Servitutas - tai teisė, suteikianti galimybę ribotai naudotis svetimu nekilnojamuoju turtu. Ši teisė gali būti nustatoma įvairiems tikslams, pavyzdžiui, tiesti kelius, komunikacijas ar užtikrinti patekimą į sklypą. Lietuvoje servitutų klausimus reglamentuoja Civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius servitutų aspektus, jų nustatymo tvarką ir problemas, su kuriomis gali susidurti tiek servituto turėtojai, tiek žemės savininkai.
Servituto nustatymas ir rūšys
Servitutas gali būti nustatytas notarine tvarka susitarimu tarp žemės savininkų arba teismo sprendimu, jei susitarti nepavyksta. Svarbu atsižvelgti į tai, kam skirtas servitutas, nes nuo to priklauso, kokie veiksmai leidžiami servituto zonoje.
Pavyzdžiui, jei servitutas skirtas pravažiavimui ar praėjimui, statyti tvorą negalima, tačiau jei servitutas skirtas tinklams, dažnu atveju galima. Bet kokiu atveju, reikia žiūrėti patį servitutą kam jis skirtas.
Servitutai gali būti įvairių rūšių, priklausomai nuo jų paskirties:
- Kelio servitutas: užtikrina teisę naudotis keliu, einančiu per svetimą sklypą.
- Komunikacijų servitutas: leidžia tiesti ir prižiūrėti komunikacijas (elektros linijas, vandentiekį, kanalizaciją) per svetimą sklypą.
- Praėjimo servitutas: suteikia teisę eiti per svetimą sklypą.
Problemos dėl servituto ir jų sprendimo būdai
Praeityje žemėtvarkininkų padarytos klaidos dabar Kaune tampa galvos skausmu ir grąžintas žemes valdantiems žmonėms, ir valdininkams. Neįprasta padėtis susiklostė Kauno rajone. Čia aktyviai plėtojamas dviračių takų tinklas.
Gyventojai apsidžiaugė, kai neseniai dviračių takas buvo nutiestas ir per Šilelio kaimą. Jis turėjo pasiekti Kulautuvą. Tačiau takas iki šiol nebaigtas tiesti. Karnavės kaime, esančiame tarp Šilelio kaimo ir Kulautuvos, vis dar plyti 150 metų ilgio neasfaltuoto kelio atkarpa.
Pasklido gandų, kad Kauno rajono savivaldybė „išplovė“ pinigus ir todėl tako nesugebėjo iki galo išasfaltuoti. Iš tiesų priežastis kita. Sklype, per kurį turėtų driektis dviračių takas, nenumatytas servitutas.
Savivaldybės atstovams niekaip nepavyksta su sklypo savininke Rita Šunokiene susiderėti, kad takas būtų nutiestas per jos valdą. Moteris nori gauti solidžią kompensaciją. Valdininkai teigė, kad gyventoja visus jų siūlymus atmeta, o pati konkrečių reikalavimų neišdėsto. Pristigę kantrybės su sklypo savininke ketina bylinėtis.
Kauno mieste panašių problemų taip pat nestinga. Tačiau gyventojai čia dažniau linkę tartis su savivaldybe, nei minti teismų slenksčius, o gal net sulaukti teismo nutarties, kad jų valdos bus perimtos visuomenės reikmėms.
Kauno rajono savivaldybė prieš keletą metų kairiojoje Nemuno pakrantėje nutiesė dviračių taką, kuriuo nuo Raudondvario galima pasiekti Šilelio kaimą ir patogiai nukeliauti į Kulautuvą. Šiuo taku aktyviai naudojasi dviratininkai. Taip pat juo rieda ir leidimus važinėti šiuo taku automobiliais turintys vietos gyventojai.
Tačiau keliaujant šiuo taku vienoje vietoje prie Karnavės kaimo nauja asfaltuota danga baigiasi. Daugiau kaip 100 metrų tenka dardėti šunkeliu.
Kauno rajono savivaldybės atstovai iš gyventojų jau kurį laiką sulaukia priekaištų, kad yra apsileidę. Net sklando gandai, kad valdininkai pasisavino lėšas, skirtas takui tiesti, todėl jis liko iki galo neįrengtas.
Pradėjus domėtis, kodėl taip nutiko, paaiškėjo, kad padėtis gerokai sudėtingesnė. Kauno rajono savivaldybės atstovams su žemės sklypus šioje vietoje turinčiais gyventojais teko tartis, kad jie leistų tiesti dviračių taką per savo valdas.
„Per vienus sklypus eina bendrojo naudojimosi takas, per kitus - servitutai. Todėl žmonės leido išasfaltuoti taką. Dabar visi patenkinti, kad susisiekimas pagerėjo“, - pasakojo Kauno rajono savivaldybės Kelių ir transporto skyriaus vedėjas Tautvydas Tamošiūnas.
Tačiau R.Šunokienės sklype padėtis pasirodė esanti kitokia.
Pasak T.Tamošiūno, žemėtvarkininkai atkuriant nuosavybės teises į šį sklypą padarė klaidą. Nors per R.Šunokienės žemę nuo seno ėjo takas, jis neįteisintas taip, kad juo galėtų naudotis kiti asmenys.
Todėl savivaldybė siekė iš sklypo savininkės gauti teisę nustatyti sklypo servitutą. Tačiau R.Šunokienė su tuo nesutinka.
R.Šunokienė pasakojo, kad 40 arų sklypą iš kito savininko įsigijo 2003 metais. Dalyje jo ketino statyti namą, o 32 arai liko žemės ūkio paskirties.
Per šią žemės dalį tikrai nuo seno buvo išmintas nedidelis kelias.
„Dokumentuose parašyta, kad tai ne viešo naudojimo kelias. Jį savo reikmėms naudojo sklypo savininkai. Taip pat juo į pakrūmes mylėtis traukdavo vietos gyventojai. Jokio servituto tada nereikėjo“, - žodžių į vatą nevyniojo R.Šunokienė.
Pasak rajono gyventojos, todėl žinia, kad per sklypą bus tiesiamas dviračių takas ir reikia nustatyti servitutą, jai buvo kaip griaustinis iš giedro dangaus.
Moteris teigė, jog nesipriešintų, kad per jos valdą būtų nutiestas takas, tačiau iš savivaldybės esą nesulaukė atsakymų į kai kuriuos jai nerimą sukėlusius klausimus.
R.Šunokienė tikino, kad jai niekas nepaaiškino, ar per jos valdas tikrai drieksis tik dviračių takas.
„Aplink pardavinėjama daug tuščių sklypų. Manau, kad netrukus prireiks platesnio kelio. Jei čia atsiras kelias, mano valdos dar sumažės“, - svarstė moteris.
Žemės savininkės teigimu, 6 arai jos sklypo, kurie yra prie pat upės, taku ar keliu būtų atskirti nuo kitos jos valdos, todėl gyventoja negalėtų mėgautis gražiais vaizdais, jei savo valdoje pasistatytų namą.
R.Šunokienės teigimu, savivaldybė jai raštiškai nesiūlė jokios kompensacijos.
Moteris pageidautų, kad valdininkai jai nupirktų kitą 6 arų sklypą su jau suformuotu servitutu arba išpirktų patį tako gabalą, kuris eina per jos sklypą.
Tuo tarpu, pasak T.Tamošiūno, R.Šunokienei savivaldybė siūlė įvairius variantus.
„Savivaldybė jai siūlė dalį sklypo išpirkti. Taip pat būtume įsipareigoję teritoriją aplink taką prižiūrėti, mokėti nuomos pinigus už taką.
Siūlėme ir daugybę kitų variantų, tačiau moteris nieko konkretaus neatsako ir pati jokių sumų neįvardija“, - tvirtino T.Tamošiūnas.
Kauno rajono savivaldybės atstovas tikino, kad po dvejų metų derybų kantrybė jau senka.
„Aš vis dar manau, kad R.Šunokienei pačiai naudingiau būtų susitarti su savivaldybe. Kitaip teks bylinėtis. Per teismą mes ištaisysime žemėtvarkininkų padarytą klaidą. Kelias, einantis per jos sklypą, bus įteisintas ar nustatytas servitutas“, - sakė T.Tamošiūnas. Kitas variantas - žemę galima perimti visuomenės reikmėms.
Vytautas Petružis, Kauno laisvosios ekonominės zonos (Kauno LEZ) valdymo bendrovės vadovas, teigė, kad gyventojai vis rečiau linkę bylinėtis dėl žemės, nes nepriklausomų ir valstybinių turto vertintojų apskaičiuojama turto vertė mažai skiriasi.
Nerijus Valatkevičius, Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas, atkreipė dėmesį, kad dėl to, kad žemės priklauso gyventojams, negalima tiesti kelių, statyti darželių, mokyklų. Tačiau yra ir džiuginančių pavyzdžių, kai savivaldybė susitaria su gyventojais dėl žemės perėmimo visuomenės reikmėms.
Svarbu pažymėti, kad teoriškai galima statyti sulig servitutu, bet čia tikrai ne visais atvejais. Jei nėra detalaus, jei nėra jokių įrašų bendrajam plane apie užstatymą (nesu Kauno r. bendrojo plano specialistas). Didžiausia tikimybė, kad tai bus 3m nuo sklypo ribos.
Taigi, servitutas yra svarbus instrumentas, leidžiantis užtikrinti tam tikrų teisių įgyvendinimą, tačiau jo nustatymas ir naudojimas gali sukelti įvairių problemų. Svarbu žinoti savo teises ir pareigas, o kilus ginčams - ieškoti kompromiso arba kreiptis į teismą.
Statybos ant servituto: ką reikia žinoti?
Klausimas, ar galima statyti tvorą ant servituto, priklauso nuo servituto paskirties. Jei servitutas skirtas pravažiavimui ar praėjimui, statyti tvorą negalima. Tačiau jei servitutas skirtas tinklams, dažnu atveju galima. Bet kokiu atveju, reikia žiūrėti patį servitutą kam jis skirtas.
Taip pat svarbu atsižvelgti į leistiną atstumą statybai nuo servitutinio kelio. Teoriškai galima statyti sulig servitutu, bet čia tikrai ne visais atvejais. Jei nėra detalaus, jei nėra jokių įrašų bendrajam plane apie užstatymą. Didžiausia tikimybė, kad tai bus 3m nuo sklypo ribos.
Štai keletas patarimų, kaip elgtis, jei planuojate statyti šalia servituto:
- Išsiaiškinkite servituto paskirtį ir sąlygas.
- Pasikonsultuokite su teisininku arba specialistu.
- Gaukite reikiamus leidimus.
- Atsižvelkite į kaimynų interesus.
Žemės paskirties keitimas ir statybos leidimai
Statybos leidimai reikalingi priklausomai nuo statinio tipo ir paskirties. Gyvenamajam namui statyba leidžiantis dokumentas būtinas, o jei jūs norit kaip sodo namą tada galit be leidimo, bet kvadratūra bus iki 50 kv.m.
Jei planuojate statyti dirbtuves, jums tikrai būtinas leidimas, pastatas arba gamyba sandėliavimas arba komercija - labiau reiktų gamybos, bet galit tokius darbus atlikti ir pagalbinio ūkio pastate o jį jau galima statyti namų valdos sklype tačiau kartu turi būti ir gyvenamasis namas manau lengviausias variantas būtų arba nusipirkti arba išsinuomuoti kažkokias ūkines ar sandėliavimo patalpas, kad ir sovietines karvides ar tvartus, negu ieškoti ir naują statytis.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad rekonstruoti ar keisti paskirtį galima pastato, jei jo baigtumas 100 proc., kitu atveju pas jus skaitysis nauja statyba ir visas paketas galiojančių teisės aktų šiai dienai.
Statybos leidimo gavimo terminas Vilniuje svyruoja nuo 6 mėn. iki 1,5m. Terminas neprognozuojamas, nes savivaldybės išsikalinėjimai gi neaiškūs. Turiu projektų kur ir 2metai be projektavimo, tik tais leidimo laukiam. Tad vien iš savivaldybės pasakyti kiek leidimas gaunamas neįmanoma.
Jei padidinsit gabaritus prieangio - gausit nelegalią statybą, tikrai turiu tokių neskanių reikalų, tad patikėkit kiek gali būt bėdų dėl tokio menkniekio. Jei remontuojat prieangį, tai nedidinkit jo gabaritų. Kapitalinio remonto apibrėžimas yra laikančių konstrukcijų keitimas tvarkymas - NEKEIČIANT PASTATO GABARITŲ. Tokiems veiksmams dažniausiai nereikalingas leidimas, o va rekonstravimui gyvenamo namo jau reikia leidimo. REKONSTRAVIMAS YRA PASTATO GABARITŲ KEITIMAS.
Jei paveldėjote jau rekonstruotą namą be leidimų tai daryti, tai reikia įteisinti nelegalią statybą. Darom tokius reikalus, bet tai nėr pigus reikalas.
Apibendrinant, servitutai yra svarbi žemės teisės dalis, kuri gali turėti didelės įtakos tiek žemės savininkams, tiek servituto turėtojams. Svarbu žinoti savo teises ir pareigas, o kilus ginčams - ieškoti kompromiso arba kreiptis į teismą.
LIETUVIŠKAS SUBATONAS DAY 234 | Nuo ryt pradedam dirbt | !planas !subatonas
tags: #per #nuosavybes #teise #priklausanti #zemes #sklypa