Mėgėjų sodo teritorijos įrengimas yra procesas, kuriam taikomi įvairūs teisiniai ir techniniai reikalavimai. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su mėgėjų sodo teritorijos planavimu, sklypų formavimu, statinių išdėstymu, želdinių priežiūra ir kelių tvarkymu.
Mėgėjų sodo teritorijos apibrėžimas ir paskirtis
Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti. Vadovaujantis Žemės įstatymu, mėgėjų sodo teritorija yra priskiriama žemės ūkio paskirties žemei.
Sklypų formavimas ir pertvarkymas
Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Žemės įstatymo ar Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Statinių išdėstymo reikalavimai
Svarbu laikytis atstumų reikalavimų tarp statinių ir sklypo ribų:
- Pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos.
- Inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) - ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.
Visais atvejais statiniai turi būti išdėstyti taip, kad nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.
Tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos. Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtina turėti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.
Želdinių priežiūra
Medžius ir krūmus mėgėjų sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri Želdynų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sodo sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą, o kai sodo sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija, - rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą.
Kelių tvarkymas ir prieinamumas
Mėgėjų sodo teritorija ir keliai (gatvės) turi būti tvarkomi taip, kad prireikus į mėgėjų sodo teritoriją atlikti pareigų specialiosiomis transporto priemonėmis galėtų patekti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai.
Kai bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių (gatvių) kadastriniai matavimai yra atlikti ir keliai (gatvės) įregistruoti (įregistruotos) bendrijos nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre, bendrijų iniciatyva (bendrijos narių susirinkimo sprendimu) ir savivaldybės sutikimu keliai (gatvės) perleidžiami (perleidžiamos) savivaldybei nuosavybės teise sudarant sandorį.
Siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas, nuo kelio briaunų į abi puses nustatoma kelio apsaugos zona. Dirbti įvairius darbus kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje (išskyrus žemės ūkio, melioracijos, miškų tvarkymo darbus, dirbamus nepažeidžiant kelio sankasos bei kitų kelio įrenginių) galima tik suderinus tai su žemės savininkais ir kelio savininku (valdytoju) bei gavus jų leidimą.
Keliuose, kelių juostose ir jų apsaugos zonose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo draudžiama. Kelių apsaugos zonose leidžiama statyti statinius ar įrenginius laikantis Statybos įstatymo, atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą bei saugaus eismo reikalavimus, pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytą tvarką ir suderintus projektus.
Išorinę reklamą įrengti draudžiama gatvėse ir prie jų, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, kelti pavojų eismo dalyviams. Kelio apsaugos zonose esančius antžeminius ar požeminius inžinerinius tinklus prižiūri jų savininkai. Šie tinklai tiesiami ir rekonstruojami pagal patvirtintus projektus.
| Reikalavimas | Aprašymas |
|---|---|
| Atstumas nuo sklypo ribos iki pastato | Ne mažiau kaip 3 metrai |
| Atstumas nuo sklypo ribos iki inžinerinio statinio (išskyrus tvoras) | Ne mažiau kaip 1 metras |
| Gyvatvorė tarp sklypų | Reikalingas rašytinis kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimas |
Įvažiavimo įrengimo per valstybinę žemę tvarka
Įvažiavimui per valstybę žemę reikalinga parengti įvažiavimo schemą, kuri turi būti suderinta su reikiamomis institucijomis (ESO, melioratoriai, Telia, Kelių direkcija, savivaldybė ir t.t., priklausomai nuo to, kokios apsaugos zonos ten galioja), tada teikiamas prašymas Nacionalinei žemės tarnybai per geoportal sistemą sutikimui gauti.
Kelio į sodybą įrengimas
Keliukas privalo turėti sankasą, t.y., kelias negali būti žemiausia vieta - žemiausios vietos turi būti šonuose - grioveliai ar grioviai, kurie į kažkur nuvestų vandenį (arba kelias-gatvė turi turėti savo požeminę kritulių surinkimo-nuvedimo sistemą). Sankasa turėtų būti įrengiama pašalinus daug organikos turinčius grunto sluoksnius. Kritulių drėgmė nuo sankasos privalo kuo greičiau pasišalinti (antraip kelio tiesiog nebus - bus transporto liurlinamas griovys). Sankasos "sumuštinis" pagal kelio svarbą; realiai - įrengiamas laidus sluoksnis nusidrenavimui (į šonus - griovius), o standumą suteikia skalda. Sluoksnių frakcijos turėtų būti kuo tolygesnės frakcijos (t.y., pvz, jei pasitaikys pavienių didesnių akmenų, nuo šalčio-drėgmes ir vibracijų kelias duobėsis labiau). Logiškai geotekstilė sumažintų grunto netolygų sėdimą vietose, kur organinių sluoksnių negalima buvo pašalinti (pvz, kur jie labai gilūs).
Mokesčiai už eismo ribojimą
Mokestis už eismo ribojimą mokamas į teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pagal įmokos „Mokestis už eismo ribojimą”. Mokesčio už eismo ribojimą dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo.
„Kraštovaizdžio dizainas” programa yra akredituota Kvalifikacijų ir profesinio plėtros centro pagal „Individualių mokymosi paskyrų sistemoje skelbiamų neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų kokybės užtikrinimo tvarkos aprašas”, patvirtintą Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr.
MB „Geltonas karutis” yra neformalus švietimo teikėjas (Aikos reg.nr.
Mokymosi programa sudaryta atsižvelgiant į 2023 m. rugsėjo 18 d. LR Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakyme Nr.
Taikomasis aspektas: dėstoma teorija orientuota į praktinį pritaikymą ir realų gebėjimą konkurencingai ir profesionaliai dirbti rinkoje. Programoje daug praktinių užduočių įgūdžiams formuoti ir lavinti.
Prieinamumas: užtikrinti tęstinio profesinio tobulėjimo galimybes (angl.
teorijos ir praktinio kontaktinio mokymo, kurių trukmė yra ne mažesnė kaip 54 akademinės kontaktinės valandos (kiekvienos mokymo programos trukmė nurodyta prie konkrečios mokymo programos).
Dėstomo dalyko medžiagos pateikimą skaidrėse pagal organizatoriaus pateiktas rekomendacijas skaidrėms.
Žinios vertinamos procentais.
Egzamino rezultatas išvedamas susumavus visų testų ir namų darbų vertinimus ir išvedus jų vidurkį.
Egzamino išlaikymo riba yra teigiamas įvertinimas, t.y.
Laikoma, kad programos dalyvis apsigyne baigiamąjį darbą, jeigu įvertinimas yra teigiamas, t.y.
Pažymėjimas išduodamas, kai teigiamai išlaikomi visi į egzaminą įeinantys testai ir/arba namų darbai ir progamos dalyvis lankė ne mažiau kaip 80 proc.
Supažindinama su programa, išdėstomi programos tikslai, temos, eiga, mokymosi būdai. Mokymosi metodai, pristatomas pilotinis projektas, jo reikalingumas, tikslai ir etapai.
Dalyke studentai supažindinami su kraštovaizdžio dizaino istorija, nagrinėjama kraštovaizdžio dizaino raida: kaip bėgant metams kartu su socialiniais, ekonominiais, kultūriniais, technologiniais ir politiniais pokyčiais vystėsi ir požiūris į kraštovaizdžio dizainą, kokie stiliai susiformavo, su kokiais iššūkiais buvo susiduriama.
Dalyke atskleidžiama, kad kraštovaizdžio dizaine integraliai taikomos įvairios sritys: inžinerija, botanika, dendrologija, menas, kultūra.
Kraštovaizdžio dizaino istorijos dalykas apima atskirų kraštovaizdžio stilių analizę, kuri atskleidžia kraštovaizdžio projektavimo principus bei kompleksines sąsajas su estetikos suvokimu, socialine, kultūrine terpe. Kraštovaizdžio dizaino analizės tampa esmine projekto koncepcijos atspirtimi.
Dalyke suteikiamos žinios apie kraštovaizdžio projekto kūrimo pirmąjį etapą, apimantį sklypo ir jį supančios aplinkos detalią analizę.
Dalyke studentai išsamiai supažindinami su būtinais išanalizuoti parametrais: regioną, rajoną, architektūrą, vietovei būdingą bioįvairovę, gyventojų poreikius, sklypo ir jame esančių objektų išsidėstymą pagal pasaulio šalis, apšvietimą (natūralus ir dirbtinis), gamtines sąlygas, geografines sąlygas, kaimynystę.
Taip pat su kultūrinės ir istorinės svarbos, bendruomenės ir kitų suinteresuotų šalių, prieinamumo ir cirkuliacijos aspektais bei vaizdingumo analizėmis. Aptariamas inžinerinių tinklų, viešųjų ir privačių sklypų įrengimo teisinis reglamentavimas.
Konteksto analizė apima ir užsakovo poreikių analizę.
Dalyke suteikiamos pagrindinės teorinės žinios apie geodezinius matavimo prietaisus, pažangius, skaitmeninius matavimo metodus, topografinius planus ir jų taikymą bei naudojimą kuriant ir įgyvendinant kraštovaizdžio projektus. Šioje temoje nagrinėjama Geografinė informacinė sistema (GIS). Tai sistema, skirta skaitmeninių, koordinuotų erdvėje duomenų kaupimui, saugojimui, vaizdavimui, redagavimui, integravimui bei analizei.
Studentams suteikiamos teorinės žinios ir praktiniai gebėjimai, būtini piešiant ir eskizuojant kraštovaizdžio projektus. Lavinamos linijos, kompozicijos, perspektyvos, šviesos-tamsos, modeliavimo, mastelio laikymosi žinios, mokoma dvimatės, trimatės erdvės kūrimo ir erdvės atvaizdavimo.
Mokoma objektyviai atvaizduoti skirtingus augalus, vandens telkinius, skirtingus reljefus, kietąsias dangas ir kitus sklype esančius objektus. Dalyviai mokomi teisingai atvaizduoti sklypą ir jame esančių objektų pjūvį ir išklotinę, nupiešti perspektyvą ir teisingai atvaizduoti spalvas.
Į dalyką įeina eskizavimas, ieškant įvairių, originalių kompozicijų, naujų formų bei tinkamiausio sprendimo užsakovui. Mokoma kurti eskizus ir greito piešimo (angl. "quick drawing"), laikantis pagrindinių kraštovaizdžio dizaino principų. Dalyviai supažindinami su visuotinai priimtais simboliais ir jų naudojimu.
Dalyke mokoma, kaip naudojant kompiuterines programas perteikti savo idėjas. Mokoma kurti vaizdines koncepcijas naudojant kompiuterinę programą. Dalykas apima pažintį su programa: sistemos nustatymai, šablonai, įrankiai ir jų naudojimas, grupavimas, komponentų kūrimas. Vėliau pereinama prie projektavimo, dalyke mokoma projektuoti dvimačius ir trimačius projektus: braižyti sklypus, naudoti sluoksnius, modeliuoti namus, mažąją architektūrą, atlikti sudėtingų sklypų (su vandens telkniais, nelygiu reljefu) modelius.
Temoje kraštovaizdžio dizainas pristatomas per tvarumo, kuris yra visa ko pagrindas, prizmę. Tai kvietimas kraštovaizdžio dizainą matyti kaip bendrą savo šalies peizažą, kuriamą istoriją, jį suvokti kaip filosofiją, kuri yra tvarios ateities pagrindas. Kraštovaizdžio dizaineris turi didelę galią kovoti su klimato kaita arba ją sušvelninti, atkurdamas nualintą arba alinamą ekosistemą, atgaivindamas dirvožemį, vandenį, augmeniją. Mokoma atsižvelgti į natūralią aplinką ir gebėti prie jos prisitaikyti, kalbama apie susiformavusį ar žmogaus suformuotą reljefą, aplinkoje esančius įvairaus amžiaus, sveikatos medžius, augalus, gyvenančius paukščius ar jų takus ir mokoma, kaip prisitaikyti prie esamų sąlygų, kokius sprendimus priimti, kad bioįvairovė būtų išsaugota.
Dalyke nagrinėjama, kaip kraštovaizdžio dizaineriai turi spręsti sudėtingas, nepalankias sąlygos sklypuose. Dalyviai supažindinami su nelygaus, netolygaus reljefo atvejais ir su vandentvarkos (drenažo įrengimo, užpelkėjusių ar pernelyg sausų vietų) pagrindais, mokoma kaip estetiškai, patogiai sutvarkyti reljefą bei įrengti drenažus, kitus vandens telkinius atsižvelgiant į kraštovaizdžio dizaino kontekstą, užsakovo poreikius bei į tvarumo principą.
Dalyke nagrinėjami erdvinės kompozicijos pagrindai. Diegiamos žinios, kaip sukurti ir išlaikyti aukščių, tūrio balansą tiek dideliame, tiek ir mažame sklype, remiantis anksčiau išmoktais kraštovaizdžio dizaino kūrimo principais. Dalyke analizuojamos funcinės sklypo zonos, nagrinėjami jų ryšiai bei mokoma prisitaikyti prie užsakovo poreikių išlaikant koncepcinį funkcinių zonų suskirstymą, aukščio ir tūrio balansą sklype. Šis dalykas yra kertinis kraštovaizdžio dizaino kurse. Dalyką dėstys du dėstytojai: savo srities profesionalas iš Lietuvos ir pasaulinio lygio kraštovaizdžio dizaineris.
Dalyke nagrinėjamos sklype esančios sąlygos, svarbios augalų parinkimui: saulė, šlaitas, vėjai. Suteikiamos bazinės žinios apie dirvožemio sudėtį, jo fizines, fizikines, chemines, biologines savybes. Suteikiamos bendros žinios apie augalus: lotyniški pavadinimai, augalo ilgaamžiškumas, augalo struktūra, augimvietės, kokie požymiai atskleidžia augalų ligas, netinkamas jiems sąlygas, sezoniškumas. Nagrinėjama augalų klasifikacija, veislės, skirstymas pagal rūšis, augalų atsparumas šalčiams, ligoms ir kenkėjams.
Dendrologija - botanikos mokslo šaka, tirianti sumedėjus augalus, krūmus. Ši tema skirta dalyvių supažindinimui su medžių klasifikavimu, medžių rūšimis, apimant dekoratyvinius medžius ir krūmus, jų augimvietes, savybes, atsparumą taršai. Nagrinėjami lapuočiai medžiai ir jų požymiai, spygliuočiai medžiai ir jų požymiai taip ir vaismedžiai. Dėstoma vaismedžių klasifikacija (pvz. kaulavasiai, sėklavaisiai), savybės, tinkamiausios augimvietės. Mokoma, kas yra įskiepis/poskiepis, kaip suprasti vaismedžio augumą. Dalyviui susipažinus su dendroflora programoje dėstoma, kaip pasitelkti medžius kuriant kraštovaizdžio dizaino projektus.
Dalyke dėstomas medžių naudojimas pagal: 1) funkcijas: akcentiniai medžiai, medžiai grupėmis, šilai, gojai, vaismedžių sodai, gyvatvorės ir jų atliekamos funkcijos; 2) pagal paskirtį: aukštis, apsauga nuo vėjo, dulkių. Nagrinėjama, kokią įtaką dizainui turi medžių ir krūmų formavimas, kuris iš esmės gali pakeisti kompoziciją, jos stilių. Dalyke analizuojama, kuriais atvejais reikėtų rinktis skirtingų kamienų (tiesiu kamienu, daugiakamienius), aukščių medžius, kokio stiliaus gyvatvores kurti bei kurie medžiai ir kokiais būdais gali būti formuojami.
Želdynas - tai tam tikros teritorijos augalų visuma. Dalykas susideda iš dviejų dalių: 1. Dėstomi gėlyno formavimo principai, ardai, reikalavimai augalų išdėstymui, grupavimas, pristatomi skirtingį augalų derinimo būdai pagal augalų formą, spalvą, struktūrą, ilgaamžiškumą. 2. Remiantis ankstesniuose dalykuose išdėstyta medžiaga, mokoma želdynų formavimo principų, grupuoti augalus, kurti su jais derinius. Dalykas skirtas pasitelkiant augalus sukurti visais metų laikais gražų, unikalų želdyną. Nagrinėjama, kaip želdynus pritaikyti šiuolaikiniams socialiniams, kultūriniams poreikiams beatodairiškai laikantis tvarumo principo: kuriami ilgaamžiai ir mažiau priežiūros reikalaujantys želdynai. Dalyviai gilina žinias, kaip skirtingų tipų želdynai sąveikauja su bendru kraštovaizdžio paveikslu.
Dalyke dėstoma spalvų derinimo įtaka vientisam, darniam kraštovaizdžio projektui. Dalyviai supažindinami su spalvų ratu, spalvų klasifikacija, mokomi derinimo principų, tikslų. Dalyviai išmoks kurti įvairių spalvinių derinių projektus: šiltus, šaltus, kontrastinius, niuansinius.
Kraštovaizdžio dizaino specialistas turi žinoti pagrindines augalų ligas ir kenkėjus, dendrofloros atsparumą ligoms ir kenkėjams ir remiantis savo patirtimi užsakovui parinkti pagal jo poreikius ir bendrą kraštovaizdžio dizainą tinkamus augalus.
Meistriškumo pamoka su prof. Nigel Dunnett ir Dr. Noel Kingsbury. Lektoriai - pasauliniai lyderiai kraštovaizdžio dizaino pasaulyje, jų daroma įtaka jaučiama ir Europoje ir JAV. Dr. Noel Kingsbury yra sodo dizaineris, daugelio knygų autorius, natūralistinio želdinimo pradininkas ir lyderis. Prof. Nigel Dunnett - Šefildo universiteto Kraštovaizdžio architektūros katedros apželdinimo dizaino ir urbanistinės sodininkystės profesorius ir vienas iš pirmaujančių pasaulyje novatoriškų sodinimo dizaino atstovų. "Natūralistinis dizainas" pamokoje remiantis ilgamete, unikalia lektorių patirtimi, sukauptomis žiniomis pasakojama apie augalų sodinimo mokslą ir meną. Suteikiamos žinios apie natūralistinio želdyno tvarumą, kad jam reikia mažiau priežiūros, kad toks želdynas yra gyvybingas ir biologiškai įvairus.
Darnus kraštovaizdžio projektas yra neatsiejamas nuo horizontalaus sklypo pagrindo, kuris glaudžiai susijęs su projektuojamo sklypo funkcionalumu, ilgaamiškumu, kasdieniniu naudojimo patogumu bei kasdieniniais poreikiais. Dalyke pristatoma, kokią reikšmę sklypo funkcionalumui turi minkštosios dangos (veja) ir kietosios dangos (trinkelės, plytelės, akmenys). Dalyke mokoma darniai formuoti želdynų statinius ir įrenginius, integruoti meno kūrinius ir ieškoti savito stiliaus, įkomponuoti kasdienius-buitinius elementus bei parinkti tinkamą apšvietimą.
Dalyviai skatinami kūrybiškai pasitelkti mažosios architektūros elementus, kurie padėtų užtikrinti darnų, estetišką kraštovaizdžio vaizdą visus metus. Pristatomos ir pergolės, pavėsinės, jų įvairovė, stiliai, funkcionalumas ir įtaka dizaine. Tema apima ir meno kūrinių integravimą ir stilistines paieškas su jais (pvz.: etno motyvai (vėtrungės), spalvos, raižiniai ir kiti akcentai). Dalyviai mokomi, kaip įkomponuoti šiltnamius, voljerus, šiukšlių konteinerius, vaikų žaidimo aikšteles ir kt., kad būtų išlaikytas gražus, tvarus, vientisas kraštovaizdžio projektas. Kalbama apie to projekto pritaikymą kasdienianiam gyvenimui.
Dalyke dėstoma apšvietimo įtaką sklype, naujausios apšvietimo technologijos. Temoje dėstomi struktūriniai reikalavimui projektui, techninis brėžinių rengimas ir detalių ruošimas. Išklausius kraštovaizdžio dizaino kurso teorinę dalį, ją įtvirtinus praktinių užsiėmimų metu, kiekvienas dalyvis savo žinias įprasmina baigiamąjame darbe. Baigiamajam darbui keliami turinio, apimties reikalavimai, išdėstyti parengtame standarte. Darbui sukurti skiriamos aštuonios savaitės (100 ak.val.) savarankiško darbo, organizuojant kartą per savaitę 2 ak. val. trukmės nuotoliniu būdu vykdomas konsultacijas su lektoriais.
Kraštovaizdžio dizaino projektas apima ne tik technologinius, inžinerinius, architektūrinius, botanikos ir dendrologijos aspektus. Darniam, estetiškam projektui reikalingas meninis suvokimas, vaizduotės polėkis ir įgūdžiai tai realizuoti realioje erdvėje, kurią sąlygoja geografiniai, gamtiniai, ekologiniai, socialiniai, kultūriniai, etiniai veiksniai. Dalykas skirtas plėsti dalyvio akiratį, suteikti jam impulso į kiekvieną objektą žvelgti kaip į meno kūrinį. Dalyviai supažindinami su įvairiais kūrybiškumą skatinančiais metodais, mokomi atrasti įkvėpimą. Dalyke mokoma profesionaliai pristatyti savo, kaip kraštovaizdžio dizainerio, kūrybą vizualia ir tekstine forma.
Slapukų naudojimas
Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.
Slapukai naudojami įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine.
Planuojant sodo sklypą, svarbu atsižvelgti į daugybę aspektų, pradedant teisiniais reikalavimais ir baigiant kraštovaizdžio dizaino principais. Tinkamas planavimas užtikrins ne tik estetiškai patrauklią, bet ir funkcionalią bei tvarią aplinką.
tags: #planuoti #sodo #sklypa #kompiuterio #programoje