Nekilnojamojo turto skelbimuose neretai nurodoma, kad būstas yra ne gyvenamosios, bet, pvz., poilsio paskirties arba įvardijami kaip apartamentai. Gyvenamoji, poilsio, kūrybinės dirbtuvės, svečių namai, administracinės - tokios paskirties parduodamas patalpas kaip butus galima rasti populiariuose nekilnojamojo turto pardavimo ir nuomos svetainėse. Neretai gyvenamoji būsto naudojimo paskirtis nurodoma didžiosiomis raidėmis, kartais su šauktukais, tai pabrėžiant kaip privalumą. Tačiau, prieš priimant sprendimą, verta įvertinti visus negyvenamosios patalpos kaip būsto įsigijimo pliusus ir minusus.
Panagrinėkime, kokie reikalavimai keliami poilsinės paskirties būstui Lietuvoje, kokie mokesčiai taikomi ir į ką atkreipti dėmesį prieš įsigyjant tokį nekilnojamąjį turtą.
Statinių Klasifikavimas ir Paskirtis
Statybos techninis reglamentas „Statinių klasifikavimas“ (STR 1.01.03:2017) skiria statinius į pastatus ir inžinerinius statinius. Pastatus - į gyvenamuosius ir negyvenamuosius. Gyvenamieji pastatai gali būti vieno, dviejų butų, daugiabučiai, kiti gyvenamieji pastatai tokie kaip bendrabučiai, vaikų namai, vienuolynai, kt. Tuo tarpu negyvenamieji pastatai skiriami į viešbučių (viešbučiai, moteliai, svečių namai), administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, gamybos, pramonės (tame tarpe ir kūrybinės dirbtuvės), sandėliavimo, poilsio, kt. paskirties pastatus.
Prieš pasirašydami pirkimo-pardavimo sutartį, pasinaudokite nepriklausomų ekspertų paslaugomis: statinių technine apžiūra, teisininko konsultacija dėl paskirties keitimo ir mokesčių planavimo. Negyvenamosios paskirties NT pasirinkimas turėtų būti nulemtas ne noro sutaupyti, o aiškios vizijos, kaip ir kam šios patalpos bus naudojamos.
Gyvenamosios Vietos Deklaravimas
Neretai asmenims, įsigyjant negyvenamosios paskirties patalpas, kuriose planuojama nuolat gyventi, kyla klausimas, ar bus galima tose patalpose deklaruoti gyvenamąją vietą ir tuo pagrindu pretenduoti į vietą darželyje ar mokykloje savo vaikams. Pagal bendruosius principus, deklaruoti gyvenamąją vietą galima tik gyvenamosios paskirties patalpose. Tačiau į šią taisyklę gana palankiai žiūrima, yra ne vienas atvejis, kai deklaruojama gyvenamoji vieta negyvenamosios paskirties patalpose. Tai labai priklauso nuo savivaldybės.
Prieš perkant negyvenamosios paskirties patalpas, reikėtų iš anksto kreiptis į savivaldybę ir išsiaiškinti, kokia jos pozicija, ar bus sudaryta galimybė deklaruoti gyvenamąją vietą negyvenamosiose patalpose.
Automobilių Stovėjimo Vietos ir Aplinkos Įrengimas
Advokatė Sabina Izokaitienė sako, kad statytojai didžiuosiuose miestuose susiduria su problema, dėl kurios patalpoms nesuteikiamas gyvenamųjų patalpų statusas - negalėjimas užtikrinti minimalaus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus. STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (STR 2.06.04:2014) numato, kad gyvenamosios paskirties daugiabučiai turi turėti mažiausiai vieną automobilio stovėjimo vietą vienam butui, kai tuo tarpu svečių namai - 1 vietą 2 kambariams (numeriams), administracinės paskirties patalpos - 1 vietą 25 kv.m pagrindinio ploto, gamybos ir pramonės (pvz., kūrybinės dirbtuvės) - 1 vietą 100 kv.m. darbo patalpų ploto.
Be to, kalbant apie automobilio stovėjimo vietas verta paminėti, kad didžiuosiuose miestuose yra galimybė išsipirkti leidimą automobiliui statyti gatvėje (mokamose zonose) už simbolinį mokestį. Teisės aktai kelia ir kitus reikalavimus, susijusius su gyvenamųjų patalpų aplinkos įrengimu. Štai prie naujai įrengiamų daugiabučių taip pat privaloma numatyti ir želdynus su vaikų žaidimo ir sporto aikštelėmis, ramaus poilsio vietomis vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms (STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“).
Mokesčių Aspektai
Nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinami gyventojams nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų.
Asmenims auginantiems 3 ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį) su specialiu nuolatinės slaugos poreikiu taikoma NT mokesčio lengvata - mokestis mokamas už dalį, kuri viršija 200 tūkst. eurų ribą.
- nuo 200 tūkst. iki 390 tūkst.
- nuo 390 tūkst. iki 650 tūkst.
- virš 650 tūkst.
Kai minėtų paskirčių NT bendra vertė viršija neapmokestinamąjį dydį (150 tūkst.
- nuo 150 tūkst. iki 300 tūkst. eurų, taikomas 0,5 proc.
- nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. eurų, taikomas 1 proc.
- virš 500 tūkst. eurų, taikomas 2 proc.
Už minėtos paskirties NT objektus, gyventojai per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) turi užpildyti ir pateikti NT mokesčio deklaracijos KIT715 formą (2 versija) bei sumokėti apskaičiuotą NT mokestį iki einamųjų metų gruodžio 15 d.
Jei gyventojo turimų minėtų paskirties NT objektų bendra mokestinė vertė neviršija 150 tūkst. Už kitos paskirties NT objektus nei minėtus aukščiau (iš esmės, tai būtų komercinės paskirties NT), taip pat kyla prievolė deklaruoti, apskaičiuoti ir sumokėti NT mokestį, taip vadinamą komercinį NT.
Pavyzdžiui, gyventojas įsigyja NT, kurio papildomos paskirties paaiškinime nurodyta, jog tai svečių namai, tačiau pagrindinė statinių vertė - viešbutis. Mokesčių atžvilgiu yra vertinama pagrindinė paskirtis, todėl įsigijus šį turtą, gyventojui gali reikėti sumokėti komercinį NT. Šiuo atveju, NT mokestis yra apskaičiuojamas sudėjus jų visų mokestines vertes ir gautai bendrai mokestinei vertei pritaikius savivaldybių, kuriose yra NT, nustatytus NT mokesčio tarifus.
Paminėtina, jog savivaldybių tarybos nustato NT mokesčio tarifus: nuo 0,5 iki 3 proc. Gyventojai per EDS turi užpildyti ir pateikti Nekilnojamojo turto mokesčio dekoracijos KIT711 formą (2 versija) bei NT mokestį sumokėti pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki vasario 15 d.
Negyvenamosios paskirties patalpas įsigyjantiems investavimo tikslais ir besitikintiems tokius būstus nuomoti, vertėtų įvertinti mokestinę pusę. Pirma, verslo liudijimo įsigyti galimybės nebus, kadangi verslo liudijimas galimas tik gyvenamųjų patalpų nuomai. Iš nuomojamo ne gyvenamosios paskirties būsto gautos pajamos bus apmokestintos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu. Antra, nekilnojamojo turto mokestis. Fiziniai asmenys, kurių gyvenamosios (taip pat sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių)paskirties turto bendra vertė nekilnojamojo turto vertė nesiekia 150 tūkst. eurų, atleidžiami nuo nekilnojamojo turto mokesčio.
Atkreiptinas dėmesys, jog NTMĮ numato ir daugiau NT mokesčio lengvatų (NTMĮ 7 straipsnio 1 dalis).
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai ir lengvatos
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai priklauso nuo turto vertės ir šeimos aplinkybių. Štai pagrindiniai tarifai:
- Nuo 150 tūkst. iki 300 tūkst. eurų: 0,5 proc.
- Nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. eurų: 1 proc.
- Virš 500 tūkst. eurų: 2 proc.
Asmenims, auginantiems 3 ir daugiau vaikų, taikomos lengvatos, apmokestinant tik tą dalį, kuri viršija 200 tūkst. eurų. Taip pat, reikėtų atkreipti dėmesį, jog savivaldybių tarybos nustato NT mokesčio tarifus: nuo 0,5 iki 3 proc.
| Turto vertė | Mokesčio tarifas |
|---|---|
| Nuo 150 tūkst. iki 300 tūkst. eurų | 0,5% |
| Nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. eurų | 1% |
| Virš 500 tūkst. eurų | 2% |
Atsakomybė Už Paskirties Pažeidimus
Administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnis Statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį, kuriame numatyta, kad Statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka, užtraukia baudą nuo 140 iki 1500 eurų.
Praktikoje gana retai pasitaiko atvejų, kai ši bauda skiriama, tačiau negyvenamąsias patalpas įsigyjantiems asmenims, planuojantiems jose gyventi nuolat, visgi vertėtų žinoti, jog tokia galimybė egzistuoja.
Finansavimo Savybės
Pirkėjai, svarstantys įsigyti negyvenamosios paskirties patalpas gyvenimui, gali susidurti su tam tikrais praktiniais iššūkiais. Visų pirma, tokios patalpos gali neatitikti gyvenamajam būstui keliamų reikalavimų dėl pastato apšiltinimo, garso izoliacijos, automobilių stovėjimo vietų ar vaikų žaidimų aikštelių. Taip pat, įsigijus tokias patalpas, gyventojai gali netekti kai kurių garantijų, kurios taikomos gyvenamosios paskirties būstui - pavyzdžiui, infrastruktūros ar socialinių paslaugų prieinamumo.
Pagrindinė problema, su kuria susiduriama dėl ne gyvenamosios paskirties būsto pirkimo, yra banko paskolos klausimai. Norint gauti banko paskolą negyvenamosios paskirties patalpų įsigijimui, reikia turėti sukauptą didesnį pradinį įnašą, kuris gali siekti 30 proc. ar net 50 proc., kai gyvenamųjų patalpų įsigijimui, dažnais atvejais, užtenka 15 proc. pradinio įnašo. Taip pat bankai gali riboti ir maksimalų paskolos grąžinimo terminą iki 10 metų.
Paskolos sąlygos perkant negyvenamosios paskirties būstą
Bankai atsargiau finansuoja negyvenamosios paskirties NT įsigijimą, todėl pirkėjui tikriausiai teks sukaupti didesnį pradinį įnašą. Įsigyjant pirmąjį būstą (gyvenamosios paskirties patalpas) bankai gali suteikti iki 85 proc. būsto vertės siekiančią paskolą, o įsigyjant negyvenamosios paskirties patalpas jie pasiūlys prastesnes finansavimo sąlygas. Dažniausiai tokiais atvejais bankai finansuoja iki 70 proc. turto vertės. Be to, paskola gali būti suteikta trumpesniam laikotarpiui negu tada, kai įsigyjamos gyvenamosios paskirties patalpos, todėl mėnesinė kredito grąžinimo įmoka gali tapti didesnė, nei tikėtasi.
Paskirties Pakeitimo Sudėtingumas
Ieškantys būsto neretai tikisi įsigiję negyvenamosios paskirties NT, ilgainiui pakeis jo paskirtį. Deja, realybėje tai - sudėtingas ir dažnai neįmanomas veiksmas. Paprastai Nekilnojamojo turto vystytojai, jei turi tokią galimybę, stato gyvenamosios paskirties pastatus ir/ar statybos procese pakeičia paskirtį iš negyvenamosios į gyvenamąją, tačiau, jei tai nėra padaryta, tikėtina, tam nėra galimybių ir ateityje nepavyks. Norint pakeisti paskirtį, reikia įvertinti, kokia žemės sklypo naudojimo paskirtis ar teritorijų planavimo dokumentai leidžia, kad toje vietoje būtų statomi gyvenamosios paskirties pastatai.
Net ir tuo atveju, jei galiojantys teisės aktai, teritorijų planavimo dokumentai, žemės sklypo naudojimo paskirtis ir būdas bei pastato specifika leistų pakeisti patalpų paskirtį, tai gali pareikalauti nemažai sąnaudų ir lėšų. Statybos techninis reglamentas nustato, jog gyvenamosios paskirties patalpos negyvenamosios paskirties pastatuose turi būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas inžinerines sistemas. Taigi keičiant patalpų paskirtį asmuo savo lėšomis privalėtų visa tai įgyvendinti, o tokių darbų atlikimas gali sudaryti ir nemažą dalį visos įsigytos patalpos vertės.
Visais atvejais pardavėjas turėtų pateikti pirkėjams susipažinimui registro išrašą, tačiau jei vengiama tą daryti, tai gali būti indikacija, kad kažkas ne taip. Tačiau, net pardavėjui nepateikus Nekilnojamojo turto registro išrašo, pirkėjas gali susipažinti su išrašo duomenimis per Registrų centro savitarnos sistemą pateikęs prašymą. Nekilnojamojo turto registro išraše turėtų būti nurodyta paskirtis „butas/patalpa - butas“, „pastatas - vienbutis gyvenamas namas“ ir panašiai.
Papildomos Išlaidos
Apsigyvenus ne gyvenamosios paskirties būste ilgainiui susiduriama su daugybe iššūkių, kurių nekyla gyvenamosios paskirties būstų gyventojams. Gyvenimas kitos paskirties NT objekte gali atnešti ne tik papildomų išlaidų, bet ir nepatogumų, t.y. negyvenamosios paskirties patalpoms gali būti nustatomi kitokie reikalavimai nei butams, pavyzdžiui, nenustatoma norminė garso klasė, neįrengiama gyventojams svarbi infrastruktūra.
Negyvenamosios patalpos, nepriklausomai nuo jų vertės, yra apmokestinamos nekilnojamojo turto mokesčiu, išskyrus numatytą lengvatą poilsio paskirtiems patalpoms, jei vertė neviršija 150 000 Eur. Už negyvenamosios paskirties patalpose tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį gali tekti mokėti daugiau, nes lengvatinis 9 proc. PVM tarifas šilumos energijai ir karštam vandeniui yra taikomas tik gyvenamosioms patalpoms. Dėl šių priežasčių šilumos energijai ir karštam vandeniui, kurie būtų tiekiami į negyvenamosios paskirties patalpas būtų taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas. Tačiau, kartais pavyksta susitarti su komunalinių paslaugų teikėju ir įrodyti, kad negyvenamosios paskirties patalpos faktiškai gyvenamos, tokiu sėkmės atveju, gali būti taikomas lengvatinis 9 proc. PVM šilumos energijai ir karštam vandeniui.
NT Agentų Perspektyva
Vertinant iš NT agentų perspektyvos, paprastai toks būstas yra mažiau likvidus - pirkėjai atsargiai vertina ne būsto paskirties būstą. Dažniausiai tokio būsto pardavėjai yra priversti ir/ar patys linkę taikyti didesnes nuolaidas, tokios nuolaidos gali siekti net iki 10%, lyginant su analogišku, tame pačiame name ar šalia esančiu būstu.
Dažniausiai toks būstas turi šiokių tokių trūkumų - kaip insoliacija (tiesioginės saulės kiekis). Gali būti, kad gyventojams teks gyventi tiesiog su mažiau ar visai be saulės. Gali būti neišlaikyti higienos reikalavimai, nebūti automobilių stovėjimo ar vaikų žaidimų aikštelių.
Dažną kartą toks būstas yra sukuriamas konversijos ir gamybinių, industrinių ar biuro pastatų, juos pritaikant gyvenimui, tačiau dažnai visų būtinų kriterijų išpildyti nepavyksta. Toks būstas dažniausiai būna lofto tipo, nestandartinėse erdvėse.
Pirkėją suklaidinti gali ir nekilnojamojo turto vystytojų vartojamos skambios frazės, tokios kaip „apartamentai“, kuriomis skelbimuose gali būti apibūdinamos parduodamos poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties patalpos, siekiant nutylėti tikrąją parduodamų patalpų paskirtį.
Prieš įsigyjant ne gyvenamosios paskirties patalpas, advokatų kontoros „Izokaitienė, Bartkevičienė ir partneriai“ teisininkai pataria apdairiai įvertinti visus negyvenamosios patalpos kaip būsto įsigijimo pliusus ir minusus bei tik tuomet priimti gerai pasvertą sprendimą.
Poilsio paskirties pastato Politiškių k. viešinimas
Trumpalaikė Nuoma: Teisiniai Aspektai
Vis daugiau žmonių Palangoje ir kituose kurortiniuose miestuose nori išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą poilsiautojams, tačiau susiduria su teisiniais klausimais. Tad norint išvengti baudų ir teisinio neapibrėžtumo, būtina atkreipti dėmesį į esminius tokiai nuomai taikomus reikalavimus.
Negyvenamosios paskirties būstai - tai patalpos, kurios dokumentuose nėra registruotos kaip gyvenamosios. Jos gali būti poilsio apartamentai, viešbučio tipo kambariai ar kitos paskirties patalpos, pritaikytos trumpalaikei nuomai. Kadangi jos nėra gyvenamosios paskirties, jų nuomai taikomi kitokie reikalavimai nei paprastų butų nuomai.
Gyvenamosios paskirties būsto nuomai dažnai taikomas supaprastintas apmokestinimas - galima rinktis individualią veiklą arba verslo liudijimą pagal nuomos veiklą. Tačiau negyvenamosios paskirties būstų nuomos atveju viskas vyksta kiek sudėtingiau. Pavyzdžiui, paprastas verslo liudijimas, skirtas gyvenamosios paskirties patalpų nuomai, negalioja tokioms patalpoms kaip viešbučio paskirties butai. Dėl to būtina atidžiai pasirinkti tinkamą veiklos įteisinimo būdą.
Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, negyvenamosios paskirties patalpų nuoma nėra laikoma individualia veikla, todėl šiai veiklai nereikia registruoti individualios veiklos pagal pažymą.
Kaip pasirinkti tinkamą verslo liudijimą?
Norint legaliai vykdyti negyvenamosios paskirties patalpų nuomą poilsiautojams, būtina pasirinkti tinkamą verslo liudijimą. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento vadovė Laimutė Mačernienė išsamiai paaiškino, kokį verslo liudijimą turėtų rinktis Palangos nuomotojai, turintys negyvenamosios paskirties butus:
„Tokios paskirties buto nuomai, renkantis veiklą su verslo liudijimu, galima įsigyti 043 „Apgyvendinimo paslaugų (nakvynės ir pusryčių paslaugos) teikimo“ verslo liudijimą. Su šiuo verslo liudijimu galima teikti trumpam (dienai arba savaitės, kelių savaičių ir pan. laikotarpiui) apsistojusių svečių apgyvendinimo (nakvynės ir pusryčių) paslaugas, taip pat pusryčių paslaugą, neteikiant kitų papildomų paslaugų.“
Tai reiškia, kad jei norite nuomoti negyvenamosios paskirties butą ir teikti nakvynės paslaugas, turite įsigyti būtent šį verslo liudijimą. Tačiau svarbu pažymėti, kad jis suteikia teisę teikti tik nakvynės ir pusryčių paslaugas - papildomos paslaugos, tokios kaip pilnas maitinimas ar ekskursijų organizavimas, jau reikalautų kitos veiklos registracijos.
L. Mačernienė taip pat pabrėžė, jog nuomotojas privalo savarankiškai administruoti veiklą, priimti rezervacijas ir nustatyti kainas, nes jeigu viską tvarko tokios platformos kaip „Booking.com“ ar „Airbnb“, šis verslo liudijimas jau nebetiks:
„Atkreipiame dėmesį, kad minėtas verslo liudijimas nesuteikia galimybės teikti apgyvendinimo paslaugų per nuomos tarpininkavimo ar nuomos administravimo paslaugas teikiančias įmones, jei tos įmonės viską tvarko už turto nuomotoją, t. y. savininko vardu sukuria platformose (tokiose kaip Booking.com, Airbnb ir pan.) paskyras, jas administruoja, priima bei tvarko rezervacijas, nustato nuomos kainas ir pan.“
Svarbu nepamiršti deklaruoti gautas pajamas ir susimokėti galiojančias mokesčių prievoles
Įsigijus verslo liudijimą su veiklos kodu 043, privalėsite mokėti fiksuotą pajamų mokestį, kurio dydį nustato savivaldybės taryba. Be to, teks mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas. Šių įmokų dydžiai priklauso nuo minimalios mėnesinės algos (MMA) ir kitų veiksnių. Metams pasibaigus, iki gegužės 1 d., būtina pateikti metinę pajamų deklaraciją.
Beje, reikia įsidėmėti, jog vykdant tokią veiklą gali atsirasti prievolė mokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Jei per metus jūsų pajamos iš ekonominės veiklos viršija 45 000 eurų, privalote registruotis PVM mokėtoju ir nuo teikiamų paslaugų skaičiuoti 21% PVM. Tai galioja ir apgyvendinimo paslaugoms, teikiamoms su 043 kodo verslo liudijimu.
Kaip jau minėta, svarbu atkreipti dėmesį ir į papildomų paslaugų teikimą. Jei planuojate teikti papildomas paslaugas, tokias kaip pilnas maitinimas, pramogų organizavimas ar kitos paslaugos, turite įsigyti atitinkamus verslo liudijimus arba registruoti individualią veiklą pagal pažymą.
Nesilaikant nustatytų reikalavimų, gali kilti teisinių pasekmių, tokių kaip baudos ar netgi veiklos apribojimai. Todėl svarbu užtikrinti, kad visa veikla būtų vykdoma laikantis galiojančių teisės aktų.
tags: #poilsines #paskirties #busta