Šiuolaikiniame pasaulyje, kur asmeninės transformacijos įgauna vis didesnę reikšmę, atsiranda teisiniai instrumentai, įgalinantys tas transformacijas paversti realybe. Teisininkams profesionalams savo kasdieniniame darbe vis dažniau tenka susidurti su tokiomis sutuoktinių problemomis kaip turto padalijimas, vaikų išlaikymas, alimentų dydžio nustatymas bei daugybe kitų šeimos santykių teisinių klausimų. Todėl svarbu išnagrinėti vedybų sutarties instituto sampratą, esmę bei savitumą.
Temos aktualumas nuolat auga. Palyginus 2003 m. su 2009 m., matyti reikšmingas vedybų sutarčių skaičiaus augimas. Temos aktualumą patvirtina ir tai, kad apie vedybų sutartis iki šiol lietuvių kalba yra parašyta labai mažai. Lietuvių autorių darbai šia tema, iš esmės, yra periodinio pobūdžio - tai straipsniai teisiniuose žurnaluose.
Šiame straipsnyje analizuojama vedybų sutarčių sudarymo praktika ir lyginama su kitų užsienio šalių valstybių sukaupta patirtimi. Dokumentų analizė - tai pagrindinis tyrimo metu taikytas empirinis metodas.
Vedybų sutartis: samprata ir reikšmė
Dabartinis lietuvių kalbos žodynas pateikia labai abstrakčią sutarties apibrėžimą - sutarimas, sugyvenimas, dviejų ar daugiau susitarimas dėl ko nors. Tuo tarpu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.154 straipsnyje yra pateikta konkretesnė sutarties samprata - sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.
Sutartis yra dviašalis ar daugiašalis sandoris, pagal kurį atsiranda prievoliniai teisiniai ašalių tarpusavio santykiai, teisės ir pareigos. Taigi sutartis reiškia laisvą dviejų ar daugiau asmenų valios suderinimą, kurio tikslas - sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Civilinėje apyvartoje egzistuoja įvairios sutartys. Viena iš jų - vedybų sutartis.
CK 3.101 straipsnyje yra pateiktas vedybų sutarties apibrėžimas - vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Šiame straipsnyje vedybų sutartis apibrėžiama kaip sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas esant susituokus, taip pat nutraukus santuoką ar gyvenant skyrium.
Vedybų sutarties esmė ir teisinė prigimtis
Savo teisine prigimtimi vedybų sutartis yra civilinis teisinis sandoris, turintis tiek bendrus visiems sandoriams, tiek ir specialius tik jam būdingus bruožus. Kaip ir kiekvienas sandoris, vedybų sutartis turi atitikti svarbiausius sandorių galiojimo reikalavimus. Šie reikalavimai yra: ašalių veiksnumas, valios išreiškimo laisvė, sutarties turinio teisėtumas ir nustatytos formos laikymasis.
Pažymėtina, kad vedybų sutarties esmę pagrindžia sutarties ašalių valios doktrina, kurios pagrindinis bruožas yra tai, jog esminiu ašalių sudaromos sutarties požymiu yra psichologinis, subjektyvusis elementas, t. y. ašalių valia - abipusis susitarimas sukurti teises ir pareigas. Vedybų sutarties atsiradimo pagrindas siejamas su laisva ašalių valia, ašalių susitarimo bei išreikšto sutikimo savo valia laikytis sutarties.
Aukščiausiasis Teismas teikdamas, kad civiliniuose santykiuose galiojantis ir CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia civilinių teisinių santykių subjektams pasirinkti ir sudaryti tokią sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Visų pirma sutarties laisvės principą sudaro laisvė sudaryti sutartį, t. y. CK 6.156 str. aiškiai nustatyta, kad ašalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Taigi vienas svarbiausių principų sudarant vedybų sutartį yra sutarties laisvės principas, kuriuo pabrėžiama sutuoktinių valios autonomija reguliuojant tarpusavio turtinius santykius.
Siekdami visapusiškesnio vedybų sutarties esmės, tikslo ir turinio suvokimo, reikia atkreipti dėmesį bei išskirti neteisinius vedybų sutarties aspektus, t. y. psichologinius, etinius, socialinius. Kaip rodo užsienio šalių praktika, vedybų sutartys sudaromos tarp skirtingos turtinės padėties sutuoktinių, tarp didelio amžiaus skirtumo sutuoktinių. Psichologinis aspektas susijęs su vedybų sutartyse numatytų aplinkybių (skyrybų) prognozavimu. Todėl vedybų sutartis gali būti vertinama kaip tokio rezultato galimybė. Tačiau pamirštama, kad ši sutartis gali tapti efektyvia ekonominio planavimo priemone.
Etinis aspektas siejamas su vedybų sutarties sudarymo tikslais, sutuoktinių lygiateisiškumu, santuokos esme. Etine prasme santuoka negali tapti priemone sudaryti vedybų sutartį ir siekti savanaudiškų tikslų, t. y. santuokoje neturi dominuoti turtinis interesas.
Bažnytinė santuoka ir vedybų sutartis
Siekiant išsiaiškinti katalikų ir Romos katalikų religinės bendruomenės poziciją visuomenei itin aktualiu klausimu, buvo kreiptasi į Jonavos Šv. Jokūbo parapijos kleboną Audrių Mikitiuką. Aptariamas bažnytinės santuokos esmė bei jos sąveika su vedybų sutartimi. Klebono A. Mikitiuko nuomone, katalikiškoje santuokoje nesėkmė apskritai negalima, todėl vedybų sutartis negali būti traktuojama kaip instrumentas, apsaugantis nelaimingos santuokos atveju.
Skyrybų klausimas labiausiai nepriimtinas praktikuojantiems katalikams. Tad ir vedybų sutartis katalikiškame kontekste įgyja visai kitokį aspektą. A. Mikitiukas tai pat teigia, jog santuoką sudaro pareikštas sutikimas, kurio jokia žmogiška galia negali papildyti. Tuo tarpu vedybų sutartis yra žmogiškos galios aktas. Detaliau nagrinėjant šį teiginį pirmiausia reikia įsigilinti į sąlyginio santuokinio sutikimo sampratą ir kanoninius nurodymus.
Pagal Kanonų Teisės Kodekso 1102 kanono 2 paragrafą santuoka sudaryta su sąlyga, susijusia su praeitimi ar dabartimi, yra galiojanti ir ne pagal tai, ar tai, kas sąlygojama, egzistuoja ar ne. Galimybė sudaryti santuoką su sąlyga, kurioje apibūdinama praeitis, arba su dabartimi susijusia sąlyga priklauso nuo to, ar keliamos sąlygos objektas faktiaškai egzistuoja. Komentuojant šį kanono tekstą pažymėtina, kad įtaką santuokos galiojimui turi tik tikra, reali sąlyga, kuri aiškiai pareiškiama ir prieš santuokinį sutikimą nebuvo atašaukta. Šiuo atveju sąlygos įvertinimui reikia žinoti jos pareiškimo būdą ir aplinkybes.
Nagrinėjant sąlyginį santuokoje išreikštą sutikimą, apie kurį kalba kanonų teisė, reikia aptarti sąlyginio sutikimo esmę. Santuoką sudaro pareikštas sutikimas, kurio jokia žmogiška galia negali papildyti. Kai tuo tarpu vedybų sutartis yra žmogiškos galios aktas. Šiuo atveju, sudaryta vedybinė sutartis santuokinio sutikimo pareiškimo metu yra kliūtis tam sutikimui pareikšti besąlygiškai, nes jau yra žmogiškas įsikišimas, neatitinkantis sutikimo turinio.
Tačiau kanonų teisė nepajėgi uždrausti sudaryti vedybų sutartis. Tai būsimų sutuoktinių teisė spręsti - sudaryti tokią sutartį ar laikytis katalikiškojo požiūrio ir vedybų sutarties nepasirašyti.
Vedybų sutarties sudarymo ir įsigaliojimo ypatumai
CK 3.103 str. 1 d. numatytas reikalavimas, kad vedybų sutartis turi būti sudaryta notarine forma. Kadangi vedybų sutartis yra dviašalis sandoris, jai taikomos ir kitos sandorių sudarymui keliamos sąlygos.
Pagal Notariato įstatymo 30 str. notaras privalo patikrinti vedybų sutarties sutikimą su įstatymais, išaiškinti ašalims šios sutarties reikšmę. Notaras turi užtikrinti, kad sudaroma sutartis nepažeistų trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) interesus.
Teisinė registracija
Įstatyms leidėjas nustatė, kad tam tikriems sandoriams yra privaloma teisinė registracija. Ašalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Tokiu atveju ašalių teisės ir pareigos atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar ašalių susitarimu.
Vedybų sutartys registruojamos Sutuoktinių turtinių santykių registre, kurį tvarko Centrinė hipotekos įstaiga šio registro nuostatų nustatyta tvarka. Be registravimo Sutuoktinių turtinių santykių registre, vedybų sutartys dar registruojamos ir Žemės registre. Taigi yra numatyta dviguba teisinė registracija.
Centrinės hipotekos įstaigos nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu. Registravimo tvarką taip pat detalizuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymas. Vedybų sutarties ar jos pakeitimų registracija neturi įtakos vedybų ar atitinkamo pakeitimo galiojimui ašalims.
Sutuoktinių turtinių santykių registre privalomai registruojamos ne tik vedybų sutartys, bet ir jų pakeitimai ar nutraukimas. Registro 19 punktas nurodo, kad prašymą įregistruoti vedybų sutartį kartu su kitais reikalingais dokumentais pateikia vienas iš sutuoktinių arba jų įgalioti asmenys. Asmuo, pageidaujantis įregistruoti vedybų sutartį, registro tvarkymo įstaigai turi pateikti nustatytosios formos prašymą bei: santuokos liudijimą, dokumentą, patvirtinantį, kad sumokėtas atlyginimas už duomenų įregistravimą registre, įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą, jeigu prašymą pateikia įgaliotas asmuo ir notaro patvirtintą vedybų sutartį arba notaro patvirtintą jos kopiją.
Įregistravus vedybų sutartį, jai suteikiamas indentifikavimo kodas bei išspausdinamas pranešimas, patvirtinantis vedybų sutarties įregistravimą. Jis įteikiamas asmeniškai prašymą pateikusiam asmeniui.
Problemos registruojant vedybų sutartis
Siekiant išsiaiškinti problemas, buvo kreiptasi į Centrinės hipotekos įstaigos Registrų skyriaus vedėją Editą Jauniškienę. Aptariamas registravimas bei paties registro esmė. Pasitaiko atvejų, kai šio registro darbuotojai atsisako registruoti vedybų sutartis.
Kaip matyti iš pateiktų duomenų, sutuoktiniai dažniausiai su savimi neturi santuokos liudijimo (~ 83 proc.), taip pat neturi dokumento, kad sumokėtas atlyginimas už duomenų įregistravimą registre (~ 13 proc.) arba pateikia netinkamai patvirtintą vedybų sutartį (~ 1 proc.). Neretai į šį registrą besikreipiantys asmenys nesusimąsto, kad jau pasirašytą ir notariškai patvirtintą vedybų sutartį dar papildomai reikia pateisinti santuokos liudijimu. Kyla klausimas, kiek pagrįstas yra toks teisinis reikalavimas?
Preliminarioji sutartis ir pirkėjo teisės
Augant nekilnojamojo turto kainoms, daugėja pardavėjo inciatyva nutraukiamų preliminariųjų pirkimo ir pardavimo sutarčių. Dažniausias kelias - pareikalauti to, kas aiškiai numatyta sutartyje: avanso grąžinimo ir netesybų.
Pirkėjas gali papildomai reikalauti, kad jam būtų atlyginamos išlaidos, patirtos rengiantis sudaryti sutartį. Pirkėjas taip pat gali reikalauti atlyginti kainų skirtumą (vadinamoji prarasta galimybė), kai dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo pirkėjas neteko galimybės sudaryti sutartį su kitu pardavėju, anksčiau pateikusiu konkretų kainos pasiūlymą, bet kuris per protingą terminą vėliau sudarė kitą, pakeičiantį sandorį.
Dar vienas gynybos būdas - nustačius, kad pardavėjas būstą už didesnę kainą pardavė trečiajam asmeniui, gali būti reikalaujama priteisti pardavėjo gautą naudą.
Civiliniame kodekse yra atskirai reglamentuota būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo ir pardavimo sutartis, kuomet fizinis asmuo (vartotojas) iš verslininko įsigyja dar statomą būstą. Nepastatytą būstą įsigyjantis pirkėjas turi žinoti, kad preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties išskirtinumas yra tas, kad be kitų civilinių teisių gynimo būdų pirkėjas gali reikalauti, kad pardavėjas prievolę įvykdytų natūra. Tačiau ir ši gynybos priemonė nėra absoliuti. Ji gali būti neveiksminga tais atvejais, kai, pvz., turtas jau yra perleistas trečiajam asmeniui.
Jeigu vystytojas ar pardavėjas nutraukia preliminariąją sutartį, pirmiausia nereikėtų skubėti pasirašyti dokumentų, kuriais pirkėjas atsisako pretenzijų ar prisiima kaltę mainais į pinigų grąžinimą. Paprašykite nutraukimo priežastį nurodyti raštu (prašymą irgi pateikite raštu) ir rinkite visus įrodymus, kurių gali prireikti gynybai teisme - išsaugokite susirašinėjimą, banko sprendimus dėl finansavimo, mokėjimų dokumentus. Teismams svarbūs yra įrodymai apie realią žalą, patirtą dėl nesąžiningo pardavėjo. Svarbu pagrįsti ir nuostolių dydį, ir jų tiesioginį ryšį dėl pardavėjo kaltės nutrūkusio sandorio.
tags: #per #kiek #laiko #isigalioja #sutuoktiniu #turto