Renkantis patalpas prekybai, svarbu atsižvelgti į daugybę veiksnių, kurie gali nulemti verslo sėkmę. Nuo tinkamos vietos pasirinkimo iki patalpų įrengimo ir atitikties teisės aktams - kiekvienas aspektas yra svarbus.
Gėlių prekybos patalpų ypatumai
Pavyzdžiui, prekiauti gėlėmis galima įsigijus verslo liudijimą veiklai ,,prekyba tik ne maisto produktais prekyvietėse, suteikianti teisę verstis išnešiojamąja ir išvežiojamąja tik ne maisto produktų prekyba“.
Ieškant patalpų būsimai gėlių parduotuvei reikia įvertinti, kokį asortimentą siūlysite klientams: ar tai bus vazoninės, ar skintos, ar abiejų tipų gėlės. Logiška, kad daugiau vietos užimančioms vazoninėms gėlėms reikės erdvesnių patalpų, skintoms - mažesnių.
Bet kuriuo atveju, gėlių salonai dažniausiai kuriasi nedidelėse 10 - 30 kv. m patalpose.
Patalpos gėlių parduotuvei: vieta ir kaina
Pati populiariausia ir perspektyviausia vieta gėlių parduotuvei - prekybos centrai. Nuomos kainos prekybos centruose svyruoja nuo 40 iki 200 lt/kv.m, be to, yra galimybės rinktis iš įvairių dydžių patalpų.
Tik noriu įspėti, kad patekti į prekybos centrus labai sudėtinga, mat verslo naujokai nėra sutinkami išskėstomis rankomis.
Jei planuojate kurtis miesto centre, patalpos turi būti itin intensyvaus pėsčiųjų srauto epicentre - tai būtų pagrindinis veiksnys lemsiantis patalpų pasirinkimą.
Ir ši aplinkybė galioja ieškant patalpų ne tik centre, bet ir kitose miesto dalyse, miegamuosiuose rajonuose. Rinkoje susiklosčiusi situacija tokia, kad nedidelių, tokiai ar panašiai veiklai patrauklių patalpų pasirinkimas ganėtinai skurdus.
Nuomos kainos centrinėje miesto dalyje esančiose prekybinėse gatvėse svyruoja 40 - 100 Lt/kv.
Jei gėlių parduotuvę kurdinsite miegamajame rajone, galioja ta pati pagrindinė taisyklė: patalpos turi būti toje vietoje, kur itin aktyvus pėsčiųjų srautas.
Populiariausią tokių vietų įvardinčiau rajone esančių prekybos centrų kaimynystę. Skirtingai nei kirpyklai, nerekomenduočiau dairytis patalpų gyvenamojo daugiabučio pirmuosiuose aukštuose.
Nors išimčių yra: pavyzdžiui, Pilaitės mikrorajone net kelios gėlių parduotuvės sėkmingai prekiauja būtent tokiose patalpose. Patalpų pasiūla šiose miesto dalyse truputi didesnė, o ir nuomos kainos ne tokios aukštos: nuo 25 iki 40 litų už kvadratinį metrą.
Besiruošiantiems atidaryti gėlių parduotuvę pagrindinis argumentas renkantis patalpas turi būti ne nuomos kaina, o vieta - ji turi būti „ant paties pėsčiųjų srauto“. Geriau išsinuomoti 10 kv.
Patalpų įsigijimas
Įsigyti ar pirkti patalpas, tinka toks pat komentaras kaip ir steigiant kirpyklą/grožio saloną. O jis buvo toks: vertinant patalpų įsigijimo perspektyvas, susidursite su dar skurdesne jų pasiūla, o ir banko pasiūlytos finansavimo sąlygos Jūsų gali tikrai nesužavėti.
Pastaruoju metu bankai itin sugriežtinę kreditavimo sąlygas verslo naujokams. Tad, norėdama gauti paskolą, teks bankui pateikti daug papildomų garantijų, sumokėti pradinį, ne mažesnį nei 50 proc. patalpų vertės, įnašą ir pan.
Prekybos patalpų įrengimo svarba
Stacionarinėje mažmeninėje prekyboje parduotuvės įrengimas laikomas viena iš svarbiausių marketingo preimonių, veikiančių pirkėjų elgseną. Prekybos patalpų įrengimo reikšmė pasireiškia vizualiu prekių įsigijimo aplinkos poveikiu pirkėjo suvokiamam parduotuvės įvaizdžiui ir su tuo susijusia pirkimo vietos pasirinkimo elgsena.
Dauguma pirkimo sprendimų, yypač maisto prekių, priimama pačiose jų pirkimo vietose, didėja impulsyvių pirkinių skaičius. Prekybos patalpų įrengimo reikšmė auga kylant vartotojų reikalavimams pirkimo aplinkai, vis labiau pasireiškiant malonaus, įspudingo apsirinkimo poreikiui, parduotuvių lankymui tapus savotiška laisvalaikio praleidimo forma.
Prekybos patalpų įrengimo sprendimus lemia išoriniai ir vidiniai veiksniai. Iš išorinių veiksnių pirmiausia paminėtini: konkurentų elgsena, prekybos objekto vieta ir pirkėjų elgsena prekių pardavimo vietoje.
Prie vidinių veiksnių ppriskiriami įmonės marketingo koncepcijoje numatyti sprendimai. Prekybos patalpų įrengimui, kaip ir kiekvienai prekybos marketingo priemonei, keliami tikslai.
Svarbiausias tikslas yra - didinti prekybos ploto efektyvumą. Jo ssiekiama ekonominio ir neekonominio pobūdžio preimonėmis. Atsižvelgiant į tai skiriami ekonominiai ir neekonominiai tikslai.
Svarbiausias ekonominis tikslas yra geriau panaudoti prekybos patalpas, didinti jų ekonominį efektyvumą. Prekybos patalpų panaudojimo efektyvumo siekema mažinti su jų panaudojimu susijusias sąnaudas, didinant pirkėjų skaičių bei vienam pirkėjui tenkančią pirkimo sumą, sukuriant obtimalias pirkėjų judėjimo prekybos salėje sąlygas.
Kiti svarbūs aspektai:
- Patrauklumas, kuris pasireiškia atitinkamu parduotuvės žinomumo laipsniu ir aptarnavimo rajonu, su jais susijusiu pirkėjų sskaičiumi, jų buvimo parduotuvėje laiku, nuolatinių pirkėjų dalimi.
- Apyvarta. Reikia siekti, kad pirkėjai ne tik ateitų į parduotuvę, bet ir joje pirktų.
· Impulsyvus pirkinys yra toks, kai pirkėjas, pamatęs parduotuvėje eksponuojamą prekę, ją nusiperka pagautas staigaus poveikio, impulso, nors iš anksto jos pirkti neplanavo. Ypač didielę reikšmę impulsyvus pirkiniai turi maisto prekių prekyboje, kurioje tokiems pirkiniams tturi būti skirta visa prekių pateikimo politika.
Aprūpinimo strategijo- tai būdinga parduotuvėms, parduodančioms kasdieninės paklausos prekes ir savitarnos centrams, specializuotos prekybos centrams ir kt. Įspudžio siekiančios strategijos į pirmą vietą iškelia emocinę prekių pirkimo ir pardavimo pusę, tikslą - prekės pirkimo procese suteikti pirkėjui kuo daugiau malonumo, džiaugsmo gerų prisiminimų.
Parduotuvės išplanavimo uždavinys - taip paskirstyti ir išdėstyti funkcines zonas, kad būtų sudarytos sąlygos obtimizuoti pirkėjų srauto prekybos ssalėje judėjimą ir efektyviai panaudoti prekybos salės plotą.
· Plotas prekėms yra plotas, kuriame specialioje įrangoje prekės pateikiamos pirkėjams.
· Kitas prekybos plotas parduotuvėse, kuriose aptarnauja pardavėjai, jis apima personalui ir prekystaliams skirtą plotą. Savitarnos parduotuvėse jam priskiriamas atsiskaitymo mazgų plotas. Prie kito ploto priskiriamos ir tokios papildomos patalpos kaip prekių demonstravimo ir degustavimo salės, poilsio kampeliai ir pan.
· Parduotuvės funkcinių zonų išdėstymas. Išdėstant prekybos salėje funkcines zonas siekiama patraukliai pateikti prekių asortimentą, sudaryti galimybę racionaliai papildyti prekių atsargas bei vykdyti kitus logistikos procesus, obtimizuoti pirkėjų srauto judėjimą ir t.t. reikia siekti, kad kuo daugiau pirkėjų ppabuvotų įvairiose prekybos salės vietose, nes tai padidina jų kontaktų su visomis ar daugeliu prekių grupių galimybę.
Priverstinis ir laisvas judėjimas yra kraštutiniai pirkėjų judėjimo prekybos salėje organizavimo bei prekybos įrangos išdėstymo prekybos salėje būdai. Kiekvienas iš jų turi pranašumų ir trūkumų.
Laisvas judėjimas leidžia pirkėjams racionaliau įsigyti pirkinius, panaudojant tam trumpesnius kelius ir mažiau laiko. Priverstinis judėjimas, priešingai, gali apsipirkimą apsunkinti, nes jis priverčia pirkėją daugmaž apžvelgti visą parduotuvės asortimentą.
Praktikoje dažniausiai naudojami mišrūs būdai, derinantys abu minėtus principus. Prekybos salės ploto paskirstymas apima visus prekių išdėstymo sprendimus, t.y. Prekybos ploto paskirstymas. Kokybinis plotų paskirstymas prekių grupėms. vietą prekybos salėje.
Sprendžiant šį uždavinį reikia turėti galvoje, kad prekybininko ir pirkėjo tikslai yra skirtingi. Įmonės požiūriu, prekes reikia išdėstyti taip, kad prekybos salė kuo tolygiau būtų pirkėjų lankoma ir pirkėjas kuo ilgiau prekybos salėje užtruktų.
Prekybininko tikslas - taip išdėstyti prekes, kad jos pirkėją „vestų“ per visą prekybos salę ir taip skatintų pakeliui įsigyti ir neplanuotų pirkinių. Skirtingas prekybos salės vietų vertingumas susijęs su pirkėjų elgsenos prekybos salėje ypatybėmis.
Dėl šių pirkėjų elgsenos ypatybių įvairiose prekybos ssalės vietose pirkėjai lankosi nevienodai. Reikia turėti galvoje, kad ne tik prekybos salė, bet ir joje parduodamos prekių grupės yra nevienodai vertingos.
Prekės, kurių pirkti pirkėjas ateina į parduotuvę, kurios yra jo apsilankymo tikslas, yra patrauklesnės už kitas. Maisto prekių prekyboje tai paprastai greitai gendančios arba vadinamosios „šviežios prekės“.
Pirmoji alternatyva veda prie nevienodo prekybos patalpų panaudojimo ir kartu prie neproporcingų prekių išdėstymo sąnaudų. Dažnai keičiamas išdėstymas kelia pirkėjų nepasitenkinimą.
Todėl tikslinga derinti vertingas prekių grupes su ne tokiomis vertingomis prekybos salės vietomis, ir atvirkščiai. Tai leidžia pprekybininkui pasinaudoti pirkėjų judėjimo kryptimi ir pabandyti jį nukreipti taip, kad pirkėjų srautas pasiskirstytų po visą prekybos salę.
Prekybininkas turi orentuotis, kiek pastangų iš pirkėjo pareikalaus prekių įsigijimas. Galima tikėtis, kad prekes, kurios pasižymi neatidėliotina paklausa ir patrauklumu, pirkėjas stengiasi įsigyti net jeigu jos bus pateiktos ir labaiu nutolusiose vietose.
Tuo tarpu prekės, kurios įsigyjamos spontaniškai, kurios perkamos tik tada, kai pirkėjui pasiūlomos, kai į jas atkreipiamas dėmesys, turi būti pateiktos jo judėjimo kelyje, t.y. jam pakeliui. Pagrindinis principas, nustatant atskirų prekių grupių kaiminystę prekybos salėje turėtų būti ryšys tarp atskirų asortimento dalių ir prekių, t.y. Atskiroms prekių grupėms parenkant vietą prekybos salėje reikia atsižvelgti ir į racionalaus bei efektyvaus personalo darbo organizavimo reikalavimus.
Šiuo požiūriu ypač svarbūs parduotuvėje vykstantys logistikos procesai, atsiskaitymo už prekes operacijos, materialinių vertybių saugumo užtikrinimas ir kt. Kokybės prekių išdėstymas. Prekybos salės plotą paskirsčius atskiroms prekių grupėms, reikia paskirstyti plotą atskiroms prekėms prekybinėje įrangoje.
Lentynų ploto vertingumas vertinamas vertikaliu ir horizontaliu požiūriu. Atlikti tyrimai rodo, kad labiausiai perkamos žvilgsnio zonoje, o blogiausiai - pasilenkimo zonoje pateiktos prekės.
Išdėstant prekes prekybos įrangoje būtina derinti prekių ir prekybos įrangos atsikrų zonų vetingumą. Vertingesnias prekes rekomenduojama pateikti mažiau vertingose įrangos zonose.
Kitas prekių išdėstymo aspektas - išdėstymo dažnumas. Prekės tarpusavio ryšio požiūriu, prekės, turinčios sąsajų, turėtų būti pateikiamos viena šalia kitos.
Tačiau dėl ribotos prekybos įrangos talpos to padaryti neįmanoma. Be to, pirkėjai prarastų parduotuvėje orientaciją. Todėl pakartotinis prekių išdėstymas atliekamas tik prie atsiskaitymo kasų ir taikant įpatingos pasliūlos priemones.
Kiekybinis plotų paskirstymas. Kiekvienam prekybininkui įtraukiant įį asortimentą naują prekę iškyla klausimas, kokį įrangos plotą jai skirti, kiek prekės vienetų pateikti.
Yra pagrindo galvoti, kad didėjant prekės eksponavimui skirtam plotui, pirkėjai dažniau atkreips į ją dėmesį, didės pirkimo skatinamasis poveikis, o kartu ir prekių apyvarta. Tai ypač pasakytina apie papildomos paklausos, gerai pirkėjui žinomas prekes.
Prekių išdėstymo klausimai turi būti sprendžiami ir atsižvelgiant į ekonominius, ypač sąnaudų kriterijus. Sparčiai plečiantis ir gilėjant gaminamų prekių asortimentui, prekybos ir ekspozicijos plotai tapo „siaura vieta“.
Prekės išdėstymo patrauklumo poveikis priklauso nuo kontaktavimo su preke linijos ilgio ir pakuotės.
· pardavimo ploto sąnaudos. Prekės pateikimas parduotuvėje susijęs su tam tikromis prekybos patalpų ir prekybos įrangos sąnaudomis. · Kapitalo „surišimo“ sąnaudos.
· Galimybės sąnaudos. tam tikrai prekei skirtas plotas gali būti išplėstas tik kitos prekės ploto ir jos sąnaudų sąskaita.
· Papildymo sąnaudos. Prekybos įrangos plotas perima sandėliavimo funkcijas.
· Ploto nepanaudojimo sąnaudos. Jei pateikiamas tik vienas prekės vienetas, tai jį pardavus atsiranda pasiūlos spraga, nes kitas pirkėjas nebegali savo poreikio patenkinti. Prarastos pajamos dėl neįvykusios apyvartos, susijusios su prekės ppasiūlos spraga, vadinamos ploto nepanaudojimo sąnaudomis.
Tačiau reikia turėti galvoje ir tai, kad pirkėjas, ypač norėdamas nusipirkti kasdienės paklausos prekę, jos neradęs dažniausiai įsigyja substitutą. Tam tikros prekės pateikimui skirtą plotą reikia laikyti obtimaliu, jei visų aukščiau minėtų sąnaudų suma yra minimali.
Tai, be abejo, teorinis problemos sprendimas. Praktiškai atlikti tokius apskaičiavimus sunku, nes didesnioji dalis parduotuvės sąnaudų yra bendrosios ir jas priskirti tam tikram prekybos įrangos ploto vienetui vargu ar įįmanoma.
Kiti svarbūs aspektai
Komercinių įmonių pagrindą sudaro materialinė- techninė bazė, į kurią investuotos nemažos savos lėšos. Jei visa materialinė - techninė bbazė yra įtraukta į ūkinę komercinę veiklą, tai ji sutampa su materialinių - techninių gamybiniu potencialu (be personalo).
Patalpų svarba
Mažmeninės prekybos, masinio maitinimo, taip pat verslo, teikiančio paslaugas gyventojams, pastatai pirmiausia reikalingi pirkėjams ir klientams priimti ir aptarnauti. Todėl jų patalpos, buvimo vieta išskiriamos į yparingą veiksnių grupę. Prekybos salė yra svarbiausia patalpų dalis, kurioje vyksta komercinės ir kitos operacijos.
Pirkėjų, klientų ir kitų lankytojų salėse nemažai vietos paliekama papildomoms paslaugoms organizuoti. Pagrindinių priemonių naudojimą sąlygoja ir nuosavybės santykiai. Nors savų patalpų naudojimo laisvės niekas neriboja, bet, kaip parodė stebėjimai, geriau naudojamos nuomojamos patalpos.Ypač šis efektas nustatytas mažmeninėje prekyboje, paslaugų sferoje, skirtose masiniam gyventojų aptarnavimui.
Aiškinama, jog nuomininkas iš anksto apmasto, kaip, kokiems tikslams bus naudojamos ir kiek bei kokių reikės patalpų. Tuo tarpu savo turto savininkas pagrindinių fondų panaudojimo klausimus sprendžia neskubėdamas, be ypatingos įtampos.
Parduotuvės atmosferą veikia ir spalvos. Akustiniai elementai yra efektyviai prekybos patalpų apipavidalinimo priemonė. Parduotuvės įrengimas - tai ne tik jos vidaus t.y. Pastato ir fasado apipavidalinimas.
Pirkėjų, klientų ir kitų lankytojų salėse nemažai vietos paliekama papildomoms paslaugoms organizuoti.
Nauji reikalavimai parduotuvėms
Nuo spalio 22 d. įsigalioja nauji reikalavimai parduotuvėms, kuriose nebūtinas Galimybių Pasas. Operacijų vadovo sprendimu įvestas papildomas reikalavimas, kad parduotuvėje būtų skirta ne mažiau kaip 30 kv. m.
„Turime keletą parduotuvių, į kurias galėsime įleisti tik po vieną žmogų, todėl be abejo, esant prastiems orams, laukiantis eilėje žmogus nestovės ilgą laiką lauke ir nelauks. Vietoje to rinksis alternatyvią parduotuvę“ - teigė I.
UAB „Daivida“ generalinis direktorius Justinas Kanopa šiuo klausimu turėjo šiek tiek kitokią nuomonę - nepritardamas naujiems pakeitimams J. Kanopa stengiasi išlaikyti pozityvų požiūrį į draudimų chaosą: „Faktas, kad dėl šių pakeitimų prekybai geriau nebus, bet jei tokie reikalavimai - mes jų ir laikysimės.
Prie tų pačių ribojimų dirbome ir anksčiau, nepajautėme didelio skirtumo. „Norėčiau, kad pasikeistų pagaliau viskas į gerą, nes pikti ir klientai, ir aptarnaujantis personalas, ir tiekėjai. Taip gaunasi, kad tarp tų reikalavimų gausos mes patys pasiklystame ir prarandame elementarų žmogiškumą.
Tačiau šiuos reikalavimus įsivedėme ne savanoriškai. Jie privalomi visiems, todėl nors tai ir sukelia nemažai nepatogumų ir pardavėjams, ir pirkėjams - dirbsime pagal reikalavimus ir ribosime žmonių srautą iki nurodyto skaičiaus“- pasakojo I.
Paklausus pašnekovų, ar galimybių paso reikalavimas mažose prekybos vietose palengvintų situaciją, tiek I. Aukštuolienė, tiek J. Kanopa turėjo bendrą nuomonę, jog jo įvedimas būtų didelė našta verslams.
„Nuo šiandien įsigaliojantys nauji reikalavimai - tai vienareikšmiškai yra neadekvatus ir nelogiškas valdžios spaudimas mažesnių parduotuvių tinklams, tačiau stengiamės viską vykdyti pagal nustatytus reikalavimus ir laukiam kada baigsis visi šie pokyčiai ir nauji reikalavimai, kurie atrodo kiekvieną savaitę vis kiti" - teigė I.
Pašnekovų taip pat klausėme, kaip į dažnus pokyčius reaguoja įmonių darbuotojai. Pasak J. „Žmonės yra pikti. Pikti, ne ant savo vadovų, o dėl visos šios pandeminės situacijos - pradedant nuo privalomo skiepo įvedimo, iki besikeičiančių reikalavimų.
Jie yra be galo nusivylę mūsų valdžia. Tikrai yra norinčių ne tik išeiti iš darbo ar išvažiuoti iš Lietuvos, bet tiesiog ieškančių galimybių kaip visai nedirbti ir pradėti ieškoti alternatyvių pragyvenimo šaltinių. Situacija yra tikrai labai bloga.
Visa tai apibendrinant, galima teigti, kad patalpų pasirinkimas ir įrengimas prekybai yra kompleksinis procesas, reikalaujantis kruopštaus planavimo ir atsižvelgimo į įvairius aspektus. Tinkamai parinkta vieta, patrauklus įrengimas ir atitiktis teisės aktams gali reikšmingai prisidėti prie verslo sėkmės.