Pilininko namas - unikalus XVI-XVII amžių Lietuvos pilių paminklas, išsiskiriantis savo istorija ir architektūra. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra pilininko namo bendras plotas, jo istoriją, ekspozicijas ir pritaikymą lankytojams.
Pilininko namas Vilniuje. Šaltinis: Wikipedia
Pilininko namo istorija
Pilininko namas, kurį matome dabar, statytas po 1610 metų Vilniaus gaisro. Archeologai nerado XV ar XVI amžiaus kultūrinių sluoksnių, mūrai taip pat rodo, kad namas pastatytas primūrijant jį prie atraminės sienos, o viršuje, pastogėje, likęs tik atraminės sienos viršus.
Pilininko namas su keturiais atskirais įėjimais į rūsius - unikalus XVI-XVII amžių Lietuvos pilių paminklas; pilininkai, arba horodničiai, buvę ir kituose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestuose, tačiau nieko nėra žinoma apie specialiai jiems pastatytus namus.
XIX amžiuje pastate buvo įrengti parako sandėliai, dirbtuvės, gyvenamosios patalpos, arsenalo įgulos valgykla ir kepykla. Nuo 1958 metų čia buvo saugomi Istorijos ir etnografijos muziejaus fondai ir kurį laiką patalpomis naudojosi muziejaus administracija.
Pilininko namo ekspozicija "Suprasti Lietuvą"
Ekspozicija „Suprasti Lietuvą“ pristatoma šešiose salėse: kūrybos kodai, tikėjimai, kovos, istoriniai lūžiai, pasauliniai saitai ir veidai.
Pagrindiniai Lietuvos istoriją ir kultūrą lėmę veiksniai pristatomi temomis: Kūryba, Tikėjimai, Kovos, Lūžiai, Pasauliniai saitai, Veidai. Kiekviena tema atskleidžiama atskiroje ekspozicinėje salėje, o jose apžvelgiami svarbiausi įvykiai ir reiškiniai nuo seniausių laikų iki mūsų dienų. Nuo keliolikos iki keliasdešimties lakoniškų siužetų kiekvienoje temoje atspindi šalies patirtį.
Kūrybos salė
Kūrybos salėje sužinosite, kaip, būdama atokiau nuo didžiųjų civilizacijos židinių, nuo seniausių laikų Lietuva tiesė kūrybos ir inovacijų tiltus į pasaulį. Nebūdami stipriai išskirtiniai, buvome išradingi: gintaras keliavo į tolimiausius Europos kampelius, barokinį meną skatino estetinės didikų ambicijos, o ANBO lėktuvai niekuo nenusileido didžiųjų šalių analogams. Tai, ką pasaulis sukurdavo ar išrasdavo, Lietuva pratęsdavo, papildydavo, išplėtodavo savaip.
Tikėjimų salė
Tikėjimų salėje sužinosite, kaip tikėjimas skleidėsi Lietuvoje. Animizmas buvo universalus priešistorės reiškinys, tad Lietuva dėl to neišsiskyrė iš kitų kraštų. Tačiau Lietuva liko paskutinė pagoniška valstybė Europoje, savotiška sala krikščioniškame pasaulyje, o ši izoliacija lėmė tam tikrą politinės ir socialinės raidos stagnaciją. Vis dėlto pagonys valdovai sugebėjo gana taikiai primesti savo valdymą stačiatikiškoje Rusioje. Galbūt būtent tuo metu susiformavusios pakantumo ir sugyvenimo tradicijos lėmė, kad, Europoje siaučiant religiniams karams, XVI a. pabaigoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo išleistas įstatymas, įtvirtinantis visų krikščioniškų konfesijų lygybę. Lietuva tapo tėvyne žydų, totorių, karaimų bendruomenėms, iš Lietuvos kilusių žydų litvakų paveldas tapo pasaulinės kultūros dalimi.
Kovų salė
Kovų salėje sužinosite, kaip baltai įsisavino naujas teritorijas, dėl jų varžėsi su kaimynais, jas gynė ir saugojo. Lietuvos gyventojai karingai reagavo į Europos istorijai svarbius vikingų žygius, kryžiuočių karus, švedų ir maskvėnų ekspansiją, patys rengė ekspansinius žygius plėsdami savo valstybę, o kai ją prarado - įsitraukė į nepriklausomybės kovas, apėmusias Vakarų, Pietų ir Vidurio Rytų Europą. Lietuvos neaplenkė Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai, pastarasis paliko negyjančią žaizdą - holokaustą. Pokariu nesiliovė įvairių formų kova dėl teritorijos ir nepriklausomybės. Lietuvių kariavimo patirtis rodo, kad jie rečiau puolė kaimynus, dažniau gynėsi ir kovėsi savo krašte. Kaip ir kitas Europos valstybes, Lietuvą draskė vidiniai konfliktai, tačiau konfesiniai nesutarimai, ypač Reformacijos laikų, nepareikalavo žmonių aukų, kaip religiniai karai Šventojoje Romos imperijoje, o vidinės bajorų kovos ankstyvaisiais moderniaisiais laikais negalėjo prilygti viduramžių Rožių karui Anglijoje.
Lūžių salė
Lūžių salėje sužinosite, kaip Lietuvai, visais istoriniais laikotarpiais nutolusiai nuo civilizacinių centrų, lūžiai ir reformos dažnai pasireikšdavo kaip atsilikimą įveikiantis staigus proveržis. Perėjimas prie sėslios žemdirbystės priešistorėje vyko palyginti lėtai, tačiau krikščionybės priėmimas ir rašto kultūros perėmimas viduramžiais ar žemės ūkio ir industrinės reformos XX amžiuje įvyko greitai. Tačiau kai kada „vėlavimas" suteikdavo pranašumą ir leisdavo geriau išmokti pamokas.
Pasaulinių saitų salė
Pasaulinių saitų salėje sužinosite, kad Lietuva ilgą laiką buvo matoma kaip sėslus žemdirbių kraštas, besidriekiantis rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Tačiau Lietuvą galime pristatyti ir per nesibaigiančios kelionės metaforą, galime ją matyti ir kaip nuolatinį judėjimą - šalį, į kurią keliaujama ar persikeliama, kraštą, kuriame gimė ir iš kurio po tolimus pasaulio kampelius pasklido paprasti migrantai, žymūs keliautojai, piligrimai ir atradėjai. Be to, Lietuva ne kartą yra tapusi jungiamaisiais vartais tarp atskirų kultūrų, yra atsidūrusi geopolitinėse kryžkelėse ar buvusi pirmuoju tramplinu (ar liepto galu) didžiosioms svetimšalių armijoms. Apskritai atskiri lietuviški žmonių ir kultūrų arealai randami visame pasaulyje: nuo Pietų Afrikos iki Laptevų jūros, nuo Santjago Čilėje iki Tolminkiemio Kaliningrade.
Veidų salė
Veidų salėje pamatysite žymiausių asmenybių, prisidėjusių prie Lietuvos valstybingumo raidos, portretus. Čia susipažinsite su žmonėmis, kurie paskyrė savo gyvenimą tam, kad Lietuva gyvuotų ir klestėtų. Išvysite kovotojus už mūsų laisvę, kurie savo drąsa ir ryžtu prisidėjo prie Lietuvos valstybės ir laisvės idėjos išsaugojimo. Susipažinsite su menininkais ir mokslininkais, kūrusiais ir garsinusiais šalies kultūrą ir savo atradimais turtinusiais mokslo pasaulį. Išvysite įtakingus Bažnyčios veikėjus, kurių pastangomis Evangelijos žinia pasiekė ir tvirtai įsišaknijo tautiečių širdyse. Pamatysite didžiųjų valstybės lyderių atvaizdus - nuo Vytauto Didžiojo iki Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatorių.
Pritaikymas lankytojams su negalia
Pilininko namo ekspozicija yra pritaikyta judėjimo negalią turintiems lankytojams. Muziejaus salės įrengtos per tris aukštus. Į antrą ir trečią aukštus galima pakilti liftu. Didžioji dalis objektų yra lengvai pasiekiami ir eksponuojami visiems lankytojams patogiame aukštyje.
Atkreipiame dėmesį, kad „Kovų“ salė antrame aukšte nėra pakankamai erdvi neįgaliojo vežimėliui laisvai judėti, todėl gerai apžiūrėti šią salę gali būti sudėtinga. Prie pat muziejaus yra įrengta vieta automobiliui (privažiavimas nuo Valdovų rūmų vidinio kiemo).
Audiogidas yra papildytas audiovizualiniu pasakojimu. Įrenginį su šiuo pasakojimu galite gauti muziejaus kasoje. Ekspozicijoje galima liesti atvirai eksponuojamų objektų kopijas, taip susipažįstant su jais lytėjimo būdu. Muziejuje yra elektroninis gidas gestų kalba.
Nemokamas lankymas
Nurodytos lengvatos taikomos tik lankytojui pateikus teisę į lengvatą patvirtinantį dokumentą, išskyrus ikimokyklinio amžiaus vaikus ir visus lankytojus kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį.
„Ekspertai pataria“: Pilininko namas šiandien: pastatas, saugantis Lietuvos paslaptis
Informacija lankytojams
Lankytojams ekspozicijose ir parodose leidžiama fotografuoti be blykstės ir stovo, jeigu šios fotografijos nebus reprodukuojamos ir publikuojamos. Administracija pasilieka teisę drausti fotografuoti ir filmuoti tam tikrose ekspozicijų salėse arba laikinose parodose. Žurnalistai gali naudoti specialią įrangą muziejaus administracijai leidus.
Prieš planuodami apsilankymą ir neradę reikiamos informacijos svetainėje arba norėdami užsisakyti lydintį gidą, prašome kreiptis telefonu +37063155256.
Artimiausia mokama automobilių stovėjimo aikštelė T. Kosciuškos g.
Pilininko namas - tai ne tik istorinis pastatas, bet ir vieta, kur galima geriau suprasti Lietuvos istoriją ir kultūrą.