Nekilnojamojo turto registravimas yra būtina procedūra visiems savininkams, norintiems įteisinti ir oficialiai įrodyti nuosavybės teises į pastatus, žemės sklypus ar kitus objektus. Registravimas suteikia teisinę apsaugą, leidžia laisvai disponuoti turtu - parduoti, dovanoti, įkeisti - ir užtikrina, kad objektas būtų matomas valstybiniuose registruose.
Tačiau daugeliui savininkų vis dar išlieka neaišku, kokius dokumentus reikia pateikti, kiek laiko trunka visa procedūra ir kokia yra reali jos kaina. Šiame straipsnyje rasite išsamius atsakymus į šiuos klausimus.
Kada Būtina Registruoti Nekilnojamą Turtą?
Nekilnojamo turto registravimas yra privaloma procedūra kiekvienam savininkui, kai atsiranda ar pasikeičia nuosavybės teisė. Registruoti būtina ne tik naujai pastatytus objektus, bet ir tuos, kurių teisinis statusas pasikeitė dėl sandorio, rekonstrukcijos ar kitų aplinkybių.
Svarbu paminėti, kad registravimo pareiga kyla ne tik dėl sandorių ar statybos, bet ir dėl bet kokių pokyčių, kurie turi įtakos turto teisinei būklei.
Kokie Dokumentai Reikalingi Registravimui?
Nekilnojamo turto registravimui būtini dokumentai priklauso nuo objekto tipo, jo atsiradimo pagrindo ir atliktų pokyčių. Tačiau bendras principas išlieka tas pats - Registrų centrui turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys nuosavybės teisę ir faktinę objekto būklę.
Tikslus dokumentų sąrašas priklauso nuo situacijos. Kai kuriais atvejais gali prireikti papildomų pažymų, pavyzdžiui, apie inžinerinius tinklus, paskirties keitimą ar žemės servitutų nustatymą.
Nekilnojamo Turto Registravimo Procesas Žingsnis Po Žingsnio
Nors registravimo procedūra gali atrodyti sudėtinga, iš tiesų ji susideda iš kelių aiškių žingsnių. Svarbiausia tinkamai pasiruošti - surinkti reikalingus dokumentus, atlikti matavimus ir pasirūpinti teisiniu pagrindu.
- Teisinio pagrindo paruošimas: Pirmasis žingsnis - įsitikinti, kad turite dokumentą, kuris patvirtina nuosavybės teisę. Tai gali būti pirkimo-pardavimo, dovanojimo, paveldėjimo ar kitas teisinis sandoris.
- Kadastriniai matavimai: Jeigu objektas registruojamas pirmą kartą arba jam buvo atlikti iš esmės keičiantys darbai (rekonstrukcija, kapitalinis remontas, ploto keitimas), būtina atlikti kadastrinius matavimus.
- Dokumentų pateikimas Registrų centrui: Kai visi dokumentai paruošti, savininkas gali pateikti paraišką registravimui per savitarną. Sistemoje pasirenkama konkreti procedūra: pirmasis registravimas, duomenų pakeitimas, statinio įregistravimas ar kiti veiksmai.
- Registrų centro vertinimas: Pateikus dokumentus, Registrų centras juos patikrina ir įvertina, ar informacija yra aiški, tiksli ir atitinka teisės aktų reikalavimus.
- Nekilnojamo turto registravimas: Kai procedūra baigiama, savininkas gauna oficialų patvirtinimą, o objektas įtraukiamas į Nekilnojamojo turto registrą.
Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 užpildymo ir pateikimo tvarka juridiniams asmenims
Nekilnojamo Turto Registravimo Kaina
Nekilnojamo turto registravimo kaina priklauso nuo kelių svarbių veiksnių: objekto tipo, pasirinkto registravimo termino, ar reikalingi kadastriniai matavimai ir ar registracija atliekama įprasta, ar skubos tvarka.
Pirmiausia, kainą lemia registravimo paslauga, kurią teikia Registrų centras. Įprastas registravimas dažniausiai kainuoja mažiau, tačiau gali užtrukti iki kelių savaičių. Skubos tvarka registravimas atliekamas gerokai greičiau - net per 1-3 darbo dienas, tačiau už tai taikomas didesnis tarifas.
Antra, reikšmingą dalį išlaidų sudaro kadastriniai matavimai, jei jie privalomi konkrečiu atveju. Matavimų kainos skiriasi pagal objekto plotą, sudėtingumą ir matininko paslaugų įkainius. Mažesniems objektams kaina gali būti keli šimtai eurų, o dideliems ar sudėtingiems statiniams - keliais kartais didesnė.
Trečia, svarbi ir dokumentų parengimo kaina. Jei turtas naujai pastatytas, gali prireikti projektavimo dokumentų, energinio naudingumo sertifikato, statybos užbaigimo procedūrų.
Galiausiai, būtina paminėti, kad Registrų centras nuolat skelbia aktualius įkainius, todėl savininkams verta juos pasitikrinti prieš pradedant procedūrą.Nekilnojamojo turto registravimo kainos dedamosios
| Išlaidos | Aprašymas |
|---|---|
| Registravimo paslauga | Mokestis Registrų centrui už registravimą (priklauso nuo termino) |
| Kadastriniai matavimai | Matavimų kaina priklauso nuo objekto ploto, sudėtingumo |
| Dokumentų parengimas | Projektavimo dokumentai, energinio naudingumo sertifikatas, statybos užbaigimo procedūros |
Kaip Pagreitinti Nekilnojamo Turto Registravimo Procesą?
Nekilnojamo turto registravimas gali užtrukti, ypač jei dokumentai pateikiami nepilni arba trūksta kadastrinių matavimų. Tačiau procesą galima reikšmingai pagreitinti, jei savininkas iš anksto pasiruošia ir imasi kelių svarbių veiksmų.
Pirmiausia, verta įsitikinti, kad visi dokumentai yra pilni ir galiojantys. Tai reiškia, kad teisinis sandoris turi būti tinkamai patvirtintas (pvz., notaro), o statybos dokumentai - teisingai suforminti. Dažnai procesas užstringa dėl smulkių netikslumų: trūkstamų parašų, neteisingai nurodytų duomenų ar neatnaujintų kadastrinių bylų.
Antra, galima rinktis registravimą skubos tvarka. Tai ypač aktualu, jei turtą planuojama greitai parduoti, įkeisti ar kitaip naudoti finansiniuose sandoriuose. Skubos tvarka registravimas paprastai atliekamas per kelias dienas, tačiau kainuoja daugiau.
Trečia, procesą pagreitina iš anksto atlikti kadastriniai matavimai. Jei objektas naujai pastatytas, suformuotas ar rekonstruotas, matavimai yra būtini, todėl geriau juos suplanuoti anksčiau, o ne laukti, kol jų pareikalaus Registrų centras.
Galiausiai, verta naudotis Registrų centro savitarna, kuri leidžia pateikti dokumentus elektroniniu būdu, gauti atsakymus greičiau ir stebėti registravimo eigą realiu laiku.
DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)
- Ar kiekvienas turtas turi būti registruotas Registrų centre? Taip. Visi naujai atsiradę, įsigyti ar pakeisti nekilnojamo turto objektai turi būti registruojami, kad nuosavybės teisės būtų įteisintos ir matomos valstybiniuose registruose.
- Ar reikia registruoti nebaigtą statybą? Taip, nebaigta statyba taip pat turi būti registruojama. Tai leidžia įteisinti statinio būklę, apsaugoti savininko teises ir ateityje atlikti statybos užbaigimo procedūras be papildomų kliūčių.
- Kiek laiko užtrunka nekilnojamo turto registravimas? Įprasta registracija gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Skubos tvarka procedūra atliekama greičiau - dažnai per 1-3 darbo dienas.
- Kiek kainuoja NT registravimas? Kaina priklauso nuo objekto tipo, ar reikalingi kadastriniai matavimai, ar registracija atliekama įprasta, ar skubos tvarka. Paprastai registravimo paslaugos kaina prasideda nuo keliolikos eurų, tačiau su matavimais gali siekti kelis šimtus ar net daugiau.
- Ar galiu registruoti turtą internetu? Taip. Registravimą galima atlikti per Registrų centro savitarną, pateikiant visus reikalingus dokumentus elektroniniu būdu. Tai paprastai yra greitesnis ir patogesnis būdas.
- Kada būtina atlikti kadastrinius matavimus? Jie privalomi, kai turtas registruojamas pirmą kartą, atlikta rekonstrukcija, ploto keitimas arba kiti esminiai objekto pakeitimai. Be jų registracija negali būti atlikta.
- Ar galiu parduoti turtą, jei jis neįregistruotas? Ne. Neįregistruotas turtas negali būti teisėtai parduodamas, dovanojamas ar įkeičiamas. Pirmiausia turi būti atlikta registracija, o tik tuomet leidžiami sandoriai.
- Kiek laiko galioja atlikti kadastriniai matavimai? Kadastriniai matavimai galioja tol, kol objekte neįvyksta pokyčių. Jei statinys rekonstruotas ar pakeista jo struktūra, matavimus reikia atlikti iš naujo.
Teisinis Reglamentavimas
Šiuo laikotarpiu galiojęs 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK149 straipsnis) nustatė, kad turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis (1 dalis). Jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu (2 dalis).
Priėmus 2000 m. CK šios srities teisinis reguliavimas pasikeitė taip, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento. Naujuoju nuosavybės santykių reglamentavimu atsisakyta neproporcingai didelės viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams, tačiau 2000 m. CK taikytinas tik tiems civiliniams teisiniams santykiams, kurie atsirado jam įsigaliojus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas tiek 1964 m, Civilinio kodekso, tiek dabar galiojančio Civilinio kodekso nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (Civilinio kodekso 4 straipsnis). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas.
Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. 3 dalyje nustatyta išimti numato, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Ši teisės norma skirta būtent tokioms faktinėms situacijoms t.y. sutartims, kurioms pagal sudarymo metu galiojusį 1964 m.
Nekilnojamojo turto paveldėtojai, dėl didelių Registrų centro įkainių iki šiol atidėlioję paveldėto turto registravimą, nuo kovo 1-sios įsigaliojus atnaujintam įregistravimo kainų skaičiavimui, gali vėl kreiptis į notarus ir tapti visateisiais paveldėto turto valdytojais.
Kaip numatyta Vyriausybės nutarime, registruojant notarų sudarytas dovanojimo sutartis bei paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimus, nuo kovo 1-sios už valstybinės įmonės Registrų centro paslaugas bus mokamas atlyginimas kaip už vieno daikto registravimą, nepriklausomai nuo to, kiek daiktų yra registro įraše.
Asmenys, paveldėję nekilnojamojo turto, tačiau iki šiol jo neregistravę, gali kreiptis į notarus. 2020 metų spalio 1 d. įsigaliojo nauji valstybės įmonės Registrų centro paslaugų įkainiai, pagal kuriuos už nuosavybės teisės įregistravimą į kiekvieną daiktą, nepriklausomai nuo jo vertės, Registrų centrui reikėjo mokėti 17,19 Eur dydžio atlyginimą. Įvestas vienodas atlyginimas už nuosavybės teisės į bet kokios vertės daikto įregistravimą tapo ypač jautriu klausimu regionuose, kur absoliučia dauguma atvejų Nekilnojamojo turto registre, be žemės sklypo ir gyvenamojo namo, dar būna įregistruota bent keletas ar net dešimtys objektų - ūkiniai pastatai, lauko virtuvės, malkinės, garažai, kiemo rūsiai, šiltnamiai, tvoros, lauko tualetai ir pan. Už nuosavybės teisės į kiekvieną iš jų įregistravimą sumokant po 17,19 Eur, registravimo procesas dažnai kainavo kelis šimtus ar net tūkstančius eurų. Kilus visuomenės nepasitenkinimui, praėjusios kadencijos Vyriausybė 2020 m. gruodžio 2 dienos nutarimu pakoregavo Registrų centro įkainius, numatydama, kad nuo 2021 metų kovo 1 d.