Kiekviena ilgalaikio turto investicija yra susijusi su būsimais pinigų srautais. Todėl labai svarbu kiekvienai įmonei žinoti, kokiais pinigais ji disponuoja, kur juos išleidžia ir iš kur jie įplaukia. Panagrinėkime, kaip pinigų srautai ir ilgalaikio turto nusidėvėjimas veikia įmonės finansinę būklę ir priimamus sprendimus.
Finansiniai ištekliai ir jų svarba
Finansai yra viena iš keturių svarbiausių verslo vadybos veiklos sričių. Įmonės finansus sudaro pirminio paskirstymo metu sudaryti atskaitymai į piniginius fondus. Tai pelnas, likęs atskaičius mokesčius. Įmonėje likęs pelnas gali būti skirtas piniginiams dividendams išmokėti ir kitiems piniginiams fondams (kaip premijų, materialinio skatinimo, labdaros ir kt.) sudaryti.
Jeigu įmonė likusio pelno nepaskirsto, arba tik dalį skiria piniginiams dividendams išmokėti, tada likęs nepaskirstytas pelnas tampa finansiniais ištekliais, kurie skirti investicijoms ir įmonės plėtrai. Tada sakoma, kad įmonė apsirūpinusi nuosavais finansiniais ištekliais (finansuojasi pati) ir jai nereikia skolintis.
Finansavimasis iš pelno gali turėti atvirąją ir paslėptąją formas. Atviroji finansavimosi forma yra tokia, kai pelnas dividendams neišmokamas arba išmokama tik jo dalis. Šiuo atveju pelnas lieka savininko sąskaitoje arba patenka į rezervinę sąskaitą. Paslėptoji finansavimosi forma yra tokia, kai yra sudaromi slaptieji rezervai. Šie rezervai sudaromi nevertinant balanso aktyvo straipsnius (pvz., taikant pagreitinto nusidėvėjimo būdą) arba pabranginant buhalterinio balanso pasyvo straipsnius (perkainojant skolas ir rezervus).
Piniginių lėšų ir kapitalo šaltiniai finansuose traktuojami kaip finansiniai ištekliai, kurie naudojami įmonės investicijoms finansuoti. Jeigu įmonė sugeba finansuoti savo poreikius iš nuosavų lėšų, tai tokia finansavimo forma yra geriausia, nes už tai niekam nereikia mokėti palūkanų. Skolinti finansai arba paskolos tai pinigai paskolinti privataus asmens arba institucijos, kuriuos įmonė turi grąžinti sutartu laiku, sumokėdama palūkanas už grąžintiną sumą.
Pinigų srautų judėjimo analizė
Pinigų srautų judėjimas analizuojamas pagal ataskaitinius duomenis. Ši analizė labai svarbi įmonei, kurios veikla pelninga, bet ji neturi pinigų atsiskaityti su darbuotojais, tiekėjais ir kitais kreditoriais. Su tokia padėtimi susiduria nemažai verslo įmonių. Teoriškai įmonė gali to išvengti, jei nuosekliai ir griežtai sieks, kad už prekes jai būtų sumokama nustatytais terminais.
Tokio metodo esmė aiški - pagal galimybę išskiriamos visos su grynųjų pinigų judėjimu susijusios operacijos. Tai gali būti atliekama įvairiais būdais, tačiau pasaulinėje praktikoje plačiausiai yra naudojami du pagrindiniai metodai: tiesioginis ir netiesioginis.
Finansinės ataskaitos rodo ūkio subjekto finansines sąlygas, jo išteklius ir piniginių lėšų naudojimą. Tokia informacija padeda priimti reikiamus finansinius sprendimus. Komercinių paslapčių turinčios įmonės finansinės ataskaitos yra lengviausiai prieinami informacijos šaltiniai, tačiau reikia žinoti ir tai, kad jos ne visada adekvačiai atspindi finansinius procesus. Ataskaitose užfiksuota praėjusio arba dabartinio periodo finansinė būklė, kurios nežinodami negalėsime numatyti būsimųjų finansinių rezultatų, daugelis finansinių sprendimų bus nepagrįsti.
Pelno paskirstymas ir nepaskirstytasis pelnas
Paskirstytinas pelnas - tai paskirstytino pelno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, akcininkų įnašų nuostoliams padengti ir pervedimų iš rezervų algebrinė suma. Akcinėse bendrovėse pelnas skirstomas į įstatymų numatytus rezervus, kitus rezervus, dividendus ir kitiems poreikiams. Pelno paskirstymą tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas.
Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita susieja Pelno (nuostolio) ataskaitą ir balansą. Nepaskirstyta ataskaitiniu ir ankstesniais laikotarpiais uždirbto pelno suma parodoma balanse kaip sudėtinė savininkų nuosavybės dalis. Jei įmonė per ataskaitinį (ar per ankstesnius) laikotarpius patiria nuostolį, pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje turi būti nurodyta, iš kokių šaltinių šis nuostolis bus padengtas, kiek ir kokiems tikslams buvo skirta ataskaitiniais bei ankstesniais laikotarpiais uždirbto nepaskirstyto pelno.
Nepaskirstytojo pelno ataskaita rodo, kokia įmonės grynojo pelno dalis palikta reinvestavimui, taip pat kokia dalis išmokėta akcininkams dividendais. Toks pelno paskirstymas padeda nustatyti, kaip nepaskirstytasis pelnas kito per daugelį metų. Svarbu įsisąmoninti, kad nepaskirstytasis pelnas yra įmonės akcinio kapitalo dalis ir akcininkai į šį turtą pretenduoja.
Pinigų srautų ataskaitos svarba
Pinigų srautų ataskaitą yra jungtis tarp balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos, nes ji parodo pinigų įplaukas ir išlaidas per ataskaitinį laikotarpį. Pagal pinigų srautų ataskaitą galima įvertinti įmonės mokumą ataskaitiniu ir ateinančiu laikotarpiu. Iš jos sužinomi pinigų šaltiniai bei jų panaudojimas per ataskaitinį laikotarpį. Tokia informacija vartotojams būtina, nes tvarkant apskaitą duomenų kaupimo principu, pajamos ir sąnaudos registruojamos tada, kai jos uždirbamos arba patiriamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimo ir išleidimo laiką. Todėl ataskaitinio laikotarpio pabaigoje apskaičiuotas grynas pelnas (nuostolis) neatspindi turimų pinigų sumos padidėjimo (sumažėjimo). Pinigų srautai atspindi gautinų ir išleistinų pinigų rezultatus.
Trumpai galima atsakyti taip - pelno ataskaitos parengimas kaupimo principu (kai pajamos pripažįstamos kai jos uždirbtos, o išlaidos, kai jos patirtos) neleidžia pilnai įvertinti, kaip ir dėl kokių priežasčių keičiasi pinigų, kuriais disponuoja įmonė, suma. Pinigų srautų judėjimas yra daugiau apčiuopiamas, o jų apskaitą nepriklauso nuo buhalterinių taisyklių.
Pinigų srautų ataskaita parodo ne tik momentinę ūkio subjekto finansinę būklę, bet ir pinigų judėjimą per tam tikrą laikotarpį. Pinigai yra mobiliausias finansinis šaltinis. Jų praradimas yra negrąžintinas ekonominis nuostolis. Ūkio subjektai pinigus dažniausiai išleidžia pirkdami medžiagas, darbo jėgos energiją, o gauna, parduodami savo veiklos produktą.
Nusidėvėjimo įtaka pinigų srautams
Pajamų ataskaitoje nusidėvėjimas priskiriamas gamybos kaštams. Kuo didesnė nusidėvėjimo padengimo norma, tuo mažesnis pelnas. Bet nusidėvėjimo padengimas nereiškia pinigų išleidimo, kaip kiti gamybinių išlaidų kaštai. Didėjant nusidėvėjimui mažėja grynosios pajamos, o dėl mažėjančios mokesčių sumos didėja įmonės pinigų srautas. Tarkime, kad realizavus produkciją pajamos gaunamos grynais pinigais, be to visos išlaidos, išskyrus nusidėvėjimą, taip pat daromos grynaisiais pinigais.
Šiuo metu pinigų srautų ataskaitą privalo rengti tik tos įmonės, kurios turi Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti pilnąją finansinę atskaitomybę. Nutarime nurodyta, kad pinigų srautų ataskaitos forma turi būti rengiama netiesioginiu būdu. Pirmiausia pinigų srautų ataskaitoje pateikiami ne absoliutūs pinigų gavimo ir išleidimo skaičiai, o tik jų kiekio pasikeitimas lyginant su pelnu.
Rengiant ataskaitą, susiduriama ir su kita problema: finansinės ir investicinės veiklos rezultatai (gautos ar išmokėtos palūkanos, dividendai) turi būti priskirti atitinkamai finansinei arba investicinei, bet ne pagrindinei veiklai. Taigi rengiant pinigų srautų ataskaitą netiesioginiu būdu, kai nustatomi pinigų srautai iš pagrindinės veiklos, reikia iš grynojo pelno dar eliminuoti finansinės ir investicinės veiklos rezultatus.
Netiesioginio metodo esmė ta, kad įmonėje gali būti įvairios pajamos ir išlaidos, kurios daro įtaką pelno dydžiui, bet ne grynųjų pinigų kiekiui. Sudarant pinigų srautų ataskaitą, tais dydžiais koreguojama pelno suma. Pavyzdžiui, likviduojant pagrindinį turtą, įmonė turės nuostolį, kurio dydis lygus turto likutinei vertei. Grynųjų pinigų kiekis nesikeičia, todėl neamortizuojama turto dalis turi būti pridedama prie grynojo pelno. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo dydis neturi įtakos gryniesiems pinigams, todėl ta suma irgi pridedama prie grynojo pelno. Jei per nagrinėjamą laikotarpį padidėjo pirkėjų įsiskolinimas, vadinasi, gauti grynųjų pinigų srautai buvo mažesni.
Pinigų srautų ataskaitoje gautos pinigų įplaukos bei per ataskaitinį laikotarpį padarytos išlaidos lyginamos su uždirbtu per tą laikotarpį grynuoju pelnu (arba patirtu nuostoliu). Kadangi apskaita vedama duomenų kaupimo principu, pajamų uždirbimo ir pinigų gavimo, sąnaudų patyrimo bei pinigų išleidimo laikotarpiai gali skirtis. Todėl apskaitoje kaupimo būdu apskaičiuotas grynojo pelno (nuostolio) dydis turi būti pervestas į grynuosius pinigų srautus t.y. į pinigų kiekio per tą laikotarpį padidėjimą ar sumažėjimą.
Skaičiavimai pradedami iš metinės pelno (nuostolio) ataskaitos paimant grynojo pelno (nuostolio) sumą ir ją įrašant į viršutinę pinigų srautų ataskaitos eilutę. Kitas veiksmas - per metus patirtų ilgalaikio turto nusidėvėjimo bei amortizacijos sąnaudų suma pridedama prie grynojo pelno sumos. Tai daroma todėl, kad skaičiuojant grynąjį pelną iš uždirbtų per metus pajamų kartu su kitomis patirtomis tuo pačiu laikotarpiu sąnaudomis buvo atimamos ir nusidėvėjimo bei amortizacijos sąnaudos. Tačiau nudėvint materialųjį turtą ar amortizuojant nematerialųjį pinigų suma nesikeičia, tiesiog laipsniškai šio turto įsigijimo išlaidos tampa laikotarpio sąnaudomis.
- Turimo turto metų pabaigoje padidėjimas, lyginant su metų pradžia, reiškia pinigų sumažėjimą (t.y.
- metų pradžia, reiškia pinigų padidėjimą (t.y.
- Įmonės skolų metų pabaigoje padidėjimas, lyginant su metų pradžia, reiškia pinigų padidėjimą (t.y.
- Įmonės skolų metų pabaigoje sumažėjimas, lyginant su metų pradžia, reiškia pinigų sumažėjimą (t.y.
Pasaulio praktikoje taikomas ir kitas, vadinamasis tiesioginis pinigų srautų ataskaitos parengimo būdas. Pinigų srautų ataskaitos parengimo ir pateikimo tiesioginiu būdu esmė ta, kad nustatant pinigų srautus iš įmonės pagrindinės veiklos apskaičiuojama, kiek per ataskaitinį laikotarpį bus gauta ir išleista pinigų. Tiek vienu, tiek kitu būdu rengiant pinigų srautų ataskaitą galutinis rezultatas sutampa. Tačiau tiesioginiu būdu parengta ataskaita informatyvesnė, todėl įmonės valdymui gali būti naudingesnė.
Svarbiausią pinigų srautų ataskaitos rengimo būdų skirtumą išryškina pinigų srautų iš pagrindinės veiklos nustatymo metodika. Netiesioginiu būdu perskaičiuojant pelno rodiklį į pinigų kiekio pasikeitimą naudojami balanso duomenys, kai kur detalizuojami pelno (nuostolio) bei pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitų duomenys.
Pinigų srautų prognozavimas
Pinigų srautų prognozės tikslas - numatyti kiekvienam laikotarpiui trumpalaikių banko paskolų dydžius. Pirmiausia prognozuojamos pinigų įplaukos, po to - išlaidos. Skaičiuojant finansavimo poreikį, reikia įvertinti, koks turi būti pinigų kiekis kaip įmonės rezervas įmonės atsiskaitomojoje sąskaitoje, taip pat pinigus, būtinus galimoms, bet iš anksto neprognozuojamoms investicijoms.
Pavyzdys:
- Įmonė vidutiniškai 80 proc. prekių parduoda kreditan, 20 proc. pirkėjai sumoka grynaisiais.
- Numatoma tokia pardavimų apimtis: sausio mėn. - 35 000, vasario - 37 000, ir kovą - 42 000 litų.
Įmonės pinigines lėšas sudaro pinigai atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kasoje. Gali kilti klausimas, kodėl šie pinigai laisvi, o nepanaudojami pirkti vertybinius popierius, kurie duotų naudą įmonei. Atsakymas paprastas: pinigai likvidesni už vertybinius popierius. Įvairios turto rūšys turi skirtingą likvidumą. Todėl priimta grynųjų pinigų laikymo kainą skaičiuoti kaip pajamas, kurias įmonė galėtų gauti investuodama į vertybinius popierius. Šis skaičiavimas remiasi prielaida, kad toks investavimas turi minimalią riziką. Taigi pinigai ir valstybės vertybiniai popieriai turi vienodą rizikos laipsnį, todėl galima sulyginti ir jų teikiamą naudą (pajamas). Tačiau tai nereiškia, kad kuo daugiau grynųjų pinigų yra įmonėje, tuo geriau.
Europoje šiems tikslams plačiausiai naudojami keli modeliai. Pirmasis parengtas 1952 metais V.Baumolo, o antrasis - 1966 metais M.Milero ir D.Oro.
Investicijos ir pinigų srautai
Kiekviena ilgalaikio turto investicija yra susijusi su būsimais pinigų srautais. Projekto grynieji pinigų srautai yra po pelno mokesčio sumokėjimo likusio pelno ir nusidėvėjimo lėšų suma. Šie srautai ir nulemia investicijos naudingumą. Kiekvieno investicinio projekto pinigų srautai turi būti tik iš gamybinės - komercinės veiklos ir po mokesčių.
Piniginių lėšų planavimo procese domimasi tik pinigų srauto padidėjimu, nes visi kiti pinigų srautai gali būti panaudojami nepriklausomai nuo to ar projektas būtų pasirinktas ar ne. Pavyzdžiui, jei planuojama pakeisti seną įrengimą nauju, tai šio projekto pinigų srautą reikia suprasti kaip skirtumą tarp seno ir naujo įrengimo pinigų srautų. Yra palyginamos dviejų įrengimų seno ir naujo pinigų srautų projekcijos, ir nustatomas skirtumas, kaip finansinis rezultatas naujo įrengimo efekto.
Prisimintina, kad yra neatsižvelgiama darant investicinį sprendimą į nepadengtas išlaidas, jeigu senam įrengimui buvo imta paskola ir ji dar negrąžinta, tai į tai nebus atsižvelgta darant įrengimo pakeitimo nauju, pinigų srautus.
Grynieji pinigų srautai (grynasis pelnas plius turto nusidėvėjimas) paskutiniaisiais projekto veikimo metais padidėja padengtuoju trumpalaikio turto dydžiu. (Trumpalaikis turtas - tai apyvartinės lėšos, o grynosios apyvartinės lėšos yra trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų skirtumas). Paprastai didesnei pardavimų apimčiai reikia papildomų apyvartinių lėšų, kurios dažniausiai finansuojamos iš trumpalaikių paskolų. Paprastai pradinės pinigų sąnaudos projektui padidėja (sumažėja), bet kokiu lygiu, padidinant (sumažinant) grynąjį trump.
Diskontuoti pinigų srautai
Diskontuoti pinigų srautai - tai į dabartinę vertę perskaičiuoti (diskontuoti) ateities pinigų srautai. Kitaip sakant, ta pati pinigų suma ateityje nėra lygi tai pačiai sumai dabar, o diskontavimas - tai ateities pinigų perskaičiavimas į dabartinę vertę. Šis metodas itin universalus, ir gali būti pritaikytas įvairiems finansiniams skaičiavimams.
Plačiau Diskontuotų pinigų srautų metodas gali būti naudojamas vertinti bet kuriam turtui (investicijoms), kuris generuoja, ar generuos pinigus ateityje. Žvelgiant bendrai, šis vertinimo metodas, greičiausiai, populiarumu nusileidžia tik palyginamosios analizės metodui. Bet dėl šio metodo detalumo, apibrėžtumo bei universalumo, jis yra dažniau naudojamas finansų srities profesionalų.
Kalbant apie įmonės pinigų srautą, pirmiausia reiktų akcentuoti, kad čia kalbame apie ‚firmos‘, ne ‚nuosavybės‘ generuojamą pinigų srautą. EBIT (pelnas prieš mokesčius ir palūkanas) - lemiama pinigų srauto dalis, nes jei įmonė neuždirba pelno, mažai tikėtina iš jos sulaukti teigiamo pinigų srauto. EBIT prognozavimas yra sudėtinga ir jautri vertinimo dalis. Mokesčiai paprastai skaičiuojami naudojant ‚efektyvią pelno mokesčio normą‘ galiojančią toje šalyje.
Nusidėvėjimas ir amortizacija - viena lengviau įvertinamų dalių. Skaičiuojant apytiksliai, galima remtis materialaus ilgalaikio turto kiekiu ir istorine ‚nusidėvėjimo norma‘. Apyvartinio kapitalo pokyčiai nuspėjami gan sunkiai, tačiau tikslumas čia neturi tiek daug įtakos ilguoju laikotarpiu (nepadarant klaidų likutinėje/amžinojoje vertėje). Investicijos į ilgalaikį turtą - taip pat neatsiejama pinigų srauto dalis. Žvelgiant giliau, reiktų atskirai traktuoti investicijas skirtas verslo plėtrai, bei investicijas verslui palaikyti. Investicijos plėtrai turi būti susiję ir su realiomis galimybėmis, ir su pajamų prognoze, bei tokių investicijų rinkos kainomis.
Likutinės vertės nustatymo metodai
Praktikoje naudojami trys pagrindiniai metodai likutinei vertei nustatyti:
- Amžinosios vertės modelis (perpetuity value model) - dažniausiai naudojamas metodas. Jis taikomas beveik visuomet, kai nėra kliūčių nustatant stabilų (nebėra veiksnių keisiančių jį toliau) ateities periodų srautą.
- Palyginamosios analizės metodas (relative valuation) - paremta nagrinėjamos įmonės rinkos rodiklių lyginimu su panašiomis kotiruojamomis įmonėmis. Remiantis šiuo metodu gali būti naudojamos tiek vidutinės rodiklių reikšmės vertinimo metu, tiek istoriniai vidurkiai.
- Likvidacinės vertės metodas (asset sale value method) - taip pat naudojamas ‚likutinei vertei‘ nustatyti.
Tai rodiklis, kuris parodo kiek nuvertėja pinigai ateityje lyginant su dabartine jų verte. Žinoma, tai subjektyvus rodiklis, tačiau praktikoje yra nusistovėjusios tam tikros normos, kurios laikomos realiomis.
Mokesčių pertvarkos paketas ir ilgalaikio turto momentinis nusidėvėjimas
Vyriausybės parengtame mokesčių pertvarkos pakete, kuris šiuo metu svarstomas Seime, greta kitų siūlymų yra numatyta ir tam tikro ilgalaikio turto momentinio nusidėvėjimo lengvata. Mindaugo Dervinio, „PwC“ Lietuvoje pelno mokesčio komandos vadovo, teigimu, MN galimybė trumpuoju laikotarpiu gali būti rimtas impulsas verslams, kurie dabar ryžtasi investuoti.
„Investuojančiam verslui tai galimybė gauti paskatą iš karto, per mažesnį PM. M. Dervinio teigimu, vienas iš sektorių, kuriam MN galimybė gali būti naudinga, yra transportas ir logistika. Logistikos įmonėms, kurios planuoja įsigijimus 2025 m. Kaip aiškina M. MN lengvata, anot M. Dervinio, ne visada būtų pats naudingiausias pasirinkimas verslui.
„Ir jei įmonė maksimaliai pasinaudoja IP lengvata, ji papildomai gali skaičiuoti ir įprastą nusidėvėjimą - taigi, iš principo ji visą turto naudojimo laikotarpį gali daryti dvigubą turto atskaitą pelno mokesčio tikslais. O MN lengvata leidžia atskaityti turto kainą tik vieną kartą“, - aiškina M. Abi šios lengvatos taikomos beveik tokioms pačioms turto rūšims. Yra ir papildomų niuansų, kurie gali lemti įmonės pasirinkimą.
Tarkime įmonė, turinti 1 mln. Eur pelno, planuoja 1 mln. Jei ši įmonė gali pritaikyti IP lengvatą 1 mln. Eur turto, toks pasirinkimas jai bus naudingesnis nei MN - šalia IP lengvatos, kuri išnaudos tuos 1 mln. „Tada galima būtų svarstyti apie MN pasirinkimą.
Anot M. „Kitos Baltijos šalys neturi nuostatos, kad įmonės pelnas turi sietis su jos kasmetinėmis investicijomis į ilgalaikį turtą - ten verslas tiesiog nemoka mokesčio, jei pelnas laikomas versle ir naudojamas verslui plėtoti. Kita vertus, ši sistema nesuteikia galimybės užsitikrinti aiškų, prognozuojamą ir reikšmingą lėšų surinkimą iš pelno mokesčio, o tai ypač aktualu dabar, kai esame išorinių grėsmių akivaizdoje ir reikia turėti stabilų biudžetą, užtikrinti gynybos finansavimą“, - aiškina M.
Kapitalo investicijos
Šiai dienai vystantis technologijoms ir stiprėjant konkurencijai, ūkio subjektai, siekdami išsilaikyti rinkoje, turi pasiryžti įgyvendinti ilgalaikes investicijas.
Kapitalo investicijos yra neatsiejamos nuo įmonės ūkinės veiklos. Kapitalo investicijos suteikia aukštą apsaugos lygį nuo infliacijos. Kapitalo investicijos yra mažiau likvidžios. Kapitalo investicijos pirmiausia prasideda nuo projekto paruošimo.
Naujos įmonės kūrimas - bet kurios įmonės veikla prasideda nuo naujos įmonės įkūrimo investicinio projekto. Veiklos plėtimo projektai susiję su esamos gaminės apimties ar rinks išplėtimu. Nusidėvėjusios, sugedusios įrangos atnaujinimo projektais siekiama pakeisti nusidėvėjusius ar sugedusius įrenginius, naudojamus pelningos produkcijos gamyboje.
Pinigų srautai ir projekto efektyvumo vertinimas
Daugelis projektų efektyvumo vertinimo metodų grindžiami projekto pinigų srautais. Projekto pinigų srautai yra pinigų srautai, atsirandantys tik dėl priimto sprendimo vykdyti projektą. Vertinant projekto efektyvumą, dažniausiai naudojami grynieji pinigų srautai. Pinigų įplaukos priklauso nuo to, ar parduodama už grynuosius pinigus, ar taikomas mokėjimo atidėjimas. Jei mokėjimas yra atidedamas, reikia žinoti, koks atsiskaitymo laikotarpis yra nustatytas pirkėjams - 30, 60 ar 90 diens arba kitas terminas.
Jei įmonė gyvuoja ne vienerius metus, ji gali nustatyti, koks yra pardavims ir pinigų gavimo ryšys infliacijos metu, ekonomikos pagyvėjimo ar sąstingio metu. Turėdama pardavimų prognozę, įmonė turi nuspręsti, ar gamybos grafiką derinti su pardavimais, ar turėti vienodo tempo gamybą. Ūkio subjektui gali pritrūkti apyvartinis lėšų, todėl bus reikalingas papildomas finansavimas. Ūkio subjektas turi nuspręsti, kiek pinigų mažiausiai ji turi turėti kiekvieną mėnesį. Jei turima per mažai - reikia skolintis.
Kapitalo struktūra
Kapitalo struktūra - tai optimalus paskolos ir nuosavo kapitalo derinys, kuriuo planuojama finansuoti investicijs poreikius. Nuo kapitalo struktūros politikos priklauso rizikos ir pelningumo alternatyvos pasirinkimas. Kuo daugiau įmonė naudoja paskols, palyginti su nuosavybe, tuo didesn savininks nuosavybs prognozuojamoji pajams norma. Didėjant įsiskolinimo koeficientui, didėja ir jos finansin rizika.
Kapitalo sąnaudos - tai pelningumo norma, kurios reikalauja įvairūs tips finansavimo šaltiniai. Skaičiuojami kaip viss šaltinis sąvės svertinis vidurkis. Diskontuoto pinigs srauto (dividends augimo) metodas pagrįstas tuo, kad bet kurios investicijos vert priklauso nuo būsimsjs generuojams pinigs srauts vert, t.y. laikotarpio ir diskonto normos.
Investiciniai projektai yra finansuojami arba iš nuosavo, arba iš skolinto kapitalo, arba js derinio. WACC (eng. Weighted Average Costs of Capital) yra šis finansavimo šaltinis sąvės vidurkis, kuris kiekvienas yra procentaliai įvertintas pateiktoje situacijoje. Imant svertinį vidurkį, mes galime pamatyti, kiek įmonė turi sumokėti už kiekvieną gautą litą. įmonės WACC bendrąja prasme yra jos reikalaujama grąža, ir dažnai reikalaujama įmonės vadovs siekiant nustatyti ekonomines, plėtros ar susijungims galimybes.
Ekonominis įvertinimas
Ekonominis įvertinimas sukuria finansinius matus įmonei prieinams investicijs galimumui įvertinti. Ekonominis įvertinimas parodo projekts naudą, siedamas jį su kapitalo sąnaudomis, nes dažnai yra sunku surasti vienintelį parametrą, kuris tai įvertints. Ūkio subjektui būtina prisiminti, kad kiekvienas iš js atspindi tik tam tikrą projekto aspektą.
Grynosios dabartinės vertės (NPV - Net Present Value) rodiklis - tai vienas populiariausis ir verslo projekts vertinimui visuotinai naudojams metodas, visiškai tinkantis ir technologijs investiciniams projektams. Pinigs srautai yra pasiskirstę laike, jie diskontuojami pagal tam tikrą procentinę normą i. Svarbus momentas nustatant procentinę normą, naudojamą mokėjims srautui diskontuoti, yra rizikos veiksnis nagrinėjimas.
Verslo projekto grynoji dabartinė vert yra viso projekto grynsjs pinigs srauts suma. Kai NPV viršija nul, tada projektas yra priimtinas, kai NPV reikšm mažesn už nul - projektas yra atmestinas. NPV metodas įvertina pinigs laiko vertį.
tags: #pinigu #srautas #ir #ilgalaikio #turto #nusidevejo