Valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo yra griežtai reglamentuojamas Lietuvos Respublikos įstatymų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip valstybės turtas gali būti perduotas patikėjimo teise, kokie subjektai turi teisę priimti sprendimus dėl tokio perdavimo ir kokie apribojimai taikomi patikėtiniams.
Subjektai, Turintys Teisę Priimti Sprendimus
Pagal įstatymus, tam tikri subjektai turi teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo. Pagal įstatymus, subjektai turi teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip.
Turto Perdavimas Kitiems Juridiniams Asmenims
Kitiems juridiniams asmenims valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal paprasta rašytine forma sudaromą turto patikėjimo sutartį ir tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima Vyriausybė.
Tokiame sprendime turi būti nurodyta:
- Valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį.
- Juridinis asmuo, pagal įstatymus galintis atlikti valstybines funkcijas.
- Sutarties galiojimo terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 metų, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Apribojimai Patikėtiniams
Kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu, išskyrus kituose įstatymuose nustatytus atvejus, kai kitų juridinių asmenų patikėjimo teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas valstybės turtas gali būti perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai valdyti ir naudotis kitiems asmenims.
Šis turtas gali būti naudojamas tik įstatymų jiems priskirtoms valstybinėms funkcijoms įgyvendinti. Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyti ir kiti, Vyriausybės sprendime nustatyti patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) teisių dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apribojimai.
Turto Patikėjimo Sutarties Nutraukimas
Turto patikėjimo sutartis pasibaigia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais atvejais. Turto patikėjimo sutartį sudariusi valstybės institucija ar įstaiga privalo atsisakyti patikėjimo sutarties vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.967 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jeigu juridinis asmuo (patikėtinis) nebegali (ar atsisako) įgyvendinti valstybinių funkcijų, kurioms įgyvendinti pagal patikėjimo sutartį buvo perduotas turtas.
Turto patikėjimo sutartį sudariusi valstybės institucija ar įstaiga privalo prižiūrėti, kad sutartis būtų tinkamai vykdoma.
Svarbiausi aspektai
Apibendrinant, pateikiame svarbiausius aspektus, susijusius su valstybės turto disponavimo teisės apribojimais:
| Aspektas | Apibūdinimas |
|---|---|
| Valdymas | Subjektai turi teisę priimti sprendimus dėl valdymo, naudojimo ir disponavimo. |
| Patikėjimas | Turtas gali būti perduotas juridiniams asmenims, vykdantiems valstybines funkcijas. |
| Sutarties terminas | Patikėjimo sutartis negali būti ilgesnė nei 20 metų, jei nenustatyta kitaip. |
| Apribojimai | Juridiniai asmenys negali perleisti turto nuosavybės teise kitiems asmenims. |
| Nutraukimas | Sutartis nutraukiama, jei juridinis asmuo negali įgyvendinti valstybinių funkcijų. |
tags: #pazyma #del #turto #disponavimo #teises #apribojimas