Plungė - vienas iš septynių miestų, įtrauktų į pirmąjį sertifikuotą nacionalinį M. K. Čiurlionio kultūros kelią. Plungės dvaro sodyba yra neatsiejama šio kelio dalis, turinti reikšmingų sąsajų su garsaus dailininko ir kompozitoriaus gyvenimu bei kūryba.
Dvaro Istorija ir Oginskių Įtaka
Kunigaikštis Plungės dvarą įsigijo 1873 metais iš valstybės patarėjo Platono Zubovo. Jo užsakymu suprojektuoti ir pastatyti neorenesansinio stiliaus rūmai. Jie išgarsėjo čia sukauptais Oginskių giminės portretų, marmurinių biustų bei kitų vertingų meno kūrinių rinkiniais, archeologinių radinių, ginklų, numizmatikos kolekcijomis, retais spaudiniais turtinga biblioteka.
1873-1902 metais Plungėje veikė dvaro orkestro mokykla, kurioje mokėsi kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Tarpukariu rūmuose buvo įsteigta mokykla, 1934 metais čia įkurdintas artilerijos pulkas, pradėti įrenginėti butai karininkams. Antrojo pasaulinio karo metais dvaras degė ir iki 1956 metų stovėjo nenaudojamas.
1953 metais Žemės ūkio ministerija nusprendė į rūmus perkelti Rietavo žemės ūkio technikumą. Pastatą restauravus 1966-1990 metais jame veikė Statybos technikumas. 1994 metais čia įkurtas Žemaičių dailės muziejus.
Restauracija ir Atnaujinimas
Nuo 2010 metų vyksta nuoseklus M. Oginskio rūmų pastato atnaujinimas ir autentiškas atkūrimas. Tai baigiamasis pagrindinio M.Oginskio rūmų pastato atnaujinimo ir autentiško atkūrimo, vykusio nuo 2010 metų, etapas. Šiuo metu taip pat vykdomas Plungės M.Oginskio dvaro sodybos žirgyno pastato pritaikymo visuomenės kultūros ir rekreacijos reikmėms projektas.
2019-2021 metais sutvarkytas rūmų rūsys, šešios salės, pagal turimą ikonografinę medžiagą atkurta rūmų biblioteka su baldais, sutvarkyta vakarinės dalies mansarda, laiptinė, pakeistos durys ir langai didžiosios salės, fojė bei antrojo aukšto balkono salėje, pakeista dalis stogo dangos.
Taip pat įsigyta bei įrengta viešosioms kultūros paslaugoms teikti reikalinga įranga: interaktyvūs stendai, bibliotekos interjero, rūmų virtuvės įranga, liftas, keltuvas, kilnojama lauko estrada, edukacinės klasės įranga. Į rūmų erdves grįžo kunigaikščių Oginskių laikus menantys meno kūriniai.
Projektui įgyvendinti Kultūros ministerija skyrė beveik 740 tūkst. eurų ES struktūrinės paramos lėšų, dar 491,7 tūkst. eurų prisidėjo vietos savivaldybė.
Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Plungės rajono savivaldybės lėšų finansuojamas projektas „Plungės M. Oginskio dvaro sodybos pritaikymas turizmo reikmėms“ leido atlikti ne tik parko centrinės dalies rekonstrukcijos darbus, bet ir atrestauruoti rūmų fasadą, atkurti centrinės rūmų dalies interjerą. Kad šis svarbus architektūrinis paveldo objektas tiktų šiuolaikiniams muziejaus poreikiams ir vėl taptų turistų bei Plungės visuomenės traukos centru, nuo 2007 metų investuota beveik 5,8 mln.
„Nuo šiol rūmuose sukurtos galimybės ne tik skleistis elitinei kultūrai, bet ir patraukliomis formomis naujai pristatyti Oginskių sukauptas meno vertybes, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybinio kelio pradžios pėdsakus Plungėje, XX amžiaus Lietuvos dailininkų, ypač žemaičių, kūrybą, muziejuje saugomą archeologijos kolekciją. Atkurtose erdvėse bus galima vykdyti edukacines programas, mokslines konferencijas, meno ir kultūros istorijos informacijos kaupimą bei sklaidą“, - Kultūros ministerijos pranešime sakė rūmuose įsikūrusio Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas.
Filmas apie Čiurlionį
M. K. Čiurlionio Ryšys su Plunge
1873-1902 metais Plungėje veikė dvaro orkestro mokykla, kurioje mokėsi kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Daugiausia dėmesio skiriama infrastruktūros pritaikymui dailininko bei kompozitoriaus M. K. Čiurlionio atminimui.
„Plungė - vienas iš septynių miestų, įtrauktų į pirmąjį sertifikuotą nacionalinį M. K. Čiurlionio kultūros kelią. Artimiausiu metu Lietuvos muziejų asociacija planuoja šiuos objektus papildomai pažymėti specialiais ženklais, kad lankytojams būtų lengviau juos atpažinti ir susieti su Čiurlionio gyvenimu bei kūryba“, - komentare BNS sakė E. Petrutienė.
Kultūros Pavasaris Plungėje
Renginio pradžią 10 valandą paskelbė laikrodinėje - oranžerijoje suskambęs naujas varpas, kuris nuo šiol kasdien kiekvieną valandą dūžiais primins miestui laiką. Varpą Plungės bendruomenei dovanojo verslininkai Vanda ir Vilmantas Bučiai, jį pašventino Žemaičių Kalvarijos dekanas, Plungės Šv. Vidudienį parapijiečiai susirinko į Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, kur buvo aukojamos iškilmingos Šv. Mišios už Oginskius.
Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, sakydamas pamokslą, linkėjo visiems ne tik prisiminti iškilias Oginskių asmenybes, jų nuveiktus darbus Tėvynei, bet svarbiausia - neprarasti tikėjimo, juk be jo žmogaus gyvenimas netenka prasmės. Išminties kupinus žodžius lydėjo sielą pakeliančios giesmės, kurias giedojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios Sumos choras. Po Šv. Mišių, skambant M. K.
Iškilmės tęsėsi Mykolo Oginskio restauruotų rūmų menėse. Pokylių salėje vyko restauravimo projekto aptarimas. Renginį pradėjo ir garbingus svečius pristatė Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas. Sveikinimo kalboje Telšių vyskupas augziliaras Linas Genadijus Vodopjanovas išreiškė viltį, kad gražiomis spalvomis sušvitę rūmai taps tikrųjų vertybių saugotojais. Daug viltingų palinkėjimų išsakė Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis.
Po aptarimo šventė persikėlė į parko erdves. Muzikos garsai, kaip ir kunigaikščio Mykolo Oginskio laikais, tapo nuolatiniu šventės palydovu. Dvaro žirgyne lankytojus pakerėjo Lietuvos nacionalinės premijos laureato Čiurlionio kvarteto koncertas.
Ir tik vėlai vakare, jau sutemus, kai M. Oginskio rūmai nušvito visomis vaivorykštės spalvomis, suskambėjo saksofono virtuozo Petro Vyšniausko, jo sūnaus - talentingo trimitininko ir fliugelhornininko - Dominyko ir perkusininko Arkadijaus Gotesmano nepakartojama muzikinė improvizacija „Polonezas šviesoje“.
Paminklo B. Lubiui Projektas ir Kontroversijos
Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdyje buvo aptarti prieštaringai vertinami projektai saugomose teritorijose, įskaitant naujų paminklų iniciatyvas Oginskių dvaro parke Plungėje. Dėl planuojamo B. Lubio paminklo į Valstybinę kultūros paveldo komisiją kreipėsi Plungės visuomenininkai - klubas „Oginskių dvaro bičiuliai“ ir kultūros draugija „Saulutė“.
Neabejingų paveldui organizacijų atstovai neprieštarauja dėl įamžinimo B. Lubiui reikalingumo, bet jiems kelia abejonių pasirinkta vieta - Babrungo upės pakrantė Plungės dvaro sodybos parke. Paminklas inicijuojamas „Plungės rajono pramoninkų sąjungos“ kartu su „Plungiškių draugija“ ir signataro giminėmis.
Parke suplanuota nauja trinkelių aikštelė ir natūralistinių formų bronzinė 2,3 m aukščio B. Lubio skulptūra, aukštinama pakrantės atraminė sienelė, keičiamas reljefas. Meninis konkursas šiai įamžinimo iniciatyvai skelbiamas nebuvo.
Kaip teigė „Oginskių dvaro bičiulių“ atstovė dr. Jolanta Skurdauskienė, Plungės dvaro parkas pradėtas kurti XVIII a. ir yra vienas seniausių Lietuvoje. Kartu su XIX a. dvaro ansambliu tai nacionalinio lygmens kultūros paveldo objektas.
Kaip posėdyje atkreipė dėmesį Paveldo komisijos teisininkas Artūras Bundonis, Plungės dvarui ir jo parkui yra taikomi specialieji paveldosauginiai reikalavimai. Paminklo B. Lubiui projektas keičia vertingąsias Oginskių dvaro komplekso savybes, todėl jo patvirtinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams.
Projektas keičia reljefą, yra aukštinama atraminė akmenų sienelė, kuri perdengiama betoniniu žiedu. Projektiniais sprendiniais bus pažeisti nusistovėję vizualiniai ryšiai tarp skirtingų dvaro komplekso dalių. Pagal specialųjį planą šiame parke galimas tik egzistavusio dekoro atkūrimas.
Nepaisant prieštaravimų specialiajam planui ir galimų teisės aktų pažeidimų, paminklo projektui jau pritarė Plungės rajono savivaldybės Kultūros ir meno taryba, o Kultūros paveldo departamento (toliau KPD) Telšių-Tauragės teritorinis skyrius išdavė sąlygas ir patvirtino projektinius pasiūlymus.
Šateikių Bažnyčia ir M. K. Čiurlionio Vestuvės
Visi, apsilankantys Šateikiuose, tradiciškai nuskuba apžiūrėti didingiausio miestelio statinio - šv. Morkaus bažnyčios. Joje 1909 metų sausio 1-ąją susituokė M. K. Čiurlionis ir Sofija Kymantaitė.
Esama keleto versijų. Viena ta, kad būsimoji nuotaka Sofija visai nenorėjo tuoktis Plungėje: į tenykštę bažnyčią būtų sugūžėję daug smalsuolių, vėliau plačiai aptarinėsiančių ir pačią ceremoniją, ir jaunavedžius. Antra, visos to meto Plungės rajono bažnyčios buvo paprastos, medinės, tuo tarpu Šateikių raudonbokštė - mūrinė, vos prieš kelis dešimtmečius iškilusi.
Beje, šiemet sukako 115 metų nuo M. K. Čiurlionio vedybų su Sofija Kymantaite dienos.
Kiti Dvarai Lietuvoje
Be Plungės dvaro, Lietuvoje yra ir daugiau įdomių dvarų, kuriuos verta aplankyti:
- Ilzenbergo dvaras: Atkurtas, ūkininkaujantis harmonijoje su gamta.
- Burbiškio dvaras: Dvarą supa peizažinio tipo parkas su 15 salų ir daugybe pusiasalių, sąsiaurių, kuriuos jungia 20 tiltelių.
- Pakruojo dvaro sodyba: Laikoma didžiausia Lietuvoje dvaro sodyba su daugiau nei 48 ha plote esančiais 34 statiniais.
- Biržų pilis: Pirmoji pilis buvo pastatyta XVI a. vado Kristupo Radvilos Perkūno iniciatyva ir XVI-XVII a. buvo viena svarbiausių bastioninių pilių LDK.
- Žagarės dvaras: Garsiausi - seniausias (1770-1780 m.) iš lauko riedulių statytas malūnas Lietuvoje, istorinis žirgynas.
Tai tik keletas iš daugelio dvarų, kuriuos galima aplankyti Lietuvoje, kiekvienas iš jų turi savo unikalią istoriją ir architektūrą.
| Dvaras | Aprašymas | Ypatybės |
|---|---|---|
| Plungės dvaras | Neorenesansinio stiliaus rūmai, susiję su M. K. Čiurlioniu. | Dvaro orkestro mokykla, Žemaičių dailės muziejus. |
| Ilzenbergo dvaras | Atkurtas dvaras, ūkininkaujantis harmonijoje su gamta. | Šiuolaikinių skulptūrų parkas. |
| Burbiškio dvaras | Romantiška pilis su peizažiniu parku. | 15 salų, 20 tiltelių. |
| Pakruojo dvaras | Didžiausia dvaro sodyba Lietuvoje. | Gyvasis istorijos muziejus, dolomito tiltas. |
| Žagarės dvaras | Vėlyvojo klasicizmo dvaras. | Seniausias malūnas Lietuvoje, didelis parkas. |
tags: #plunges #dvaro #sodyba #ciurlionis