Pirminė nuosavybės teisė į išradimą Lietuvoje

Lietuvoje kasmet apie 100 išradimų apsaugoma nacionaliniais patentais, tačiau šis skaičius galėtų būti didesnis, nes ne visi išradėjai žengia kitą žingsnį ir savo išradimus patentuoja.

Patentais siekiama skatinti investicijas į pažangias technologijas bei jų plėtrą. Patentas suteikia išimtinę teisę gaminti, naudoti, parduoti, ar kitu būdu platinti patentuotas technologijas.

Intelektinės nuosavybės teisės paprastai laikomos viena iš priemonių, kuriomis siekiama skatinti inovacijas bei technologinę pažangą. Intelektinės nuosavybės teisių egzistavimą bandoma paaiškinti įvairiai. Kartais teigiama, jog intelektinės nuosavybės teisės yra tarsi atlygis kūrėjams už jų triūsą ir sugaištą laiką. Kiti stengiasi pabrėžti glaudų emocinį ryšį tarp paties kūrėjo ir jo sukurto kūrinio (pvz., dažnai sakoma, kad dainos eilės ir natos sklinda iš atlikėjo širdies gelmių).

Teorinius bandymus pateisinti intelektinės nuosavybės teisių egzistavimą perkelti į praktiką yra gana sudėtinga nes ilgai trunkančiame kūrybos procese dalyvauja daug asmenų, kurių santykiai kinta laikui bėgant. Be to, sparčiai kinta ir pati visuomenė, socialinės ir ekonominės kūrybos sąlygos.

Patentabilūs išradimai ir kas nelaikoma išradimais

Išradimai yra patentabilūs, jeigu jie yra nauji, išradimo lygio ir turi pramoninį pritaikomumą.

Išradimais nelaikomi:

• atradimai, mokslo teorijos ir matematiniai metodai;
• gaminių išoriniai vaizdai;
• žaidimų, intelektinės ir ūkinės veiklos planai, taisyklės ir būdai, taip pat skaičiavimo mašinų programos;
• informacijos teikimo būdai.

Patentai neišduodami už žmonių ir gyvūnų gydymo, ligų diagnozavimo ir profilaktikos būdus (išskyrus įrenginius ir medžiagas, kurie naudojami tiems būdams), augalų ir gyvūnų veisles, biologinius (išskyrus mikrobiologinius) jų išvedimo būdus, išradimus, prieštaraujančius visuomenės interesams, moralės ir humaniškumo principams.

Prieš rengiant paraišką išradėjas turėtų viešai prieinamose išradimų patentų duomenų bazėse pasitikrinti, ar nieko identiško dar nėra sukurta, taip pat surasti artimiausius išradimui analogus. Paieškos rezultatai reikalingi paraiškoje aprašant išradimo technikos lygį, išskiriant požymius, kuo sukurtas išradimas skiriasi nuo žinomų analogų.

Svarbu žinoti, kad išradimas yra naujas, jeigu jis nežinomas technikos lygiu. Technikos lygiu laikoma visa, kas iki patentinės paraiškos padavimo datos arba, jeigu pretenduojama į prioritetą, iki prioriteto datos buvo viešai skelbta arba naudota Lietuvos Respublikoje ar užsienyje.

Lengvatinis terminas

Išradimo patentabilumui pripažinti netrukdo informacijos apie jį paskleidimas, jeigu ši informacija buvo paskleista per 6 mėnesius iki patentinės paraiškos padavimo datos ir jeigu ją paskleidė:

1. pats išradėjas arba jo teisių perėmėjas, turėjęs teisę į patentą iki patentinės paraiškos padavimo datos;
2. kitas asmuo, norėdamas pakenkti išradėjui arba jo teisių perėmėjui;
3. išradėjas arba jo teisių perėmėjas, eksponuodamas išradimą oficialioje ar oficialiai pagal Tarptautinių parodų konvenciją, pasirašytą 1928 m. lapkričio 22 d. Paryžiuje, pripažintoje parodoje.

Teisė į patentą

Teisė į patentą priklauso išradėjui arba jo teisių perėmėjui. Išradimo bendraautoriai turi lygias teises į patentą, jeigu jie nėra susitarę kitaip.

Teisė į patentą už išradimą, kurį sukūrė darbuotojas eidamas tarnybines pareigas arba vykdydamas konkrečią tarnybinę užduotį, priklauso darbdaviui, jeigu tai nustatyta darbdavio ir darbuotojo sudarytoje sutartyje. Darbdavys privalo sumokėti darbuotojui atlyginimą, kurio dydis priklauso nuo išradimo ekonominės vertės ir kitos naudos, darbdavio gautos panaudojus šį išradimą.

Patentais siekiama skatinti investicijas į pažangias technologijas bei jų plėtrą. Patentas suteikia išimtinę teisę gaminti, naudoti, parduoti, ar kitu būdu platinti patentuotas technologijas. Neretai diskutuojama, kam - išradėjui ar jo darbdaviui - turėtų priklausyti teisė įgyti patentą į sukurtą išradimą.

Pasak Valstybinio patentų biuro (VPB) Išradimų skyriaus vedėjos Vitos Kiriliauskaitės, išradimo patentas galioja tos šalies teritorijoje, kurioje jis išduotas. „Apsisprendimas, kur patentuoti išradimą, priklauso nuo to, kuriose rinkose patento savininkas numato naudoti išradimą. Vis dėlto pirmoji stotelė patentavimo kelyje turėtų būti nacionalinė paraiška, nes paprasčiau, greičiau ir pigiau paduoti nacionalinę patento paraišką lietuvių kalba ir užsitikrinti pirmumo teisę visame pasaulyje. Pastaroji teisė yra vadinama prioritetu ir ji reiškia, kad po paraiškos padavimo pareiškėjas turi 12 mėnesių apsispręsti, ar norės išradimo apsaugos ir kitose valstybėse, kur išradimo atitikimas jam keliamiems reikalavimams būtų vertinamas, atsižvelgiant į pirminės paraiškos padavimo datą. Be to, nacionaliniai patentai išduodami itin greitai, nes galioja pareikštinė sistema ir todėl neatliekama esminė ekspertizė, tad apsauga išradimui bus užtikrinta nelaukiant keliolikos metų, o tiek gali trukti regioninių ar tarptautinių patentų išdavimo procesas“, - aiškina V. Kiriliauskaitė.

Vadovaujantis Patentinės kooperacijos sutartimi, paduodamas vieną tarptautinę paraišką, pareiškėjas gali siekti išradimo apsaugos beveik visame pasaulyje. Europos patentų konvencija leidžia paduodant vieną paraišką siekti išradimo apsaugos konvenciją pasirašiusiose 39-iose Europos šalyse.

Vienas svarbiausių aspektų, į kurį turėtų atkreipti dėmesį asmenys, norintys patentuoti išradimą - visame jo kūrimo procese, nuo idėjos iki galutinio produkto, neatskleisti jokių detalių tretiesiems asmenims, kol nebus pateikta patento paraiška.

„Išradimas paduodant patento paraišką turi būti naujas pasauliniu lygiu, o jeigu pats išradėjas iki paraiškos padavimo dienos išradimą atskleidė, laikoma, kad jis nėra naujas. Išimtis taikoma tik jei išradimas ne seniau nei 6 mėn. iki paraiškos padavimo dienos eksponuotas tarptautinėje parodoje. Tokiu atveju, pateikus tarptautinės parodos pažymą laikoma, kad išradimo atskleidimas nepaneigia išradimo naujumo. Su išradimu dirbantys įmonės darbuotojai irgi turi įsipareigoti saugoti darbo metu sužinomą informaciją kaip įmonės komercines paslaptis. Išradimo naujumo išlaikymas labai svarbus ir dėl to, kad konkurentai nepaduotų paraiškos pirmieji“, - sako V. Kiriliauskaitė.

„Dažnai manoma, kad su išradimo patentavimu galima palaukti, kad nėra kur skubėti, kartais tenka susidurti su nuomone, kad patentas nėra veiksminga apsauga. Visi šie įsitikinimai yra klaidingi. Visada vertėtų pagalvoti, ar tą patį sakytume apie fizinį turtą, kurį norime apsaugoti, ar paliktume nerakintas namų duris? Išradimas yra lygiai toks pats turtas, kuris dar ir gali tapti pajamų šaltiniu, tik svarbu jį tinkamai apsaugoti“, - reziumuoja V. Kiriliauskaitė.

Patentavimo procesas

Asmuo, norintis gauti išradimo patentą, turi paduoti patentinę paraišką Valstybiniam patentų biurui. Paraišką gali paduoti keletas juridinių ar fizinių asmenų arba fiziniai ir juridiniai asmenys kartu.

Patentinę paraišką sudaro:

1. prašymas išduoti patentą;
2. išradimo aprašymas;
3. vieno ar daugiau punktų išradimo apibrėžtis;
4. brėžiniai, jeigu jų reikia išradimo esmei paaiškinti;
5. referatas;
6. dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas mokestis;
7. dokumentas apie teisę paduoti patentinę paraišką (jei ją paduoda ne išradėjas) ir pareiškimas dėl išradimo autorystės.

Prašymas išduoti patentą pateikiamas lietuvių kalba. Kiti dokumentai pateikiami lietuvių ar kita Valstybinio patentų biuro nustatyta kalba.

Patentinės paraiškos padavimo data laikoma ta diena, kai Valstybinis patentų biuras gavo šiuos dokumentus:

• prašymą išduoti patentą;
• išradimo aprašymą su apibrėžtimi;
• brėžinius, jeigu jų reikia išradimo esmei paaiškinti;
• dokumentą, patvirtinantį, kad sumokėtas mokestis.

Išradimo aprašymas turi atskleisti išradimą aiškiai ir išsamiai, kad atitinkamos srities specialistas galėtų jį panaudoti. Jeigu patentinė paraiška paduota dėl biologinės medžiagos, kurios negalima aprašyti taip, kad ją galėtų panaudoti tos srities specialistas, ir ši medžiaga yra visuomenei neprieinama, ji turi būti atiduota saugoti deponavimo įstaigai. Prie Valstybiniam patentų biurui paduodamos patentinės paraiškos pridedamas dokumentas apie biologinės medžiagos deponavimą.

Išradimo apibrėžtį gali sudaryti vienas ar daugiau apibrėžties punktų. Už kiekvieną po 10-ojo einantį apibrėžties punktą mokamas papildomas mokestis.

Išradimo apibrėžtis nustato patento suteikiamos teisinės apsaugos ribas. Visi apibrėžties punktai turi būti tikslūs ir konkretūs.

Referate pateikiama techninė informacija apie išradimą Valstybinio patentų biuro nustatyta tvarka.

Patentinis biuras skelbia patentinę paraišką tokią, kokią pateikė pareiškėjas, praėjus 18 mėnesių nuo jos padavimo datos arba jeigu pretenduojama į prioritetą - nuo jos prioriteto datos. Jeigu pareiškėjas raštu paprašo Valstybinį patentų biurą anksčiau paskelbti jo patentinę paraišką, Valstybinis patentų biuras ją skelbia, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jos padavimo datos. Patentinė paraiška neskelbiama, jeigu per 17 mėnesių nuo jos padavimo ar prioriteto datos ji buvo atšaukta.

Jeigu patentinė paraiška atitinka ekspertizės reikalavimus, Valstybinis patentų biuras, pareiškėjui sumokėjus mokestį, per mėnesį išduoda patentą.

Patentas galioja 20 metų nuo paraiškos padavimo datos. Patento galiojimo terminas priklauso nuo metų mokesčio mokėjimo. Pirmas metų mokestis mokamas už trečiuosius galiojimo metus.

Patento savininko teisės ir apribojimai

Jeigu išduotas gaminio (įrenginio, medžiagos ir pan.) patentas, be patento savininko leidimo kitas asmuo neturi teisės atlikti šių veiksmų:

1. gaminti gaminį naudodamas patentuotą išradimą;
2. siūlyti, įvežti ar tiekti bei kaupti rinkai patentuotą gaminį.

Jeigu išduotas būdo patentas, be patento savininko leidimo kiti asmenys neturi teisės atlikti šių veiksmų:

1. naudoti patentuotą būdą;
2. atlikti šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nurodytus veiksmus su bet kuriuo tuo būdu pagamintu gaminiu, net jeigu šis gaminys negali būti patentuojamas.

Patento savininkas neturi teisės trukdyti kitiems asmenims atlikti pirmojoje ir antrojoje dalyse išvardytų veiksmų, jeigu jie:

1. atliekami savo poreikiams tenkinti ir neprieštarauja ekonominiams patento savininko interesams;
2. atliekami eksperimentiniams arba mokslinio tyrimo tikslams;
3. atliekami vienkartiniam vaistų gaminimui vaistinėje pagal gydytojo receptą arba jeigu nurodyta, kaip naudotis taip pagamintais vaistais.

Patento savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims tiekti arba siūlyti tiekti pagrindinius patentuoto išradimo elementus, išskyrus tuos, kurie plačiai žinomi ūkinėje veikloje, jeigu jų tiekimas arba siūlymas tiekti reikalingas šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytiems veiksmams atlikti.

Teisės į patentinę paraišką ir patentą yra paveldimos.

Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie naudojo arba visiškai pasirengė naudoti išradimą, iki patentinės paraiškos padavimo datos arba jeigu prašoma prioriteto - iki patentinės paraiškos prioriteto datos, neatsižvelgdami į patento savininko valią, gali išradimą naudoti taip, kaip naudojo ar numatė naudoti pasirengimo metu.

Sutartis dėl patentinės paraiškos ar patento perleidimo turi būti sudaryta raštu ir notaro patvirtinta.

Patentinis biuras privalo atsižvelgti į bet kurį pareiškėjo ar patento savininko pareiškimą dėl apibrėžties susiaurinimo, paduotą iki patento išdavimo arba patento galiojimo metu.

Kiekvienas patento bendrasavininkis turi teisę atskirai, be kitų sutikimo, perleisti patento savąją dalį ar kreiptis į teismą su ieškiniu dėl patento pažeidimo. Bendrasavininkiai tik kartu gali atsisakyti patentinės išradimo apsaugos arba sudaryti licencinę sutartį su kitais asmenimis.

Licencinė sutartis

Licencinė sutartis - tai susitarimas, kuriuo viena šalis (licenciaras) duoda kitai šaliai (licenciatui) sutikimą atlikti 26 straipsnyje išvardytus veiksmus. Licencinė sutartis sudaroma raštu. Žodinė sutartis negalioja.

Licenciaro duotas licenciatui sutikimas galioja atliekant visus 26 straipsnyje išvardytus veiksmus be jokių apribojimų visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje bet kokiu to išradimo naudojimo atveju, jeigu licencinėje sutartyje nėra numatyta kitaip.

Licenciaras gali leisti kitiems asmenims ir pats atlikti 26 straipsnyje išvardytus veiksmus, jeigu licencinėje sutartyje nėra numatyta kitaip.

Patento savininkas gali pateikti Valstybiniam patentų biurui pareiškimą, kad už tam tikrą atlyginimą jis sutinka leisti bet kuriam asmeniui naudotis išradimu licenciato teisėmis. Šiuo atveju metų mokestis už patento galiojimą sumažinamas 50 procentų.

tags: #pirmine #nuosavybes #teise #i #isradima