Kas yra planas su kadastriniais matavimais?

Kai sprendžiate žemės sklypo ar statinio teisinės registracijos, statybos ar kitus klausimus, tikriausiai susidūrėte ar girdėjote tokius terminus kaip - geodeziniai ar kadastriniai matavimai. Ir nors šie terminai skamba panašiai, jie žymi skirtingus matavimo procesus, skirtus skirtingiems tikslams.

Kadastriniai matavimai - kas tai?

Atsakant į klausimą, kas yra kadastriniai matavimai, reikėtų akcentuoti, jog tai yra tam tikri profesionalų atliekami veiksmai. Jie reikalingi tam, kad būtų nustatyta nekilnojamo daikto tapatybė, o taip pat ir apibrėžiami ir kiti svarbūs parametrai bei rodikliai: žemės sklypo ribų posūkio taškai, statinių fizinių ribų koordinatės.

Kadastriniai matavimai - tai tarsi nekilnojamojo turto „ID kortelė“, kurioje atsispindi visi svarbiausi objekto duomenys. Nesvarbu, ar planuojate pirkti sklypą, statyti namą, keisti pastato paskirtį ar tikslinti žemės ribas - tikslūs kadastriniai matavimai yra būtinas žingsnis.

Šie matavimai yra atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.

Kodėl reikalingi kadastriniai matavimai?

Norint užtikrinti, kad nekilnojamas turtas būtų apibrėžtas tiksliai tiek geografine, tiek teisine prasme turi būti atliekami kadastriniai matavimai.

Kadastriniai matavimai suteikia patikimą ir išsamią informaciją apie sklypo ribas, struktūrą, pastatus, plotą, juridines teises, kitus reikšmingus duomenis, todėl tokie matavimai yra viena iš esminių nekilnojamojo turto sandorių sudarymo dalių. Tikslumas ir išsamumas atliekant kadastrinius matavimus yra svarbūs, nes gali turėti įtaką tiek perkant - parduodant nekilnojamą turtą, tiek ir jo valdyme ilgalaikėje perspektyvoje.

Atlikus matavimus yra sukuriami žemėlapiai ir planai, kur nurodoma sklypo ribos, pastatų vietos, kiti reikšmingi elementai. Kadastriniai matavimai reikalingi dėl:

• Tikslios nuosavybės ribos.
• Žemės planavimas ir administravimas.
• Sandorių patikimumas. Kad nekilnojamojo turto sandoriai būtų patikimi ir teisėti būtina turėti aiškius kadastrinius duomenis.
• Turto vertės nustatymas.
• Galimybė planuoti investicijas. Tiksliai žinodami sklypo parametrus, savininkai gali lengviau planuoti statybas, infrastruktūros plėtrą ar kitus projektus.

Kada reikalingi kadastriniai matavimai?

Kadastriniai matavimai - tai procesas, kurio metu nustatomi nekilnojamojo turto objekto (žemės sklypo, pastato ar inžinerinių tinklų) tikslūs geodeziniai, fiziniai ir juridiniai duomenys.

Kadastriniai matavimai reikalingi:

• nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai.
• jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).

Geodeziniai ir kadastriniai matavimai: kuo skiriasi?

Jeigu sprendžiate žemės sklypo ar statinio teisinės registracijos, statybos ar kitus klausimus, tikriausiai susidūrėte ar girdėjote tokius terminus kaip - geodeziniai ar kadastriniai matavimai. Ir nors šie terminai skamba panašiai, jie žymi skirtingus matavimo procesus, skirtus skirtingiems tikslams.

Norint suprasti, kuo skiriasi geodeziniai ir kadastriniai matavimai, svarbu atkreipti dėmesį į jų paskirtį ir funkcijas, kurios gerokai skiriasi.

Geodeziniai matavimai - tai tikslūs žemės paviršiaus taškų koordinačių ir aukščių nustatymo darbai, atliekami naudojant specialią geodezinę įrangą. Jeigu trumpai tai šie matavimai tiksliai apibūdina žemės sklypo duomenis. Kitiems tikslams: geodeziniai matavimai gali būti atliekami kelių tiesimo, melioracijos darbų, archeologinių tyrimų ir kt.

Kadastriniai matavimai - tai žemės sklypo ribų ir kitų kadastro objektų matavimai, atliekami siekiant sukurti ir atnaujinti nekilnojamojo turto (NT) kadastro duomenų bazę. Jeigu trumpai šie matavimai susiję su NT matavimais ir puikiai tinka mažesniems plotams išmatuoti. Šie matavimai atliekami licencijuotų matininkų.

Apibendrinant, geodeziniai ir kadastriniai matavimai atlieka skirtingas, tačiau tarpusavyje glaudžiai susijusias funkcijas žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto srityse. Geodeziniai matavimai daugiausia orientuojasi į tikslius žemės paviršiaus ir jo objektų matavimus, kurie yra būtini įvairiems inžineriniams, statybos ir kartografijos projektams. Šių matavimų skirtumų suvokimas yra esminis siekiant tinkamai vykdyti teritorijų planavimą, žemės tvarkymą ar nekilnojamojo turto administravimą.

Prieš statant pastatus tam tikrus statinius ir ar projektuojantis inžinerines komunikacijas reikalingi geodeziniai matavimai.

Taip pat geodeziniai matavimai bus reikalingi po statybų fiksuojant faktinę pastato, statinių ar inžinerinių komunikacijų vietą ir tam tikras charakteristikas, kad būtų įvertinti nukrypimai nuo projekto.

Kadastriniais matavimai procesas , kada pagal tam tikrus tikslius teisės aktus ir taisyklių rinkinius nustatomos nekilnojamojo turto objektų (sklypų, pastatų , statinių ) savybės (plotas, tūris, aukštis , koordinatės, paskirtis, medžiagos, naudmenos ir kt.) vėliau šias fiksuotus ir dokumentuotus savybių rinkinius (parengtas matininko) savininkas registruoja Registrų centre . Šitie duomenys svarbūs vertinant nekilnojamų daiktų vertę, baigtumą, draudžiant turtą, vykdant sandorius, analizuojant statistiką, nustatant mokesčius ir daugelyje kitų sričių.

Geodeziniai matavimai - tai matavimų metodikų ir tikslių matavimo prietaisų naudojimo visuma, siekiant fiksuoti paviršiaus objektų taškų (taip pat ir nekilnojamojo turto) tikslias koordinates dvimatėje ir ar trimatėje erdvėje. Dažniausiai tai bus tam tikrų objektų perkėlimas iš vietovė į žemėlapį arba statybų atveju atvirkštinis variantas - projektinių sprendinių perkėlimas į vietovę -nužymėjimas.

Plačiąja prasme geodeziniai matavimai bus atliekami visada, tik vienu atveju tai bus tik priemonė, o kitu- tikslas.

Žemės paskirties keitimas

Žemės sklypo paskirties keitimas atliekamas tuomet, kai tam tikrame nuosavybėje esančiame žemės sklype planuojama vykdyti kitokią veiklą, nei yra numatyta žemės sklypo nuosavybės dokumentuose. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių pavyzdžių, kai užsakovas pateikia prašymą vietinei savivaldybei dėl žemės ūkio sklypo paskirties keitimo į namų valdą, t.y. kitos paskirties žemės valda, skirta vienbučių ir dvibučių pastatų statybai arba komercijai skirtiems pastatams.

Prieš perkant žemės sklypą būtinai pasidomėkite kokia yra žemės sklypo paskirtis Tuo atveju, kai jūs tik ruošiatės pirkti žemės sklypą ir nežinote kokia yra jo paskirtis, lengviausias būdas tai padaryti - kreiptis į vietinės savivaldybės įstaigą, kur bendrame teritorijų plane bus nurodyta geltonoji zona (gyvenamosios paskirties), kuri leidžia statyti namus ir keisti žemės sklypo paskirtį. Tačiau yra ir žalioji zona, kurioje statybos bei sklypo paskirties keitimas yra uždrausti.

Dar vienas būdas sužinoti daugiau informacijos apie realią situaciją susijusia su tam tikru žemės sklypu, tai speciali elektroninė sistema ZPDRIS.LT, kurioje užsiregistravę, jūs galėsite patys išsiųsti užklausą ir sužinoti ar bus įmanoma pakeisti tam tikro žemės sklypo paskirtį, padalinti jį arba suskirstyti jį į mažesnius sklypus ir pan.

Tuo atveju kai žemės sklypo paskirtis apibrėžta kaip - žemės ūkio, tai reiškia, kad tokiame žemės sklype jūs galėsite užsiimti tik ūkine veikla. Jūs turite galimybę ūkininkauti, statyti ūkinius pastatus, užsiimti kaimo turizmu bei pasistatyti ūkininko sodybą. Tačiau šiai veiklai vykdyti jums prireiks ūkininko pažymėjimo, kuriam gauti privaloma praeiti specialius kursus. Vėliau, turint reikiamus dokumentus ir ūkininko pažymėjimą, galima kreiptis į matininką, kuris paruoš žemės ūkio plėtros projektą.

Kur kreiptis norint pakeisti žemės paskirtį?

Pirmiausia, reikia kreiptis į vietinę savivaldybę, ir priėmimo skyriuje užpildyti prašymą ''Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo ar nustatymo''. Užpildę prašymą jums taip pat reikės šių dokumentų:

• žemės sklypo nuosavybės dokumentai (pažymėjimas apie nekilnojamojo turto įregistravimą);
• žemės sklypo ribų planas atlikus kadastrinius matavimus;
• pastatų nuosavybės dokumentai (pažymėjimas apie nekilnojamojo turto įregistravimą);
• įgaliojimas (jeigu atstovaujate kitą asmenį);

Pateikus visus reikalingus dokumentus, jūsų situacija bus nagrinėjama iki 20 darbo dienų, po kurių savivaldybės administracija turėtu išduoti žemės paskirties keitimo leidimą. Gavus leidimą, jį būtina pateikti į Registrų centrą, kur bus pakeista žemės sklypo paskirtis.

Būtina žinoti: Nepamiškite, keičiant žemės ūkio paskirtį į namų valdos, jums būtinai reikės sklypo adreso, be jo Registrų centras negalės įregistruoti sklypo paskirties keitimą.

Kaip pasirinkti matininką?

Prireikus atlikti kadastrinius matavimus, būtina kreiptis į šios srities profesionalus - matininkus. Jei prireikė tokio pobūdžio paslaugų, verta pastebėti, labi svarbu tinkamai pasirinkti jos teikėjus. Nors nemaža dalis žmonių, kuriems reikia šios paslaugos, renkasi specialistą iš to paties miesto (dėl galimybės sutaupyti laiko bei išvengti papildomų nepatogumų), dėmesį verta atkreipti į tai, kad vistik patirtis bei atlikti darbai (ir, žinoma, jų kokybė), turėtų būti svarbiausi rodikliai.

Renkantis specialistą geodeziniams ar kadastriniams matavimams, itin svarbu atsižvelgti į jų kvalifikaciją, patirtį ir klientų atsiliepimus, ypač susijusius su darbų atlikimo terminais.

Kadastrinius matavimus gali atlikti tik matininko kvalifikacijos pažymėjimą turintis specialistas, o geodezinius matavimus - tik geodezininko kvalifikaciją turintis asmuo. Išduoti matininko kvalifikacijos pažymėjimai yra registruojami Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų žinybiniame registre. Išduoti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimai yra registruojami Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų žinybiniame registre.

Kokie dokumentai reikalingi kadastriniams matavimams?

Nors ką tik akcentavimo, kad kiekvienas šios paslaugos teikėjas įvertins jūsų individualią situaciją bei praneš, kokie dokumentai yra reikalingi darbams atlikti, vistik reikia akcentuoti, kad apie kuriuos iš jų verta žinoti iš anksto. Tam, kad kadastrinius matavimus būtų galima atlikti kokybiškai, paprastai reikalingas žemės sklypo, kuriame ir bus atliekami šie matavimai, planas; taip pat - nuosavybės teisę įrodantys dokumentai (Registrų centro pažymėjimas) bei savininko asmens dokumento kopija.

Kadastrinių matavimų kaina ir eiga

Ne paslaptis ir tai, kad kiekvienam, besidominčiam kadastriniais matavimais, aktuali yra ir šių paslaugų kaina. Vis dėlto, pageidaujantiems sužinoti tikslų atsakymą, gali tekti šiek tiek nusivilti, kadangi kadastrinių matavimų kaina priklauso nuo daugybės įvairių veiksnių. Įvertinamas ir sklypo plotas, o taip pat jame esančių pastatų skaičius ir paskirtis. Sezoniškumas - dar vienas veiksnys. Sklypo specifika - tai vienas svarbiausių veiksnių.

Savaime suprantama, daugelį domina ne tik kaina, bet ir eiga. Kokia ji? Atsakantį į šį klausimą, verta pastebėti, kad kadastrinių matavimų eigą galia suskirstyti į tam tikrus etapus.

Pirmasis etapas - žemės ar statinių matavimo darbai, kurie nereikalauja daug laiko ir paprastai gali būti atliekami per kelias dienas (žinoma, įtakos turi ir profesionalo užimtumas bei darbo atlikimo greitis). Kitas etapas - Nacionalinės žemės tarnybos patikra. Šis etapas pareikalaus šiek tiek daugiau laiko. paprastai patikra atliekama per 20 - 30 dienų, tačiau tik tuo atveju, jei matavimo darbai buvo atlikti nepriekaištingai. Na, o, jei bus pastebėta netikslumų, teks juos šalinti, tad ir laiko sąnaudos bus didesnės. Dar vienas etapas - dokumentų registravimas Registrų centre, šis procesas gali užtrukti nuo 1 iki 10 darbo dienų. Taigi, apibendrinant galima daryti išvadą, kad visam procesui prireiks ne tiek jau ir mažai laiko - geriausiu atveju bent jau mėnesio; blogiausiu - reikės bent 2 - 3 mėnesių.

Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas

Pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą suformuoti žemės sklypai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka registruojami Nekilnojamojo turto registre.

Tvarka ir atvejai, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant pertvarkymo projekto, nustatomi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.

Dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų perdalijimas gali būti atliekamas nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto.

Formuojant žemės sklypus svarbu:

• prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį.
• atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas.

Topografiniai matavimai

Topografinių matavimų metu geodeziniais matavimo prietaisais atliekami šių objektų erdviniai matavimai (nustatomos koordinatės bei aukštis). Tai tokie geodeziniai matavimai, kurių metu yra parengiamas tikslus vietovės planas - topografinė nuotrauka. Planas dažniausiai rengiamas masteliu 1:500.

Toponuotraukoje yra atvaizduojama visa antžeminė situacija - reljefas, žemės ir kitų svarbių objektų altitudės (aukščiai), pastatai, inžinerinių komunikacijų šuliniai, medžiai, keliai, dangos, žemėnaudos ir kiti ant žemės matomi svarbūs objektai, bei požeminė situacija, kuri parodo objektų esančių po žeme faktinę vietą, taip pat jų charakteristikas (diametrus, slėgius, altitudes), dažniausiai tai yra įvairios komunikacijos (elektros kabeliai, dujotiekis, vandentiekis, buitinis nuotekų tinklas, lietaus nuotekų tinklas, ryšių kebeliai ir t.t.). Topografinė nuotrauka galioja 3 m. , tačiau esant esminiams pakitimams topografinė nuotrauka turi būti perdaroma iš naujo.

Tai tokie geodeziniai matavimai, kurių metu yra parengiamas užbaigto statinio, inžinerinės komunikacijos tikslus planas - išpildomoji geodezinė nuotrauka. Plane yra nurodomos matuojamo objekto charakteringų taškų koordinatės LKS94 sistemoje, atstumai nuo sklypo ribos, kitų svarbių vietovės objektų, taip pat nurodoma charakteringų taškų altitudės (aukščiai LAS07 sistemoje) bei kitos charakteristikos kaip: cokolis, kraigo aukštis, diametrai, nuolydžiai, slėgiai ir t.t Vėliau šie planai gali būti panaudoti rengiant inžinerinių tinklų, statinių, pastatų kadastro duomenų bylas, kurios reikalingos objektų registravimui Registrų centre ir jų vertės apskaičiavimui.

Žemės geodeziniai (kadastriniai) matavimai atliekami, kai yra žemė padalijama, atidalijama, sujungiama ir (ar) atliekama jos amalgamacija. Taip pat parduodant, išnuomojant ar suteikiant panaudai kitos paskirties valstybinės žemės sklypus, kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje.

Kadastriniai (geodeziniai) matavimai atliekami naudojant moderniausią šiuolaikinę geodezinių matavimų techniką. Naujausius GPNS imtuvus bei lazerinius tacheometrus. Lauko darbus ypač palengvina GPNS (Globali pozicijos nustatymo sistema) imtuvai, kurie taško koordinates nustato milimetro tikslumu.

Geodezinių matavimų paslaugą gali atlikti tik tos įmonės, kurios turi licenciją. Matininkai ir geodezininkai yra atestuojami Nacionalinės žemės tarnybos, yra išduodami kvalifikaciniai pažymėjimai.

Geodezinių matavimų procesas susideda iš kelių etapų: pirmiausia, sklypą išmatuoja matininkas ir parengia reikalingus dokumentus, tuomet paruošti dokumentai perduodami Nacionalinės žemės tarnybai, o tuomet dokumentai registruojami Registrų centre. Viso šio proceso eiga paprastai priklauso nuo sklypo sudėtingumo, ploto, statinių skaičiaus ir t.t.

Kuomet darome žemės sklypo geodezinius matavimus, turime išsikviesti kaimynus su besiribojančiais žemės sklypais. Išsiunčiame laiškus, kad jūsų kaimynui yra daromi žemės sklypo geodeziniai matavimai. Jeigu žemės sklypas užfiksuotas ne LKS sistemoje arba suformuotas pagal prelimenarius matavimus, tai mes privalome kviesti kaimyną į matavimus. Jei per dešimt darbo dienų neatvyksta į matavimus, dalyvauja matininkas ir kiti kviestiniai asmenys. Tada pakartotinai siunčiamas laiškas su žemės sklypo planu ir informuojame, kad dar kartą laukiame žemės sklype, bus derinamos žemės sklypo ribos. Taigi, matote, geodeziniai matavimai - procesas, kurį įtakoja daug veiksnių.

Norint, kad būtų atliekami geodeziniai matavimai, matininkui turi būti pateikiami šie dokumentai: žemės sklypo planas, nekilnojamojo turto registracijos irašai, savininko asmens dokumento kopija. Kartais reikia pateikti ir papildomus dokumentus, tokius kaip greta esančių sklypų planai bei registrų išrašai.

Jei sklypas yra labai sudėtingas, matininkas gali užtrukti ir iki kelių mėnesių, o Nacionalinės žemės tarnyba patikrą atlieka per 20-30 dienų, jei viskas yra atlikta teisingai. Jei kiltų tam tikrų klausimų, susijusių su jus dominančia paslauga, galite tiesiog susisiekti su specialistais, kurie mielai atsakys į jums rūpimus klausimus.

Nors šiuo metu kadastriniai (geodeziniai) matavimai nėra privalomi, bet yra atskirų atvejų, kai jie yra būtini.

R. Bukauskas išvardijo pastaruosius atvejus, kai geodeziniai (kadastriniai) matavimai yra būtini:

• žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją;
• keičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį;
• formuojant valstybinės žemės sklypus;
• parduodant žemės sklypus, perleidžiant kitų asmenų nuosavybėn miestuose esančius privačios žemės sklypus (jų dalis);
• jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitaliai suremontuoti statiniai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai;
• žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant.

Naudinga atlikti kadastrinius (geodezinius) matavimus, jei kyla konfliktų dėl žemės ribų tikslumo su gretimų žemių savininkais ir jei žemės savininkas įtaria, kad trūksta žemės ploto pagal turimus nuosavybės dokumentus.

Miestų teritorijoje kadastriniai žemės matavimai yra privalomi, o kaimo vietovėse tokios prievolės nėra.

Tiksliais kadastriniais matavimais pamatuotų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų ribas ir jų plotus patikslinti dėl gretimų žemės sklypų pretenzijų dažniausiai galima tik teismine tvarka. Kadastriniais matavimais paženklintų žemės sklypų ribos nesunkiai atstatomos, jeigu dėl vienokių ar kitokių priežasčių išnyksta riboženkliai.

Pagal nustatytą tvarką projektavimo darbai gali būti atliekami ant topografinio plano, parengto ne vėliau kaip prieš vienerius metus. Planai suderinami su visomis inžinerinius tinklus esančias sklype eksploatuojančiomis organizacijomis bei savivaldybe. Topografiniai planai rengiami skaitmeniniu ir analoginiu pavidalu valstybinėjė koordinačių LKS94 sistemoje.

Pastato projektas - pirmas žingsnis statybos procese.

Atlikdami kadastrinius žemės sklypų matavimus, neretai susiduriame su problema, kai žemės savininkai nežino savo žemės sklypų ribų. Tokiu atveju tenka vadovautis teritorijų planavimo ir žemės sklypų pirminių matavimų dokumentais, kurie yra mažo tikslumo. Tiksliais prietaisais pamatuotų žemės sklypų plotai gali ženkliai skirtis nuo plotų, įrašytų juridiniuose dokumentuose“,- sako „Inreal GEO“ Šiaulių skyriaus vadovas Vytenis Valys.

tags: #planas #su #kadastriniais #matavimais