Pilaitė - Vilniaus miesto dalis, įsikūrusi į vakarus nuo Karoliniškių, Justiniškių ir Viršuliškių. Ši vietovė sudaro Pilaitės seniūniją ir yra apsupta Salotės, Gilužio bei Balčio ežerų.
Per Pilaitę teka Sudervė, Neries intakas, o rajone stovi Šv. Juozapo koplyčia, pastatyta 2001 metais pagal R. Krištopavičiaus projektą, su M. Šaliamoro vitražais. Čia taip pat rasite pašto skyrių, Karoliniškių poliklinikos Pilaitės skyrių, gimnaziją, Martyno Mažvydo ir Vydūno progimnazijas, du vaikų darželius-lopšelius bei Vilniaus miesto centrinės bibliotekos filialą, veikiantį nuo 2013 metų.
Pilaitėje vyrauja daugiabučiai gyvenamieji namai, tačiau pakraščiuose galima rasti ir individualių gyvenamųjų namų. Naujosios Pilaitės I kvartalo statybos prasidėjo 2005 metais pagal A. Vyšniausko projektą.
Pilaitės panorama
Istorija
XVI amžiuje Pilaitėje buvo įsikūręs didikų Viršilų dvaras. Nuo to paties amžiaus čia veikė vandens malūnas, lentpjūvė ir kalvė.
1827 metais Pilaitės dvarą įsigijo Vilniaus universitetas. Po universiteto uždarymo 1832 metais, dvarą nupirko Mykolas Fričinskis (1792-1859), kuris 1846 metais pastatė drobės ir siūlų balinimo fabriką. Deja, 1852 metais fabrikas sudegė.
XX amžiuje Pilaitė buvo kaimas Vilniaus rajone, o sovietiniu laikotarpiu priklausė Buivydiškių apylinkei.
Dvaro sodyba
Pilaitės dvaro sodybos išplanavimas susiformavo XVII amžiaus pabaigoje, sunykus ant kalvos XVI a. pradžioje LDK didikų Astikų pastatytai piliai. Dvaras po Astikų priklausė didikams Glebavičiams, Gorskiams. XVII a. viduryje jis atiteko jėzuitams.
Po Jėzuitų ordino panaikinimo Pilaitė atiteko 1775 m. Seimo įsteigtai Edukacinei komisijai. XVIII a. pab. - XIX a. pr. dvaras buvo atiduotas valdyti bajorui T. Kukevičiui. Jo valdymo metu, nekeičiant planinės struktūros buvo perstatyti ir pastatyti nauji gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, išvystyta rekreacinė dvaro dalis, įrengtas parkas, išplėsti sodai.
1827 m. Pilaitės dvarą nupirko Vilniaus universitetas. Čia vadovaujant profesoriui M. Očiapovskiui, tais pačiais metais pradėtas steigti pirmasis Lietuvoje Agronomijos institutas. Pilaitės mokomajam ūkiui paskirtas vadovauti profesorius M. Fričinskis. Pilaitės dvaro sodyboje mėgdavo ilsėtis Vilniaus universiteto profesūra. Čia kurį laiką gyveno ir rašytoja O. Radvilaitė - Mostovska (apie 1762-1833), parašiusi apysaką „Pilaitės vaiduoklis“.
1929 m. prie Pilaitės Agronomijos instituto Vilniaus universiteto vadovybė leido perkelti parapinių mokyklų mokytojų ir vargonininkų seminariją, nuo 1819 m. veikusią prie universiteto. Mokslinių tyrimų ūkio ir seminarijos nespėta sukurti.
1832 m. Nikolajaus I reskriptu Vilniaus universitetas buvo uždarytas, o Pilaitės dvaras 1833 m., perduotas Liaudies Švietimo ministerijos žinion. Pilaitės dvarą su visais pastatais nuo 1833 m. iki 1860 m. išsinuomojo ir činčo teisėmis valdė tas pats agronomas Mykolas Fričinskis (1792-1859). Mirus M. Fričinskiui, dvaras testamentu atiteko sūnėnui K.Fričinskiui. Jo valdymo metu Pilaitė gerokai nuskurdo.
Jau XIX a. devinto dešimtmečio pradžioje jis priklausė Polozovams. 1881 m. našlė E. Polozova Pilaitės dvarą pardavė bendron nuosavybėn broliams baronams Dovydui ir Augustui Gvidonui Hugo Bolto fon Hogenbachams. Mirus 1891 m. Dovydui Hogenbachui, jo valdyto dvaro dalis atiteko broliui Augustui Gvidonui. Dabar išlikusių neoklasicistinių Pilaitės dvaro rūmų statytojai buvo Hogenbachai, kurie dvarą valdė 1881 -1913 metais.
Pirklys Arsenijus Pimenovas su žmona Stefanija Pilaitės dvarą iš pastarojo įsigijo 1913 m. Pimenovų šeima 1921 m. dvaro žemes ir pastatus pasidalino. Petrui Pimenovui priklausė 107 ha žemės, vandens malūnas su tvenkiniu ir dar 3 trobesiais.
1940 m. dvaro pastatai ir jo žemės nusavintos sovietų valdžios. Ilgą laiką dvare buvo Buivydiškių tarybinio ūkio-technikumo pagalbinis ūkis. Po 1990 m. dvaro sodybos pastatai privatizuoti.
Architektūra ir urbanistika
Sostinės gyvenamieji rajonai šiandien neretai kritikuojami dėl vienodumo, beveidiškumo, tipiškumo. Dažnai jie tiesiog pavadinami tipiniais beveidžiais miegamaisiais ar pilkuoju socialinio modernizmo veidu. Ne mažiau kritikos gyvenamieji rajonai sulaukė ir sovietmečiu. Nepaisant to, kai kurie iš jų - apdovanoti ir pripažinti.
Masinės statybos gyvenamieji rajonai Vilniuje vertinti kontraversiškai nuo pat jų atsiradimo pradžios: pirmieji rajonai statyti ne tik vadovaujantis šūkiais „Greičiau, pigiau, geriau“ ir „Butas kiekvienai šeimai“, bet ir puikiai įvertinti už puikų suplanavimą visos Sąjungos mastu (šiaurės rytinėje miesto dalyje esantys Žirmūnai 1968 metais apdovanoti TSRS valstybine premija, Lazdynai - Lenino premija 1974-aisiais).
Nepaisant to, po kelerių metų prasidėjo intensyvi kritikos lavina dėl rajonų monotonijos, panašumo, beveidiškumo. Tie rajonai architektų iniciatyva buvo statomi, laviruojant tarp to, kad statoma kažkas ypatinga iš to, kas yra, nes viskas tuo metu buvo industrializuota, standartizuota.
Kiekvienas rajonas buvo kurtas turint tam tikrą urbanistinę idėją. Vieniems miegamieji rajonai asocijuojasi su monofunkcine, nesaugia, nykia aplinka, kurioje gyvena tie, kurie neturi kito pasirinkimo. Kitiems - tai neištyrinėtos Vilniaus teritorijos arba su nostalgija prisimenama buvusios ar esamos gyvenamosios vietos aplinka.
1960-1990 metais Vilniaus priemiesčiuose šiaurės vakaruose, aplink 12 kilometrų ilgio prospektą, išaugintas 9 rajonų (Lazdynai, Karoliniškės, Viršuliškės, Šeškinė, Justiniškės, Pašilaičiai, Baltupiai, Fabijoniškės, Pilaitė) naujasis socialistinis miestas.
Pilaitė - vienas iš jauniausių sostinės rajonų, kuriame pirmieji gyvenamieji daugiabučiai dygti pradėjo vos prieš tris dešimtmečius. Dabar ji yra bene greičiausiai augantis Vilniaus rajonas, kuris ateityje turėtų tapti vienu iš mažųjų sostinės centrų.
Gyventojų skaičiaus augimas
Per pastaruosius 11 metų Pilaitės seniūnijoje gyventojų skaičius padidėjo daugiau nei 45 proc. - nuo 20 iki beveik 30 tūkst. žmonių. Nuolatinę rajono plėtrą iliustruoja ir tai, kad iš visų per pastarąjį dešimtmetį Vilniuje pardavimui pastatytų butų, 13 proc. yra Pilaitėje, sako Raimondas Reginis, NT paslaugų įmonės „Ober-Haus" rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
„Pernai Pilaitėje pastatyta jau 15,1 proc. visų pardavimui skirtų butų. Pagal šį rodiklį Pilaitė nusileido tik kitam sparčiai urbanizuojamam rajonui - Šnipiškėms. Nors faktinės daugiabučių statybų apimtys Pilaitėje šiemet bus pastebimai kuklesnės nei įprastai, tačiau nekilnojamojo turto plėtotojai rengiasi įgyvendinti įvairaus dydžio projektų, kuriuose daugiabučiai išdygs 2023 m. ir vėliau", - teigia R. Reginis.
Remiantis 2016 m. Naujausiais NT vystytojų duomenimis, Naujamiestyje siūloma įsigyti 644, Šnipiškėse - 560, o Pilaitėje - 493 butus. Tai yra didžiausia butų pasiūla palyginti su kitais sostinės rajonais.
Statistikos departamento portalo duomenimis, Pilaitė vienas iš sostinės rajonų, kuriame mažiausiai gyvena vyresnių nei 65 m. amžiaus žmonių. Pasak I. Ignatavičienės, „Čia puikiai sutvarkyta aplinka aktyviam laisvalaikiui: yra miškų, Salotės ir Gilužio ežerai, pušynai. Dažnai pirkėjai šį rajoną renkasi dėl puikiai sutvarkytos infrastruktūros: darželiai, mokyklos, prekybos centrai, sporto klubai, poliklinika, gerai sutvarkyti dviračių takai.
Ar NT kainos kris artimiausiu metu?
Infrastruktūra ir patogumai
„Pilaitės ateitį lemia du tarpusavyje neatsiejami faktoriai: gausėjant naujakurių, verslas aktyviai kuria rajone jiems patrauklias gyvenimo sąlygas. Savo ruožtu, vis daugiau investuojant į būsto, infrastruktūros ir socialinės aplinkos kokybę, gyventojų skaičiaus augimas dar labiau spartėja. Tad natūralu, kad Pilaitės ateitį galime piešti labai šviesiomis spalvomis", - pasakoja D. Andrulionienė.
Pasak vyriausiojo Vilniaus miesto architekto Mindaugo Pakalnio, miesto bendrajame plane numatyta, kad vis daugiau gyventojų priimanti Pilaitė formuojama kaip savarankiškas miesto rajonas, turintis savą paslaugų infrastruktūrą. Gausėjant gyventojų, Pilaitėje pastaruosius porą metų sparčiai kyla prekybos centrai, biurai, verslo centrai.
„Pastatų, kurių pirmieji aukštai skiriami komercinei veiklai, tiek Pilaitėje, tiek visame Vilniuje vystoma vis daugiau. Plėtotojams savivaldybė leidžia iki 10 proc. Teigiamus pokyčius pastebi ir D. Andrulionienė. „Matome, kad lengvai pasiekiamos paslaugos ir pramogos būtinos ne tik visaverčiam gyvenimui, bet ir tam, kad gyvenamieji projektai taptų gyvybingomis bendruomenėmis. Dėl to projekto „Vyšnios" komercinėse patalpose veiks populiariausias kasdienes paslaugas siūlantys verslai. Bendruomeninės infrastruktūros kūrimas - akivaizdi Pilaitės vystymosi kryptis, po dešimtmečio šis rajonas neabejotinai bus dar gyvybingesnis", - pasakoja D. Andrulionienė.
Žaliosios erdvės
Savivaldybė naują parką Pilaitėje įkurs šalia Juozapo bažnyčios. Įrengiant parką, ruošiamasi prisitaikyti prie esamų vertingų želdinių, taip pat sklype planuojami fontanai, poilsio vietos, apšvietimas.
„Omberg group" vadovė sako pastebinti tendenciją, kai ir gyvenamųjų projektų plėtotojai ieško originalių sprendimų, kaip atitikti gamtos pasiilgusių naujakurių poreikius. „Pavyzdžiui, „Vyšnių" projekte įkursime net 3 ha ploto privatų parką su vyšnių sodu, žaidimų aikštelėmis, pasivaikščiojimų takais ir poilsio zonomis. Norėdami sukurti kuo jaukesnę aplinką, dalį automobilių stovėjimo aikštelių įrengsime po žeme. Manome, kad tokie sprendimai Pilaitėje per būsimą dešimtmetį turėtų tapti įprasta praktika", - teigia D. Andrulionienė.
Socialinė infrastruktūra
Pilaitėje per dešimtmetį taip pat turėtų dar labiau pagerėti socialinė infrastruktūra. „Sparčiai augant naujakurių skaičiui, natūralu, kad susidaro ugdymo vietų trūkumas. Todėl miesto bendrajame plane numatyta augančiam ir jaunam rajonui pastatyti ir daugiau švietimo įstaigų, dėl kurių Pilaitė ateityje taps dar patrauklesniu rajonu. Jame projektuojami keli nauji darželiai, o pietinėje Pilaitės dalyje, kur daugiausia gyventojų, šiemet atidaryta Pilaitės gimnazija, savo koncepcija esanti moderniausia mokykla mieste ir tapsianti dar viena šeimų traukos į Pilaitę priežastimi", - teigia M. Pakalnis.
Susisiekimas
Prie susisiekimo infrastruktūros gerinimo prisideda NT plėtotojai. Pasak D. Andrulionienės, „Vyšniose" bus išasfaltuotos gatvės, įrengti šaligatviai su apšvietimu ir dviračių takai, kurie užtikrins patogų naujakurių judėjimą dviračiais ar pėsčiomis.
Tačiau Pilaitės gyventojai dažnai viešai skundžiasi dėl didžiulių spūsčių, kurias dar labiau didina intensyvios statybos. Dėl transporto, pilaitiškiai buvo pripratę be kamščių atvažiuoti, bet kai iš gero prie blogesnio prieini, visada būna trauma. Bet nemanau, kad Pilaitėje yra blogiau nei kokiose Fabijoniškėse, Šeškinėje ar Pašilaičiuose, kur irgi yra labai dideli kamščiai. Čia bendra Vilniaus problema“, - kalbėjo pašnekovas.
Pasak M.Vanago, transporto srautų bėdą turėtų išspręsti Taurupės gatvė, kurią savivaldybė ketina sutvarkyti. Taip pat, jo nuomone, savivaldybė turėtų pasirūpinti tinkamu Narbuto gatvės, Pilaitės ir Laisvės prospektų sankryžos šviesoforų veikimu.
Pilaitės gimnazija
Gyvenamųjų namų tipai
Pasak R. Reginio, plėtotojai Pilaitėje pardavimui paprastai stato ekonominės klasės gyvenamuosius projektus, tenkinančius labiau įperkamo būsto ieškančių pirkėjų poreikius. „Pastaruoju metu Pilaitėje galime matyti įgyvendinamų įdomesnių daugiabučių projektų, kurie plėtojami šalia žaliųjų zonų ir pasižymi nedideliu aukštingumu.
Jam antrina D. Andrulionienė. „Siekdami patenkinti šiuolaikinių gyventojų poreikius, privalome užtikrinti ne tik projekto pastatų kokybę, tvarumą ir estetiką. Turime rūpintis bendra būsimų gyventojų gerove, kurdami unikalius, originalius sprendimus.
Bendruomenė
Nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Eika“ atlikta pirkėjų apklausa rodo, kad ieškant būsto, vis svarbesniu kriterijumi tampa vieta mieste. Naujausiais duomenimis, šis kriterijus buvo antras pagal svarbą renkantis būstą, jis tapo svarbesniu net už būsto kainą.
„Pilaitė yra vienas iš jauniausių sostinės rajonų su tvirta ir jauna bendruomene, kuri pati kuria savo taisykles. Nenuostabu, kad į naują rajoną traukia 30-35 m. šeimos, kurios planuoja čia savo ateitį. Jų bendras interesas - kaimynystė ir aplinka, kurioje būtų jauku gyventi ne tik jiems, bet ir jų vaikams.
Skveras Pilaitėje
Kartu su Pilaitės gyventojais kurtas Vilniaus viešosios erdvės sutvarkymo projektas pasistūmėjo į priekį - išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Naujasis skveras suprojektuotas 0,6 ha valstybinės žemės sklype tarp I.Simonaitytės ir M.Jankaus gatvių.
Pagal gyventojų pageidavimus skvere suprojektuota (arch. „Vilniaus Planas“) nemažai vietos aktyvioms veikloms: bus krepšinio, teniso ir tinklinio aikštelės, mini futbolo aikštė.
Pietinė dalyje bus palikta pieva, aplink ją - pėsčiųjų takas ir želdiniai, slopinantys nuo gatvės kylantį triukšmą. Didžioji pievelė skiriama bendruomenės renginiams ir aktyviai ar pasyviai rekreacinei veiklai ant žolės. Greta pievos sodinama eglutė, skirta puošti žiemos švenčių metu, įrengiama elektros jungtis, taip pat suolai, informacinis stendas.
Kadangi Pilaitėje daugelis gatvių vadinama su Mažąja Lietuva susijusiais vardais, vienas iš naujojo skvero pavadinimo variantų - Mažosios Lietuvos. Atitinkamai parinkti ir medžiai, krūmai ir žolynai.
Pilaitė - tai dinamiškai besivystantis Vilniaus rajonas, turintis turtingą istoriją ir ambicingas ateities vizijas. Nuo didikų dvaro iki modernaus gyvenamojo rajono, Pilaitė nuolat keičiasi, prisitaikydama prie gyventojų poreikių ir išlaikydama savo unikalų identitetą.
Pilaitės skvero vizualizacija
tags: #pilaite #gyvenamieji #namai