Kunigaikščio Mykolo Mikalojaus Severino Marko Oginskio (1849-1902) rūmų ir parko ansamblis laikomas vienu gražiausių XIX-XX a. sandūros rezidentinių dvarų kompleksų Lietuvoje. XIX a. antrojoje pusėje kunigaikščio Mykolo Oginskio išgarsintas Plungės dvaro pastatų kompleksas vienas geriausiai išsilaikiusių Lietuvoje. Žemaitijos Versaliu vadinami dvaro rūmai apsupti parko, atskleidžiančio Lietuvos kraštovaizdžio grožį. Šis dvaras turtingas savo istorija.
Plungės dvaro rūmai
Nuo 1994 m. rūmuose veikia Žemaičių dailės muziejus, reprezentuojantis XX a. antrosios pusės - XXI a. pradžios žemaičių dailę, o taip pat dvaro bei Oginskių istoriją. Oginskio rūmuose nuo 1994 metų veikiančiame Žemaičių dailės muziejuje kaupiamos ir eksponuojamos muziejinės vertybės, atspindinčios Žemaitijos regiono kultūrinę, istorinę įvairovę, saugomos ir puoselėjamos Mykolo Oginskio dvaro tradicijos. Ekspozicijose siūloma susipažinti su XX-XXI a. profesionaliosios dailės kūriniais, kuriuos muziejui dovanojo Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys žemaičių menininkai.
Dvaro Istorija ir Architektūra
Plungės dvarvietę kunigaikštis Mykolas Oginskis įsigijo iš grafų Zubovų 1873 metais. Tais pačiais metais ėmėsi dvaro projektavimo bei statybų. Per šešerius metus Plungė pasipuošė neorenesansinio stiliaus gulbe. Dvaro pamate buvo įmūrytas fundacijos raštas, parašytas trejomis kalbomis - lotynų, lietuvių ir lenkų. Plungė su visomis valdomis 1806 metais buvo parduota grafui Platonui Zubovui. 1873 m. Zubovai dvarą pardavė kunigaikščiui Mykolui Oginskiui. Kunigaikštis šiaurinėje parko dalyje pastatė dabartinius dvaro rūmus, kurių architektas - vokietis Karlas Lorencas. Rūmai iškilmingai pašventinti 1879 m. Centriniam pastatui pasirinktas tuomet madingas neorenesansinis stilius. Nuo tada Plungės dvaras išgyveno tikrą aukso amžių.
Plungės dvaras žiemą
Dvaro sodybos išplanavimo ašimi tapo neorenesansinio stiliaus rūmai išpildyti pagal vokiečio architekto Karlo Lorenco sumanymą. M. Oginskio rūmai - vieni gražiausių XIX a. Lietuvoje statytų istorizmo laikotarpio architektūrinių statinių. Ypatingas išskirtinumas - rūmų stogą puošiančios antikinio stiliaus skulptūros. Plungės dvaras tai - efektingai atrodantis dviaukštis mūrinis statinys su keturiais kampiniais paaukštintais rizalitais. Rizalitų fasadus puošia skulptūros, o tai yra retas reiškinys Lietuvos dvarų architektūroje. Centrinių rūmų vidus įrengtas 1882-1885 m., jį dekoravo Kazimiero Sommerio Stiuko dirbtuvių meistrai iš Varšuvos.
Atvykę į Plungės dvaro sodybą, išvysite meistriškai suprojektuotus neorenesansinio stiliaus rūmus ir dvi oficinas, vieną gražiausių bei didžiausią žirgyną Lietuvoje, Florencijos stilių imituojančią vilą su oranžerija, taip pat skalbėjos, advokato bei du sargo namelius. Šiandien Plungės dvaro sodybos teritorijoje yra devyni pastatai: kairioji ir dešinioji oficinos, žirgynas, advokatų bei prižiūrėtojo namai, skalbykla, parko vartai, sargo namelis, laikrodinė - oranžerija. Dviejuose oficinose kadaise buvo įrengta dvaro kontora, kitoje - mokyklėlė. Žirgyne anksčiau buvo laikomi žirgai, jame gyveno žirgus prižiūrintys tarnai, buvo laikomos karietos.
Plungės dvaro estetiška išorė džiugina, tačiau dar labiau stebina dvaro vidus. Interjere, kaip ir eksterjere, gausu puošnių detalių. Įvairi lipdyba, kolekciniai baldai, įspūdingos krosnys, prašmatnios detalės, paauksuoti paveikslų rėmai - tai tik dalis rūmų vidaus interjerų detalių, kurios padeda įsivaizduoti, kaip kadaise gyveno viena garsiausių XIX a. Lietuvos bajorų ir didikų kunigaikščių giminė Oginskiai.
Plungės dvaro sodyba, 300 s
Parkas ir Aplinka
Dvaro sodybos pastatų ansamblį supa vaizdingas 58 ha ploto mišraus stiliaus parkas, kaip manoma, XVIII a. įkurtas šventojo miško-alko vietoje. Iki šiol čia tebeveši senų ąžuolų grupės, tebežaliuoja legendomis apipinti medžiai - Perkūno ąžuolas, Verkiančioji liepa, penkiakamienis uosis. Neatsiejama senojo parko peizažo dalis ir vinguriuojanti Babrungo upė bei dvi parko tvenkinių sistemos.
Plungės dvaro parkas žiemą
Pagal nusistovėjusią legendą, Plungės dvaro parkas XVIII amžiuje buvo pradėtas kurti senovės alko, t. y. pagoniškosios šventvietės vietoje. Parke iki šios dienos stūkso nežinia kuriuos laikus menantis - vienas seniausių ir didžiausių Lietuvoje - Perkūno ąžuolas, o aplink jį vis sklando karžygį pamilusios vaidilutės Galindos ilgesys. Parko centrinė dalis užima aukštą, lygią terasą, yra geometrinio plano. Kitą dalį užima peizažinis parkas, apimantis Babrungo upės vagą bei šaltinius ir dvi lomas - rytinę ir vakarinę. Pastarojoje įrengti keturi tvenkiniai, o rytinėje - trys. Pagrindinė alėja prasideda nuo pietrytiniame pakraštyje esančių vartų ir baigiasi ties rūmais. Šalia rūmų yra erdvi terasa, nuo kurios atsiveria reginiai į parko gilumą ir į pačią upę.
Dvaro parke matome už rūmus senesnį pastatą - Laikrodinės oranžeriją, kurios mūro pamatų akmenyje yra išlikusi data - 1846 m., tai seniausias pastatas Plungėje. Tai yra miniatiūrinė Plazzo Vecchio rūmų, esančių Florencijoje, kopija. Plungės parke stovinti laikrodinė - romantizmo neogotikos stiliaus pilaitė, turinti 12 m aukščio bokštelį, kuriame yra laikrodis, matomas iš visų keturių pusių. Ši laikrodinė dar vadinama lietuviškuoju ,,tadžmahalu“, nes Plungės dvaro valdytojas, Nikolajus Zubovas, šią laikrodinę pastatė savo žmonai Aleksandrai po jos mirties.
Oginskių Giminės Įtaka
Plungės dvaro kūrėjas ir puoselėtojas Mykolas Kleopas Oginskis (1765-1833) buvo vedęs du kartus. Pirmoji jo žmona buvo Izabelė Lasocka, antroji - Marija de Neri. Su pirmąja žmona jis turėjo du sūnus, su antrąja - 3 dukras ir vieną sūnų. 1802 m. Po 1815 m. įvykusio Tautų kongreso M. K. Oginskis prarado viltį, kad bus įmanoma atkurti Lietuvos valstybę. Neatsitiktinai Mykolas Oginskis išsaugojo žemaitukų veislę - aršių kovų už laisvę su kryžiuočiais simbolį. Prieš penkis tūkstančius metų, į Lietuvos teritoriją patekę kartu su baltų gentimis, ši veislė tapo mūsų pergalių ir stiprybės simboliu. XIX amžiuje žemaitukai atsidūrė ties išnykimo riba. Juk kartu su valstybės užkariavimu neliko ir Lietuvos kariuomenės, vadinasi, ir kovos arklių poreikio.
Mykolas Kleopas Oginskis
Nebūtinai visi dvarininkai kūrė orkestrus. Tačiau būtina aristokrato dalis buvo ir yra muzika. Aišku, iškiliausieji ir turtingiausieji kūrė ir išlaikė savojo dvaro orkestrus. Simfoniniai, kameriniai - priklausomai koks dvarininko poreikis ir finansinės galimybės. XIX amžiaus naujoji romantinė muzika reikalavo viso simfoninio orkestro. Taigi, pasaulinio meistro, senelio Mykolo Kleopo, romantiškojo polonezo ir, neabejotinai, genų įpareigoti, abu broliai kūrė ir išlaikė būtent simfoninius orkestrus. Vedęs Mariją Skuževską, buvusią Austrijos imperatoriaus freiliną, Mykolas Oginskis į Plungės dvarą pritraukė ir Habsburgų dvaro skonio elementus. Su žmona jiedu apkeliavo visą Vakarų Europą ir klausėsi tuo metu žymiausių muzikos atlikėjų koncertų. Visa tai darė įtaką Plungės dvaro orkestro gyvenimui ir viso dvaro spinduliuojamai muzikinei kultūrai. Plungės dvarų orkestrai atlikdavo žymiausių šiuolaikinių kompozitorių (pavyzdžiui, ypač sudėtingos orkestruotės Richardo Vagnerio) kūrinius ir visą iki tol parašytą muziką, įskaitant ir žymiuosius Vienos klasikus, t. y. J. Haydną, V. A.
Lankymas ir Informacija
Jūsų apsilankymą dvare akylai stebės monumentaliuose parko vartuose architekto Karlo Lorenzo įkurdinti Oginskių giminės senumą bei kilmę liudijantys viduramžių riteriai bei Žemaičių herbo simbolis - meškos, laikančios skydus su Oginskių herbu. Parko vartai - pseudorenesansinio stiliaus, pagrindiniai Oginskių parko vartai, pro kuriuos žirgų traukiamomis karietomis į dvarą įvažiuodavo pats kunigaikštis Mykolas Oginskis su žmona Marija. Šiandien šiuose vartuose įsikūręs Plungės turizmo informacijos centras. Šalia vartų stovi nedidelis sargo namelis.
1994 m. rūmuose atidarytas ir iki šiol veikia Žemaičių dailės muziejus. - nuo gegužės 1 d. - nuo spalio 1 d. Muziejus nedirba valstybinių švenčių dienomis, o dienomis prieš valstybines šventes dirba 1 val.
| Pavadinimas | Aprašymas |
|---|---|
| Rūmai | Neorenesansinio stiliaus pastatas, kuriame įsikūręs Žemaičių dailės muziejus. |
| Oficinos | Du pastatai, kuriuose anksčiau buvo įrengta dvaro kontora ir mokyklėlė. |
| Žirgynas | Pastatas, kuriame anksčiau buvo laikomi žirgai ir gyveno žirgus prižiūrintys tarnai. |
| Laikrodinė-oranžerija | Romantizmo neogotikos stiliaus pilaitė, miniatiūrinė Plazzo Vecchio rūmų kopija. |
| Parkas | 58 ha ploto mišraus stiliaus parkas su senais ąžuolais, tvenkiniais ir Babrungo upe. |