Vyrauja nuomonė, jog pastaruoju metu statybų objektai Lietuvos miestuose, pavyzdžiui, kotedžų kvartalai, dažnai atkartoja standartines kvadratines formas, o architektai mažiau orientuojasi į estetiką. Tačiau architektūros istorikas, KTU Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro vadovas doc. dr. Vaidas Petrulis teigia: „Vargu ar sutikčiau, kad šiuolaikinė architektūra stokoja estetikos. Priešingai - architektūrinių patyrimų laukas ilgainiui tapo itin įvairus: nuo svaiginančio iki subtilaus mastelio, nuo koketiškumo iki santūrumo, nuo techninių iki natūralių paviršių. Netgi tai, kas vadinama „dėžute“, modernizmo klasikas Miesas van der Rohe buvo ištobulinęs iki visiškos precizijos. Skaidrios, tarsi ore sklendžiančios bei civilizacijos technologinį progresą įkūnijusios stiklo ir plieno struktūros iš esmės pakeitė požiūrį į architektūrinę estetiką".
Vitruvijus
Tiesa, pati diskusija apie tai, jog pastarąjį šimtmetį buvo imta labiau atsižvelgti į statinių funkcionalumą bei statymo kaštus projektuojant, nėra iš piršto laužta. Anot V. Petrulio: „Nors 1930 m. toks profesijos demistifikavimas atrodė revoliucingas ir patrauklus savo drąsa, ilgainiui tai tapo liūdna pranašyste. Architektūra 20 amžiuje pavirto į komercinę, masinio vartojimo prekę, kurios estetiką formuoja statybinių medžiagų rinka ir reklaminė logika. Nors diskusijose apie dabartines statybų tendencijas, šabloninius būstų išplanavimus ar vizualiai šaltas spalvas ir medžiagas įprastai keturkampei namo formai suteikiamas epitetas „dėžutė“, V. Petrulis teigia, kad „savojo žanro - masinio, pigaus, greitai statyto 20-tojo amžiaus daugiabučio - segmente, sovietinis palikimas Lietuvoje yra gana aukštos kokybės".
Žalieji intarpai, geresniais atvejais, kaip antai Vilniaus Lazdynuose, dinamiškos vadinamųjų „dėžučių“ konfigūracijos, sukūrė gyvenimo sąlygas, kurios vertinant pasauliniame kontekste, toli gražu neprimena blogos reputacijos rajonų. Be abejonės, sovietmetį bylojantis medžiagiškumas, žemos lubos, siauros laiptinės, nelankstus vidaus planavimas, erdvės stoka gali būti suvokiami kaip tam tikras diskomfortas.
Vilniaus Lazdynai
„Tokioje statyboje daugiau funkcinio ir technologinio efektyvumo, nei estetinių ar socialinių ieškojimų. Epitetas „dėžutės“ nukreiptas būtent į šią kategoriją. Tačiau šiuolaikinėje architektūroje vis dar esama meninės magijos, urbanistinių erdvių ir pastatų kurie traukia apsilankyti ne tik dėl savo funkcijos, bet ir kaip erdvinis nuotykis“, - sako V. Petrulis. Ieškant įspūdingos miestų architektūros pavyzdžių Lietuvoje, dažnai atsigręžiama į modernizmo paveiktą Kauno tarpukario architektūrą bei art deco pastatus.
Visgi, V. Petrulis teigia, jog šiuolaikinė architektūra vieno konkretaus stiliaus neturi: „21 amžiuje stiliaus kategorija, ko gero, jau išnyko. Madingi tarpukario Kauno architektai kūrė modernizmą, kurį kartais pavadiname art deco, Le Corbusier aiškiai apibrėžė penkis moderniosios architektūros dėsnius, o Charles Jencks bandė aprašyti postmodernizmą. Tuo tarpu vieningo, bendrąsias 21 amžiaus tendencijas reprezentuojančio kanono nėra. Tai, kas šiuos du skirtingus pasaulius jungia - pastanga žmogaus kuriamą aplinką pakylėti į meninį lygmenį. Gamtos forma yra tobula. Tuo tarpu žmogus, įsibrovęs į natūralią aplinką, nepaliaujamai ieško savosios estetikos, apvaldančios ir įprasminančios žmogiškosios veiklos chaosą. Šios paieškos statybą paverčia architektūros menu“, - sako V. Petrulis.
Esama ir paprastesnės sąsajos: istorinis palikimas ir naujoji architektūra formuoja bendrą unikalią fizinę aplinką. V. Petrulis teigia, kad „istorinę, dar senovės Romoje suformuotą bei iki šių dienų prisimenamą Vitruvijaus frazę, kad architektūra yra naudos, tvirtumo ir grožio junginys, galima drąsiai papildyti ir ketvirta kategorija - kontekstu. Tarpukariui būdingas lenktas sienos kampas ar apvalus langas pats savaime naujo pastato nepadaro kontekstualiu. Architektūriniai sprendimai už kurių galiu atpažinti aiškiai suformuotą lūkestį kokybiškai papildyti egzistuojantį pasaulį yra tai, kas žavi. Todėl tikrasis kontekstualumas yra kūrybiškumas, meninė architektūrinės aplinkos kokybė.
Kauno centrinis paštas
„Tikiu, kad dar ilgai kalbėsime ne tik apie parametrinę architektūrą ar skaitmeninę statybą, bet ir daugiaaukščius medinių konstrukcijų pastatus, savitos estetikos plūktos žemės (angl. rammed earth) architektūrą bei kitų istorinių technologijų atgimimą, kuris apjungia tvarumą ir šiuolaikinę estetiką. Kalbant apie ateities tendencijas, pasaulyje populiarūs žiniasklaidos kanalai mirga nuo temų įvairovės. Miestai konfliktų ir katastrofų akivaizdoje, dirbtinis intelektas ir ateities „DItopijos“ (dirbtinio intelekto utopijos), architektūriniai sprendimai visuomenės grupėms kurios įprastai lieka už architektūros vartojimo ribų - tai tik keli tematiniai pjūviai“, - teigia V. Petrulis. Tačiau tikėtis, jog plečiantis miestams gyvenamieji namai Lietuvoje įgaus įmantresnes formas, anot KTU eksperto, nevertėtų. „Spėčiau, kad Lietuvos statybų sektoriuje dar ilgą laiką radikalių pokyčių nebus. Viena vertus ekonomiškesnio, erdvesnio, gamtos ar inspiruojančių istorinės aplinkos vaizdų apsuptyje esančio būsto paieškos liks daugelio lietuvių geidžiama, nors ne būtinai prieinama, preke. Kita vertus, ambicingesni ir kūrybiškiems sprendimams atviresni užsakovai ieškos netradicinių verslo ir gyvenimo modelių, kurie leis įgyvendinti vis daugiau kokybiškų bei inspiruojančių architektūrinės aplinkos projektų. Visgi, architektūra yra ne kas kita, kaip visuomenės refleksija fizinėje formoje, todėl norint sukurti kokybišką aplinką svarbi ne tik kūryba, tačiau ir užsakovo nusiteikimas šią kūrybą provokuoti ir priimti“, - įspėja V. Petrulis.
„Edukacija gali vykti tiek per pasakojimus, tiek ir įvairiomis meninėmis priemonėmis kuriant emociškai įtaigias patirtis architektūrinėse erdvėse. Viliuosi, kad planai įkurti Nacionalinį architektūros institutą (NAI) Kauno centriniame pašte taip pat įgaus realų pavidalą.
Šiuolaikinis edukacijos centras duotų teigiamą impulsą kultūriniam miesto gyvenimui ir žinių apie architektūrinės aplinkos įvairovę sklaidai“, - sako jis.
tags: #pirmykstis #bustas #vitruvijus