Žmonių taikliai pastebėta: turtų nenusineši į karstą. Taip dažniausiai kalbama apie tuos, kurie gviešiasi turto, kurie dėl jo negaili nei savęs, nei kitų. Kita vertus, kiekvienas normaliai nugyvenęs gyvenimą žmogus turi ką po savęs palikti.
Kam atitenka žmogaus užgyventas turtas? Kam galima palikti savo turtą ir kaip tai padaryti? Ar priimti palikimą, jei jis praskolintas?
Apie tokius ir panašius žemiškus dalykus kalbamės su Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro notare Aldona Kundrotiene.
Paveldėjimo esmė ir įforminimas
Paveldėjimas - tai mirusiojo turtas, paveldėjimo būdu pereinantis jo įpėdiniams. Paveldima pagal įstatymą arba pagal testamentą. Mirus palikėjui, įpėdinis turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Mirus artimam giminaičiui ar šeimos nariui yra susiduriama su paveldėjimo klausimais, t. y. kokiomis dalimis paveldima, kas turi pirmumo teisę į paveldėjimo priėmimą ir pan.
Ne visi žmonės sudaro testamentą: tai kainuoja, be to, kai kurie žmonės iš anksto negalvoja apie savo mirtį.
Paveldėjimas pagal įstatymą galimas, kai palikėjas nėra įstatymų nustatyta tvarka surašęs testamentą arba testamente nėra aptartas visas palikėjo turtas.
Svarbu tai, kad palikimas pereina įpėdiniams nepakitęs, t.y. tokios būklės, kokios buvo palikėjo mirties metu. Norint priimti palikimą, reikia per 3 mėnesius kreiptis į atitinkamą instituciją, t.y. notarą arba teismą.
Paprasčiausias ir lengviausias kelias yra kreiptis į notarą, tačiau jeigu įpėdinis nėra užtikrintas dėl palikėjo skolinių įsipareigojimų, tinkamiausias variantas būtų kreiptis į teismą tam, kad būtų sudarytas turto apyrašas.
Paveldėjimas pagal testamentą galimas, kai testatorius pats sudaro testamentą, o po mirties jo turtas padalomas pagal išreikštą valią. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tiek įpėdinis pagal įstatymą, tiek pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo.
Būtina paminėti ir mokestines prievoles šeimos nariams. Norint paveldėtą turtą parduoti, privalu sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris lygus 15 ar net 20 procentų nuo skirtumo tarp parduodamo turto vertės jį paveldėjus ir parduodant.
Pavyzdžiui, jei paveldėtas namas paveldėjimo metu buvo įvertintas šimtu tūkstančių eurų, o parduodant - trigubai daugiau, GPM reikės mokėti nuo 200 tūkst.
Nesudarius testamento ar kitaip nepaskirsčius turto, mirties atveju jis yra padalinamas įstatyme numatytomis dalimis. Tokiu atveju ¼ mirusiojo turto atitenka sutuoktiniui(-ei), o likusi dalis padalinama vaikams po lygiai.
Jei įpėdinių yra daugiau nei trys, sutuoktinis(-ė) bei kiti įpėdiniai Jūsų turtą paveldėtų lygiomis dalimis.
Testamento keitimas ir panaikinimas
Testatorius turi teisę savo surašytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, surašyti naują testamentą arba jo nesurašyti.
Testatorius gali panaikinti testamentą paduodamas pareiškimą surašyto testamento saugotojui arba testamentą patvirtinusiai įstaigai. Pareiškime testatoriaus parašas turi būti paliudytas įstatymų nustatyta tvarka.
Testamento paslaptis ir paieška
Testamento surašymas ir jo turinys yra paslaptis; notarų biuro darbuotojai, atliekantys notarinius veiksmus, turi ją saugoti. Žinios apie testamentą suteikiamos tik testatoriui mirus.
Turint testatoriaus mirties liudijimą, reikia kreiptis į notarų biurą. Notaras, gavęs testamentinio įpėdinio pareiškimą dėl palikimo, privalo patikrinti ar testamentas yra sudarytas.
Kaip sudaryti galiojantį testamentą per mažiau nei keturias minutes
Palikimas su skolomis: ką daryti?
Įpėdinis, priėmęs palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Tačiau įpėdinis, priėmęs palikimą pagal turimą antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Dėl tokio apyrašo sudarymo priimantis palikimą įpėdinis arba įpėdiniai kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą, o teismas sudaryti apyrašą paveda antstoliui.
Jeigu miręs žmogus turėjo turto už 50 tūkst. eurų, o skolų už 60 tūkst. eurų, priėmus palikimą pagal apyrašą už skolas reikės atsakyti tik paveldėtu turtu, t. y. tik 50 tūkst. eurų. Likę 10 tūkst. skolos nebus išieškoti iš įpėdinio.
Todėl jeigu asmenys priima palikimą ir nėra visiškai tikri, kad miręs žmogus neturėjo skolų, vertėtų priimti paveldimą turtą pagal apyrašą. Kas paskui nebūtų taip, jog gavote daugiau skolų nei palikimo.
Slaugytojo teisės į palikimą
Ne, jeigu nesudarytas testamentas, mirusiojo turtą įstatymu paveldės vaikas. Prižiūrėjusi svetima moteris į butą teisių neturės.
Sąlygos testamente ir jų vykdymas
Testamentą vykdo testatoriaus paskirtas testamento vykdytojas. Testatorius gali pavesti testamento vykdytojui valdyti priimtą nustatyta tvarka palikimą. Testamente gali būti nustatyta valdymo trukmė, nurodant konkretų terminą arba tam tikrą įvykį.
Neįgyvendinamos sąlygos testamente
Testamente testatorius gali išreikšti savo pageidavimus. Testatoriaus pageidavimas įpėdiniams teisinių padarinių nesukuria. Tai ne teisės, o moralės klausimas.
Negaliojantis testamentas
Testamentui privaloma rašytinė forma. Todėl neišlikusio testamento nėra kaip dokumento ir jis neturi galios. Negalima neišlikusio testamento turinio nustatyti remiantis liudytojų parodymais ar rašytiniais įrodymais (testatoriaus laiškais, užrašais, dienoraščiais ir t.t.).
Teisinę galią turi tik testatoriaus ranka surašyto asmeninio testamento originalas ir oficialaus testamento originalūs egzemplioriai, esantys pas notarą, konsulinį pareigūną (konsulinėje įstaigoje) ar asmenį (atitinkamoje įstaigoje), kuris pagal įstatymą galėjo patvirtinti testamentą.
Notaro atsisakymas tvirtinti testamentą
Notaras turi atsisakyti tvirtinti testamentą, jeigu nėra įsitikinęs testatoriaus veiksnumu. Testamento negali sudaryti nepilnamečiai, nes jie nėra visiškai veiksnūs. Testamento negali sudaryti asmenys, kurie teismo pripažinti neveiksniais, kurių veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotikais.
Negali notaras tvirtinti testamento, kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas.
Toks testamentas neturėtų būti tvirtinamas. Tai būtų neteisėtos sąlygos dėl testamento įsipareigojimo, neteisėti įsipareigojimai testamentiniam įpėdiniui. Toks testamentas prieštarautų viešajai tvarkai ir gerai moralei. Tokios sąlygos neturi prieštarauti įstatymui ir negali riboti įpėdinio veiksmų.
Kam galima palikti turtą testamentu?
Testatorius gali palikti testamentu savo turtą vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Palikėjo vaikai turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jeigu jiems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas.
Įpėdinių eilės pagal įstatymą
Jeigu palikėjas nebuvo sudaręs testamento, tuomet yra paveldima pagal įstatymą pagal CK 5.11 str. 1 d. nurodytą įpėdinių eilę.
- Pirmos eilės įpėdiniais yra palikėjo vaikai (įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.
- Antros eilės įpėdiniais pagal įstatymą yra palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai.
Antros eilės įpėdiniai (t. y. tėvai (įtėviai), vaikaičiai) paveldi pagal įstatymą tik nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 str.
Sutuoktinių paveldėjimo pagal įstatymą teisę reglamentuoja CK 5.13 str., kuris numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos, arba su antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais (t. y. su vaikais (įvaikiais)) sutuoktinis paveldi ¼ palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip 3, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.
Dažniausiai turtą paveldi pirmos eilės įpėdiniai arba, jeigu pirmoje eilėje įpėdinių nėra, - antrosios eilės įpėdiniai.
| Įpėdinių eilė | Kas priklauso | Sutuoktinio dalis |
|---|---|---|
| Pirmoji | Palikėjo vaikai (įvaikiai) | 1/4 palikimo (jei įpėdinių ne daugiau kaip 3) arba lygi dalis su kitais įpėdiniais (jei įpėdinių daugiau nei 3) |
| Antroji | Palikėjo tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai | 1/2 palikimo |
| Trečioji | Palikėjo seneliai ir proanūkiai | Nėra numatyta |
| Ketvirtoji | Palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės | Nėra numatyta |
| Penktoji | Palikėjo sūnėnai ir dukterėčios, dėdės ir tetos | Nėra numatyta |
| Šeštoji | Palikėjo pusbroliai ir pusseserės | Nėra numatyta |
Jeigu nėra visų šešių eilių įpėdinių, palikimas atitenka valstybei. Lietuva taip pat gauna turtą tų žmonių, kurių artimieji nesikreipė dėl palikimo priėmimo arba visi įpėdiniai jo atsisakė.
Svarbu žinoti, kad sugyventiniai pagal dabartinius Lietuvos įstatymus nėra šeimos nariai ir įstatyminiai įpėdiniai. Todėl jeigu paveldėjimas vyksta pagal įstatymą, sugyventinis nepaveldi nieko.
Tačiau vis dėlto, kalbant apie įpėdinystę, mažai yra kalbama apie tinkamus paveldėjimo būdus: patikos fondai, šeimos konstitucija.