Plungės Būstas Ramanauskas: Biografija ir Atminimas

Šiandien kalbėsime apie skaudžius Lietuvos istorijos puslapius, kurie paženklinti tremtimi, represijomis ir netektimis. Kiekvieno žmogaus gyvenimas yra istorijos dalis, todėl privalome kalbėti ir išklausyti visų. Atsakymas turėtų būti vienas: kiekvieno žmogaus gyvenimas yra istorijos dalis, todėl privalome kalbėti ir išklausyti visų. Mano gyvenimas paženklintas tremtinės dalia.

Straipsnyje remsimės įvairiais šaltiniais, įskaitant tremtinių prisiminimus, archyvinius dokumentus ir istorikų apžvalgas, kad geriau suprastume šį sudėtingą laikotarpį.

Tremties atminimo ženklas Lietuvoje

Tremties Pradžia ir Sunkumai

Vienas iš didžiausių trėmimų Lietuvoje, okupacinės valdžios represinės struktūros MGB dokumentuose užkoduotas ,,Pavasario"(Becнa) pavadinimu, vyko 1948 m. gegužės 22 d. P.S. Adolfo Damušio duomenimis 1948 05 22 iš Lietuvos buvo ištremta 105 000 žmonių. Tų metų trėmimo pati šiauriausia Sibiro Užpoliarės tremties vieta buvo Igarka. Kiek į Igarkos miestą ir jo apylinkes pateko tremtinių, niekas nenustatė.

Neišbrauksi iš gyvenimo tų 11 metų, praleistų toli nuo tėvynės, amžino įšalo žemėje Igarkoje, Krasnojarsko krašte. Praėjo 50 metų, bet laikas nepajėgė užgydyti skriaudos žaizdų. Su amžiumi tos žaizdos vis skaudžiau degina širdį, vis dažniau ir dažniau atmintyje iškyla praeities vaizdai, kurių neįmanoma užmiršti.

Norėdama patikslinti išvežtųjų skaičių, sudariau Igarkos tremtinių, gavusių Lietuvoje reabilitacijos pažymas (1989 m. pristatytas rajonų Vykdomųjų komitetų finansų skyriams dėl turto grąžinimo), vardinį sąrašą, padariau išrašus iš tremtinių, įdarbintų 1948 m. Igarkos Miško pramonės kombinate, nepilno abėcėlinio sąrašo, iš Igarkos Civilinės metrikacijos skyriaus archyvo mirties liudijimų registravimo knygų ir iš Igarkos CM santuokų registravimo knygų. Rinkdama medžiagą apie tremtinių skaičių, kaupiau ir tremtinių prisiminimus, kurie atspindi gal tik tūkstantąją dalį to, ką teko išgyventi mūsų tėvams tremties metu.

Mes, vaikai, būdami tėvų globojami, kur kas lengviau už juos prisitaikėme prie tremties gyvenimo sąlygų ir aplinkos, o jauniausieji ar ten gimę ne visi ir besuprato tėvų pasaulėžiūrą. Kai kuriems iš jų didesnę įtaką turėjo tarybinė mokykla.

Reabilitacija ir Teisingumo Paieškos

Patirtos skriaudos neatlygins joks reabilitavimas, niekas nesugrąžins ten paliktos sveikatos ir jaunystės, o tremtinės dalia liks iki gyvenimo pabaigos. Rusų rašytojas Maksimas Gorkis teigė, kad žmonės neprivalo atleisti skriaudos. Mūsų reabilitavimas - tai formalus aktas. Iki šiol nepripažinta šią nusikalstamą akciją vykdžiusių pareigūnų kaltė, nėra jokio jų atgailos žodžio.

Iš mūsų pažymų niekas neišbraukė įrašų „be turto grąžinimo", „be teisės grįžti į tėviškę" ir „be teisės gyventi Lietuvos TSR". Tai tik didina skriaudą.

Apie Partizaninį Pasipriešinimą

Partizanams nuolat prikišama tai, kad jie pasirinko ginkluotos kovos formą, ir visai pamirštama, jog Raudonosios armijos daliniams įžengus į Lietuvą ir iš karto pradėjus vyrų gaudynes bei civilių gyventojų žudymą nesmurtinis pasipriešinimas vargu ar buvo įmanomas. Vėliau, okupacijai užsitęsus, nors ir norėdami pakeisti kovos taktiką bei atsisakyti aktyvių kovos veiksmų, partizanai nebeturėjo kitos realios išeities, kaip tik likti nelegalioje padėtyje. Be to, visą laiką buvo stengiamasi išlaikyti nesuardytą pogrindžio struktūrą tam atvejui, jeigu pasikeistų tarptautinė situacija ir reikėtų perimti krašto valdymą.

Gajus yra ir sovietmečio stereotipiškas teiginys, kad partizanai siekė atkurti autoritarinę Lietuvą su visomis ikikarinės valstybės valdymo ydomis, tačiau visai nesigilinama į partizanų dokumentus, kuriuose - visuose be išimties - deklaruojamas demokratines parlamentinės respublikos atkūrimas. Pagal LLKS tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijų jos valdymas būtų buvęs grindžiamas 1922 m. Konstitucijos dvasia (nors šią tezę kritikavo vienas žymiausių pogrindžio ideologų Juozas Šibaila, baiminęsis, kad nepripažinus 1938 m.

Tačiau bene sunkiausias kaltinimas partizanams metamas už jų įvykdytus mirties nuosprendžius. Čia derėtų prisiminti porą dalykų. Pirma, atskirų asmenų ar jų grupių įvykdytų nusikaltimų negalima primesti organizuotam partizaniniam judėjimui. Antra, kiekvienoje bendruomenėje, ypač karo meto sąlygomis, egzistuoja baudžiamoji teisė. Partizanams, kurie savo veiklą grindė statutais, taisyklėmis ir įsakymais, ši teisė kvestionuojama. Be to, kiekvienas gyvenamasis laikotarpis koreguoja baudžiamuosius kodeksus, ir ne partizanų kaltė, kad partizaninio karo metu sunkiausiu nusikaltimu buvo pripažintas šnipinėjimas, išdavystė, kolaboravimas.

Vis dėlto ir tomis sąlygomis partizanų baudžiamoji teisė buvo pakankamai humaniška. LLKS baudžiamajame statute buvo aiškiai nustatyta, kad net įvykdęs mirtimi baustinus nusikaltimus asmuo nebaudžiamas, jei „yra vilties, kad įspėtas daugiau nebenusikals“. Kitais atvejais, jei negrėsė tiesioginis pavojus naujoms aukoms, bausmės vykdymas būdavo atidedamas iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Lietuvos partizanai 1949 m.

Žemaičių krašto atminimas

2024 m. Plungės ligoninė po truputį grįžta į įprastą ritmą - Priėmimo ir skubios pagalbos skyrius jau veikia naujai suremontuotose ir gerokai praplėstose patalpose.

Praėjusį penktadienį Plungės viešoji biblioteka savo skaitytojus pakvietė į baigiamąjį projekto „Literatūriniai susitikimai Plungės viešojoje bibliotekoje - skaitau (auto)biografiją“ renginį - Lauros Sintijos Černiauskaitės knygos „Džiaugsmyas“ pristatymą.

Tokiais žodžiais trečiadienį į gražiai jį pasitikusį Plungės rajono policijos komisariato kolektyvą kreipėsi naujasis vadovas - iki tol Šilutėje dirbęs, tačiau atranką vadovauti mūsiškiam komisariatui laimėjęs Tadas Vaitkevičius. Naująjį vadovą kolektyvui pristatė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viršininkas Ramūnas Sarapas.

Rytoj, pasitinkant jau XX tarptautinį Mykolo Oginskio festivalį, prieš didįjį vakaro koncertą meno mylėtojai kviečiami į Žemaičių dailės muziejų sudalyvauti savo užmojais ir mastu stebinančios parodos „Sveiki gyvi, maestro Pranciškau Smuglevičiau“ pristatyme. Parodą, skirtą klasicizmo stiliaus dailininko P. Smuglevičiaus (1745-1807) 280-osioms gimimo metinėms paminėti, Žemaičių dailės muziejus rengia bendradarbiaudamas su Lietuvos dailininkų sąjunga.

Tremtinių sąrašas

Sąrašas žmonių, ištremtų iš Lietuvos 1948 m. gegužės 22 d. ir vėliau reabilituotų Igarkoje:

Šis sąrašas yra tik dalis visų tremtinių, kurių likimai susiję su Igarka. Jų atminimas turi būti saugomas ir perduodamas ateities kartoms.

tags: #plunges #bustas #ramanauskas