Didelio dulkių kiekio darbo patalpoje poveikis sveikatai

Aplinka, kurioje gyvename ir dirbame, svarbi ne tik mūsų savijautai, nuotaikai, darbingumui, bet ir sveikatai. Nors Lietuvoje nemažai kalbama apie aplinkos oro taršą, į ne mažiau svarbią sritį - oro kokybę darbo vietoje - žiūrima pro pirštus.

Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad dėl oro taršos lauke ir patalpų viduje kasmet miršta per 7 mln. žmonių visame pasaulyje. Patalpose darbuotojai praleidžia visą darbo dieną, dažnai net nesusimąstydami, kokią įtaką visa tai gali turėti jų sveikatai.

Apmaudu, bet patys verslininkai didelės vertės gerinti oro kokybę patalpų viduje dar neįžvelgia. Tačiau toks požiūris klaidingas dėl kelių priežasčių.

Pirma, oro kokybė darbo vietoje yra tokia pat svarbi, kaip ir kitos darbo sąlygos - tokio požiūrio laikomasi Vakarų šalyse. Tai tampa ir papildomu argumentu siekiant pritraukti darbuotojus, kurių stygius vis auga - žmonės nori dirbti saugiai ir patogiai.

Antra, oro kokybė turi tiesioginę įtaką žmonių darbingumui. Danijos technologijų universiteto tyrimas parodė, kad oro tarša žmonių darbo našumą sumažina 6-9 proc., priklausomai nuo darbo pobūdžio ir realių sąlygų.

Trečia, darbuotojų sveikata: oro tarša didina širdies ir kvėpavimo takų ligų, vėžio išsivystymo tikimybę, taip pat gali pabloginti kitas sveikatos problemas.

Oro taršos poveikis sveikatai ir darbingumui

Per daug šiltose patalpose mažėja darbingumas, vargina galvos skausmai, dirglumas. Be to, dažniausiai tokiose patalpose oras būna per sausas, todėl sausėja oda, gleivinės, dėl akių sausėjimo jas pradeda perštėti, skaudėti, o išsausėjusi nosis nebeatlieka savo apsauginės funkcijos - lengviau susergama kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis.

Kuo oras sausesnis, tuo aplinkoje daugiau dulkių, alergenų, atitinkamai tuo didesnė ilgalaikė žala kvėpavimo sistemai. Kai temperatūra labai aukšta, atsiranda žalingas poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai, organizmas netenka vandens ir elektrolitų, iškyla šilumos smūgio pavojus.

Jei namų aplinkos temperatūra nuolatos per daug žema, kraujotaka taip pat sutrinka, ypač galūnėse, sąnariuose, dėl to paūmėja sąnarių uždegiminės ligos, nervų ligos, silpnėja imunitetas. Esant žemai temperatūrai, didėja patalpų oro drėgmė, kambariuose atsiranda pelėsis, kurio sporos patekusios iš aplinkos į kvėpavimo takus sukelia alergiją ir astmą.

Su oro švarumo problema susiduria žmonės, sergantys bronchine astma, turintys sunkiai kontroliuojamą alergiją dulkių erkutėms, žiedadulkėms, gyvenantys prie judrių gatvių ir negalintys vėdinti kambarių. Ilgai nevėdintose patalpose atsiranda nemalonus kvapas, sumažėja deguonies kiekis, dėl to atsiranda nuovargis ir galvos skausmas.

Išeitį siūlo oro filtrai

Patalpų vėdinimas, ypač pramonės įmonėse, problemos pilnai neišsprendžia - jei aplinkos oras užterštas, vėdink nevėdinęs, teršalai niekur nedings. Pavyzdžiui, metalo plazminio pjovimo ir suvirinimo procesuose išsiskiria labai didelis kiekis kietujų kenksmingų medžiagų, kurios su dūmais patenka į darbinę aplinką.

Pagrindiniai pavojai yra ypač mažos kenksmingos dalelės, kurios išsiskiria pjovimo procese. Įprastai tai yra 0,01 - 10 mikrono dydžio dalelės. Jeigu jos yra 0,1 - 5 mikrono dydžio, tai patekus į žmogaus plaučius - dalelės pasilieka visam laikui. Jų neįmanoma iškvėpuoti ar išvalyti.

Todėl svarbu pasirūpinti oro filtravimu: kokybiški oro filtrai sugeba pašalinti 99,9 proc. dulkių ir kitų dalelių. Tačiau vien įsidiegti filtrus neužtenka - juos būtina tinkamai prižiūrėti ir periodiškai keisti.

Taip pat naudinga patalpose įsirengti oro kokybės tikrinimo įrangą, kuri nuolat stebi anglies dioksido, azoto dioksido, kietųjų dalelių ir kitų kenksmingų medžiagų koncentraciją ore bei įspėja šiam lygiui pakilus iki pavojingo. Atlikę šiuos paprastus veiksmus užtikrinsite saugias darbo sąlygas savo darbuotojams, o jie jums atsilygins kokybišku darbu.

Temperatūros ir drėgmės reguliavimui namuose labai svarbus reguliarus kambarių vėdinimas. Geriausia vėdinti dažniau, bet trumpai ir plačiai atvėrus langus. Jei tai neįmanoma, tinka ir du vėdinimai per dieną ar mikroventiliacija per orlaidę. Tuo tarpu jei oras per sausas, drėgmę galima padidinti laikant kambaryje atvirą indą su vandeniu, drėgnai valant paviršius, ant radiatorių pakabinant šlapius rankšluosčius. Jei vėdinimas neįmanomas arba namai yra prastos techninės būklės, galima įsigyti oro drėkintuvą ar sausintuvą.

Pandemija paskatino skirti daugiau dėmesio patalpų oro švarai, tiksliau - kaip iš jo pašalinti virusus. Sukurta nemažai prietaisų, skirtų valyti orą namuose. Patys paprasčiausi oro valytuvai praleidžia orą pro įvairius filtrus, kurie surenka ore esančias dulkes, gyvūnų plaukus, bakterijas, aerozolius ir kvapus.

Ozono generatoriai iš aplinkoje esančio deguonies išgauna ozoną, kuris sąveikaudamas su virusais ir bakterijomis, juos paverčia deguonimi, be to, orui suteikia gaivumo lyg būtume miške. Dar sudėtingesni įrenginiai yra UV prietaisai, kurie dezinfekuoja orą ir paviršius UV spinduliais naikindami pelėsio sporas, virusus, bakterijas.

Tuo tarpu oro jonizatoriai neutralizuoja tabako dūmus, CO2, kitas kenksmingus medžiagas. Jonizatoriai naudojami oro kokybei gerinti, kai patalpoje veikia daug elektros prietaisų.

Kai kurie mėgsta namie naudoti difuzorius, kuriuose eteriniai aliejai suskaidomi iki labai mažų lašelių ir su įkvėptu oru patenka ne tik į plaučius, bet ir į kraujotaką. Vis tik nerekomenduočiau šiuos prietaisus naudoti nuolatos - verčiau retai ir tikslingai. Be to, reikia ypatingą dėmesį skirti eterinių aliejų kokybei, kad šie neturėtų jokių cheminių priemaišų. Jei veikiant difuzoriui pajuntamas akių ašarojimas, čiaudulys, galvos skausmas, reiktų prietaisą išjungti ir kambarius išvėdinti, mat šie požymiai rodo, kad eterinis aliejus netinka ir galimai alergizuoja.

Pavojingi dulkių tipai ir jų poveikis

Kai kurie dulkių tipai yra pavojingesni už kitus. Jei darbo vietoje gręžiama, pjaunama, šlifuojama, poliruojama ar skaldoma, galite tikėtis, kad ore skraidys dulkės, keldamos visas su jomis susijusias problemas. Tačiau ne visi dulkių tipai yra vienodi.

Štai keletas pavojingiausių dulkių tipų:

• Medienos dulkės: Tiek minkštos medienos, tiek kietmedžio dulkės gali sukelti kvėpavimo takų problemų, pavyzdžiui, astmą. Tačiau kietmedžio dulkės gali sukelti retą nosiaryklės vėžio formą ir dažnai yra laikomos pavojingesnėmis už minkštos medienos dulkes.
• Silicio dioksido dulkės: Kai kuriose šalyse silicio dioksido dulkės laikomos vidutinės rizikos, o kitose - didelės rizikos dulkėmis. Vietos teisės aktai nuolat keičiami siekiant aukštesnio apsaugos lygio. Ilgalaikis poveikis gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, akių ar odos sudirginimą, kvėpavimo sutrikimus ir pan.
• Asbestas: Nedidelis asbesto kiekis gali sukelti mezoteliomą (plaučių gleivinės vėžį).
• Tinko arba gipso dulkės: jos gali dirginti akis, nosį, burną ir gerklę.

Bet kurio iš šių dulkių tipų poveikis gali sukelti ilgalaikius, negrįžtamus organizmo kvėpavimo takų pažeidimus (pvz., vėžį).

S.T.O.P. - geriausias būdas sustabdyti dulkes - apskritai jų nekelti:

• Ieškokite kitų galimybių, padedančių išvengti dulkių.
• Naudokite įrankius, technologijas ar mašinas, kad sumažintumėte dulkių kiekį ore.
• Dulkių kontrolei reikės komandinio darbo: suteikite daugiau informacijos apie dulkes savo organizacijoje. Įgyvendinkite naujus darbo metodus, padedančius sumažinti dulkių kiekį.
• Kaip paskutinę gynybos priemonę naudokite asmenines apsaugines priemones (AAP), pavyzdžiui, apsaugines kaukes arba respiratorius.

Suvirinimo metu išsiskiriančių dalelių ir suvirinimo dujų pavojus

Per vieną valandą suvirinimo metu išsiskiria iki 40 gramų žalingų dūmų ir dalelių. Suvirinimo dujos ir dūmai susidaro iš suvirinamo pagrindinio ir naudojamo pridėtinio metalo dalelių, glaisto ir dažų, kuriais padengtas suvirinamas metalas, arba elektrodo glaisto dalelių; apsauginių dujų; cheminės reakcijos, vykstančios dėl lanko ultravioletinio spinduliavimo ir šilumos sąveikos, produktų, suvirinimo proceso metu naudojamų medžiagų; teršalų, esančių ore, pvz., valiklių, skysčių, valančių riebalus, garų.

Įprastai žmogus per 8 darbo valandas įkvepia iki 4000l oro. Todėl dirbant visą pamainą kiekvieną dieną suvartojamas didelis kiekis užteršto oro.

Pavojingų medžiagų į organizmą gali patekti 3 būdais:

• Prarijus (per burną).
• Absorbuojant (per odą ir akis).
• Įkvėpus (per plaučius).

Didžiausią pavojų sveikatai kelia įkvėpiamosios dalelės: dulkės, dūmai, tepalo dulksna, tirpiklių ir įvairių dujų garai. Daugelis dūmų sudedamųjų dalių - chromas, nikelis, arsenas, asbestas, manganas, silicis, berilis, kadmis, azoto oksidai, fosgenas, akroleinas fluoro junginiai, anglies monoksidas, kobaltas, varis, švinas, ozonas, selenas ir cinkas - gali būti toksiški elementai.

Jeigu nesisaugoma, mažos dūmų dalelės gali giliai įsiskverbti į kvėpavimo takus ir sukelti trumpalaikį sveikatos sutrikdymą (sukelti karštinę, erzinti akis, nosį, krūtinės ląstą, kosulį, dusulį, bronchitą, plaučių uždegimą bei plaučių edemą (skysčių susikaupimą plaučiuose) bei paaštrinti profesines lėtines ligas. Ilgalaikis suvirinimo dūmų poveikis gali padidinti pavojų susirgti plaučių, gerklės ir šlapimo takų vėžiu.

Suvirinimo metu išsiskiriančios dujos taip pat labai pavojingos, pvz, dėl suvirinimo lanko ultravioletinio spinduliavimo ore esantys deguonis ir azotas reaguoja ir sudaro ozoną. Ir nedidelės jo dozės gali suerzinti nosies ir gerklės gleivinę, pažeisti plaučius.

Lėtinės kvėpavimo takų ligos, kurios kamuoja suvirintojus - bronchitas, astma, plaučių uždegimas, emizema, plaučių dulkialigė, silikozė (sukelia silicis) ir siderozė (geležies oksido dulkių, patenkančių ir plaučius, sukeliama liga), gali sumažėti plaučių tūris.

Tam, kad būtų galima išvengti profesinių kvėpavimo ligų, suvirintojui būtina patiekti švarų ir nuo dulkių bei dūmų išvalytą orą. Tam skirtos specialios filtravimo sistemos. Labai svarbu, kad filtravimo įranga būtų patikima. Sugedus filtravimui, į kvėpavimo takus greičiau patenka virusai ir bakterijos, kurie greičiau dauginasi sukeldami infekcijas, uždegimus, bronchitą, tuberkuliozę ir kitas ligas.

Anot docento I.Gedzevičiaus, efektyviausias metodas yra vietinė traukiamoji ventiliacija, pašalinanti dūmus ir dujas prie pat jų susiformavimo ar išskyrimo šaltinio. Rekomenduojama traukiamosios ventiliacijos sistemą papildyti specializuota filtravimo įranga.

Vietinės traukiamosios ventiliacijos pavyzdys - ventiliuojamosios kaukės su respiratoriais. Specialistai rekomenduoja respiratorius naudoti visais atvejais, kai tenka susidurti su bent mažiausiu kiekiu kancerogeninių medžiagų, kurios gali sukelti vėžį.

Darbo aplinkos reikalavimai

Darbo aplinkai keliamų reikalavimų esmė - užtikrinti, kad darbuotojai dirbtų tokioje aplinkoje, kurioje praktiškai nėra sveikatai kenksmingų ir pavojingų rizikos veiksnių.

Meteorologinės darbo sąlygos

Meteorologines darbo sąlygas sudaro: šiluminė spinduliuotė, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis ir slėgis. Patalpos ir darbo zonos temperatūra turi būti reguliuojama, kad jos svyravimai neveiktų žmogaus organizmo. Darbo patalpų temperatūra turi būti neaukštesnė nei 28 laipsniai šilumos, nes aukštesnėje temperatūroje sutrinka organizmo termoreguliacijos procesai. Karštame ore žmogaus organizmas perkaista, pavargsta, sutrinka medžiagų apykaitos procesai, sulėtėja reakcija, padidėja traumų pavojus.

Gamybinės dulkės

Gamybinės dulkės taip pat kenkia sveikatai, kartu su jomis juda įvairios bakterijos ir gaisrą bei sprogimą sukeliančios medžiagos. Pagal kenksmingumą dulkės ura inertinės, kurias sudaro nenuodingos organizmui medžiagos ir agresyvios, kurios turi nuodingų savybių. Nuolat kvėpuojant dulkėmis susergama sunkia liga - silikoze, kurią sukelia silicio dioksidas. Dulkių kiekis darbo zonoje neturi viršyti ribinių koncentracijos verčių.

Kenksmingosios cheminės medžiagos

Kenksmingosios cheminės medžiagos - tai medžiagos, kurios patekusios į žmogaus organizmą pro kvėpavimo takus, virškinimo traktą ar odą, jį veikia neigiamai. Už cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo reikalavimų įgyvendinimą atsakingi gamintojai, importuotojai tiekiantys chemines medžiagas ir preparatus į rinką. Jie turi: numatyti priemones mažinančias arba šalinančias cheminių produktų poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai. Turėti duomenis apie tiekiamų į rinką cheminių produktų savybes ir saugos priemones.

Darbo patalpų vėdinimas

Darbo patalpų vėdinimas - techninių įrenginių sistema šilumai, drėgmei, dulkėms, kenksmingoms dujoms ar garams pašalinti iiš patalpos bei jos mikroklimato parametrams normalizuoti. Oro mainai patalpoje gali vykti per langus, stoglangius, specialias angas ar plyšius. Tai vyksta dėl šiluminių arba vėjų slėgių, tai natūralios vėdinimo sistemos. Orui į patalpą tiekti ar šalinti gali būti naudojama papildoma mechaninė energija. Visose darbo patalpose, turi būti įrengiamos natūralios vėdinimo sistemos. Natūraliajam vėdinimui nereikia energijos sąnaudų, iš patalpos galima pašalinti didelį kiekį užteršto oro bei perteklius šilumos.

Darbo vietų apšvietimas

Apšvietimas yra neatskiriamas veiklos elementas. Higienos normas atitinkantis darbo vietų apšvietimas sudaro geras darbo sąlygas, mažina darbuotojų nuovargį, užtikrina atliekamų darbų kokybę. Blogas apšvietimas padidina nelaimingų atsitikimų skaičių, kenkia dirbančiųjų sveikatai. Dėl nuolatinės akių įtampos blogėja regėjimas. Darbo vietų apšvieta gali būti natūrali ir dirbtinė.

Triukšmas darbo vietose

Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo garsus. Fiziologiniu požiūriu tai bet koks garsas, kuris trukdo normaliam žmogaus darbui ir poilsiui. Žmogus girdi garsus, kurių dažnis yra nuo 16 iki 20000Hz. Triukšmo poveikį žmogui galima išskirstyti į grupes: triukšmo įtaka klausai ir triukšmo įtaka visam organizmui, jo veiklai. Triukšmas, veikdamas ilgą laiką, gali pažeisti klausą. Tai priklauso nuo triukšmo lygio ir poveikio laiko. Klausos pažeidimas dėl triukšmo poveikio darbe sukelia daugiau negu trečdalį visų profesinių ligų. Triukšmas veikia visą organizmą ir įtakoja ligų tokių kaip hipertonija, opaligė, neurozės, virškinimo sistemos sutrikimai, odos ligos atsiradimą.

Elektromagnetinių laukų poveikis žmogui

Natūralūs elektromagnetiniai laukai žmones veikia nuolat ir jų poveikis nėra didelis, bet jie gali būti paveikti dirbtinės elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių. Elektromagnetinis laukas žmogaus organizmą įkaitina, sutrinka nervų ir kraujo apytakos sistemų veikla, sumažėja kraujospūdis, retėja pulsas. Elektromagnetinio lauko intensyvumą galima sumažinti didinant darbo vietos atstumą nuo spinduliavimo šaltinio, mažinant buvimo spinduliuotės zonoje laiką, įrengiant ekranus, naudojant asmenines apsaugos priemones.

Stresų įtaka saugiam darbui

Darbo procesų mechanizavimas, informacijos gausa, laiko stoka neigiamai veikia fizinę darbuotojo būseną ir sukelia psichofiziologinį stresą. Psichosocialiniai stresoriai glaudžiai siejasi su žmogaus sveikata. Intensyvus ilgai trunkantis stresas gali sukelti miego sutrikimus, nerimą, depresiją, susikaupimo sunkumus.

Darbuotojų tarpusavio santykiai - svarbus veiksnys, galimybė pasitarti, konsultuotis, aiškus darbas, tiksliai apibrėžtos pareigos ir atsakomybė užtikrina gerus tarpusavio santykius ir mažina stresą.

Geros darbo sąlygos - taip pat vienas iš veiksnių, padedančių pritraukti ir išlaikyti darbuotojus darbo vietoje, kas šiuo metu ypač svarbu įmonėms konkuruojant dėl gerų darbuotojų.

tags: #per #didelis #dukliu #kiekis #darbo #patalpoje