime rekreacinės paskirties žemės ypatumus ir galimybes statyti poilsio pastatus.
Poilsio paskirties pastatai yra apibrėžiami ir jų statyba reglamentuojama Statybos techniniame reglamente ir kituose susijusiuose teisės aktuose.
Poilsio arba rekreacinės paskirties pastatai - tai pastatai skirti poilsiui, jie išskiriami į poilsio namus, turizmo centrus, kempingų pastatus, kaimo turizmo pastatus, vasarnamius, medžioklės namelius ir kitus poilsio pastatus.
Teritorijų planavimo schema (Šaltinis: vilnius.lt)
Sklypo Paskirtis ir Naudojimo Būdas
Priklausomai nuo sklypo paskirties, galimos skirtingos statybos galimybės. Jei sklypo paskirtis yra rekreacinė, tuomet galite statyti vasarnamį - poilsio paskirties pastatą. Tačiau svarbu atskirti sklypo paskirtį nuo naudojimo būdo. Rekreacinis sklypas - tai sklypo naudojimo būdas.
Žemės ūkio paskirties rekreacinio naudojimo sklype galima statyti kaimo turizmo paskirties pastatus.
Jei sklypo paskirtis kita, o naudojimosi būdas - rekreacinis, tada galima projektuoti ir statyti poilsio paskirties pastatą.
Rekreacinės Paskirties Žemė
Rekreacinės paskirties žemė - tai žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudojami kaimo turizmo paslaugoms teikti ir rekreacijos (turizmo) statiniams bei įrenginiams statyti ir eksploatuoti.
Poilsio Paskirties Pastatai
Pagal STR (Statybos techninį reglamentą) statinių klasifikavimą, poilsio paskirties pastatai apibrėžiami kaip pastatai, skirti poilsiui. Tai apima:
- Poilsio namus
- Turizmo centrus
- Kempingų pastatus
- Kaimo turizmo pastatus
- Vasarnamius
- Medžioklės namelius
- Kitus poilsio pastatus
Pastato Dydis ir Aukštis
Pastato dydis paskaičiuojamas pagal sklypo užstatymo intensyvumą ir tankį. Norint tiksliai paskaičiuoti, kokio dydžio pastatą galima statyti, reikėtų matyti sklypo dokumentus. Taip pat labai svarbu atsižvelgti į vandens telkinio apsaugos juostą, jei tokia yra šalia sklypo.
Dėl pastato dydžio ir aukščio apribojimų reikia žiūrėti bendrą rajono planą ir atidžiai išstudijuoti visus apribojimus, taikomus konkrečiam sklypui.
Todėl, prieš pradedant statybas, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais ir išsiaiškinti visus reikalingus dokumentus bei apribojimus.
Planuojant rekreacinių pastatų statybą svarbus tinkamai parengtas detalusis sklypo-teritorijos planas, nes nuo jo priklauso, ar poilsio namai, kaimo turizmo pastatai, kempingų ir kiti pastatai bus optimaliai panaudoti ir paklausūs rinkoje.
Planuodami pradėti statyti poilsio paskirties pastatą, pirmiausia turėtumėte įsivertinti projekto apimtį, teritorijos planą, susidaryti sąmatą bei gauti visus reikiamus leidimus.
Poilsio namas gali būti statomas žemės sklype, kurio paskirtis rekreacinė teritorija. Pastatų dydis nereglamentuojamas. Tiksliau priklausomai nuo sklypo sklypo ir kitų teritorijos apribojimų.
Sodo namas gali būti statomas sodo bendrijos teritorijoje iki 80 m2, rūsys neskaičiuojamas.
Pagrindiniai Aspektai Planuojant Statybas Rekreacinės Paskirties Sklype
Planuojant statybas rekreacinės paskirties sklype, svarbu atsižvelgti į šiuos aspektus:
| Aspektas | Svarba |
|---|---|
| Sklypo paskirtis | Nulemia, kokius pastatus galima statyti. |
| Užstatymo intensyvumas | Ribos pastato dydį ir tankį. |
| Vandens telkinio apsaugos juosta | Gali riboti statybos galimybes šalia vandens telkinių. |
| Rajono planas | Nustato bendrus apribojimus statyboms regione. |
Naujausi Įstatymų Pakeitimai
Nuo šiol poilsio paskirties pastatai bus skirstomi į viešosios rekreacijos ir viešojo poilsio ir asmeninės rekreacijos ir asmeninio poilsio paskirties. Asmeniniam poilsiui skirti pastatai gali būti statomi tik teritorijų planavimo dokumentuose numatytose teritorijose.
Tuo tarpu, viešojo poilsio pastatas, sanatorija, apgyvendinimui skirtos kitos patalpos, atitinkančios paskirties aprašymą - priskiriamos viešajai rekreacijai.
Viešojo poilsio paskirties pastatai negalės būti skaidomi į patalpas, tad naujai Nekilnojamojo turto registre registruojamos patalpos šiai paskirčiai nebus priskiriamos.
O asmeninio poilsio patalpos gali būti formuojamos tik asmeninės rekreacijos paskirties - asmeninio poilsio paskirties ir mišriuose (polifunkciniuose) pastatuose.
Asmeninio poilsio paskirties pastatai gali būti projektuojami ir statomi tik tose teritorijose, kuriose numatyta tokių pastatų statyba.
Kadangi teisės aktas įsigaliojo tik nuo šio rudens, tokių teritorijų planavimo dokumentuose tiesiog nėra numatyta apskritai. Tai kelia problemų, nes tampa įmanoma tik viešojo poilsio paskirties pastatų statyba.
Viešojo poilsio paskirties pastatai negali būti skaidomi į atskirus turtinius vienetus, tai reiškia, jog negalės būti ir parduodami kaip atskirai suformuotos patalpos.
Visgi, jeigu pirkėjas įsigijo poilsio paskirties patalpą, pastatytą anksčiau, neturėtų išsigąsti - Nekilnojamojo turto registre jos paskirtis buvo automatiškai pakeista į viešojo poilsio paskirties patalpą.
Toks Nekilnojamojo turto registrų centre padaryto įrašo pakeitimas iš esmės nesukuria papildomų pareigų patalpų savininkams. Pastatų paskirtys ir jų grupės pakeičiamos automatiškai, tad jokių papildomų veiksmų patiems savininkams nereikia atlikti.
Jeigu jas ateityje bus norima pakeisti į asmeninio poilsio patalpas, pirmiausia, reikės parengti/ pakeisti/ pakoreguoti teritorijų planavimo dokumentus, nes tik teritorijų planavimo dokumentuose nustatytose vietose gali būti statomi asmeninio poilsio paskirties pastatai, pakeista viso pastato paskirties grupė ir pastato paskirtis.
Šie pakeitimai lemia, jog poilsio paskirties pastatų, kuriuose gali būti formuojami atskiri turtiniai vienetai ir parduodami pirkėjams, į brėžinius įtraukti, kaip atskirų vienetų nebus galima prieš tai nepakeitus teritorijų planavimo dokumentų.
Kadangi numatoma, jog asmeninio poilsio paskirties pastatus galima statyti tik tose vietose, kur tai aiškiai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, paprastas rekreacinės paskirties žemės naudojimosi būdo nustatymas nėra pakankamas.
Dokumente turi būti aiškiai įvardijama, kad tam tikra teritorija bus galima užstatyti asmeninio poilsio paskirties pastatais.
Taigi po lapkričio 1-osios statybą leidžiantys dokumentai tiesiog „poilsio paskirties pastatams“ su „poilsio paskirties patalpomis“ negali būti išduodami, o nesant galimybės statyti asmeninio poilsio paskirties pastatus, kyla klausimų kaip viešojo administravimo subjektai traktuos numatytus apribojimus.
Mokesčiai
Gali kilti klausimas, kaip pasikeitus įstatymui keisis mokesčiai? Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nustatė nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, kurie galioja 2023 bei 2024 metų mokestiniams laikotarpiams, numato 0,7 proc.
Projektavimo ir statybos srityje vis dar tęsiasi suirutė po didžiųjų 2024 lapkričio teisės aktų pakeitimų. Primename, kad 2024 metų lapkritį įsigaliojusiame STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ poilsio paskirties pastatai buvo išskirti į dvi paskirties grupes - viešosios rekreacijos ir asmeninės rekreacijos.
Vadovaujantis dabar galiojančia šio STR redakcija, viešojo poilsio pastatai yra Kaimo turizmo pastatas, kempingas ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą (viešasis pastatas, skirtas viešajai rekreacijai.
Mintis atskirti rekreacijai skirtus pastatus į dvi grupes lyg ir nebloga, tačiau išėjo kaip visada.
Didžiausia problema, kad iki šiol nėra aišku, kokius teisės aktus reikia taikyti projektuojant asmeninio poilsio pastatus, t. y. Šiuo metu derinamame STR „Pastatai“ projekte numatyta, kad asmeninio poilsio pastatai turi būti projektuojami vadovaujantis šio STR IV skyriumi, kuriame yra reglamentuojami Negyvenamųjų pastatų projektavimo reikalavimai.
(DIDŽIULIS POVEIKIS) Žemės pirkimas ir namo statyba
tags: #poilsio #paskirties #pastatai #str