Lietuva, turtinga vandens telkinių, suteikia galimybę išsinuomoti ežerus verslui ar mėgėjiškai veiklai. Tačiau, kaip veikia ši sistema, kokie įstatymai ir reikalavimai taikomi nuomininkams, ir kokias teises turi žvejai? Panagrinėkime tai išsamiau.
Pazelvės ežeras yra Lietuvoje, Prienų rajono savivaldybėje, Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) baseine. Ežero ilgis iš vakarų į rytus - 1,6 km, plotis - iki 0,33 km. Altitudė 93,7 m. Kranto linija labai vingiuota, yra keletas gausiai vandens augalija užžėlusių įlankų. Krantai daugiausia aukštoki, tik rytinis krantas žemesnis ir užpelkėjęs. Ežerą beveik iš visų pusių (išskyrus vakarinę dalį) supa Pazelvės miškas. Iš šiaurinės ežero dalies link Alšios upės išteka 2 upeliai: Krajonas ir bevardis upelis.

Lietuvos ežeras
Informacija apie ežerą:
- Vandens telkinio pavadinimas: Pazelvės ežeras
- Vieta: Prienų rajono savivaldybė, Kauno apskritis
- Baseinas: Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) baseinas
- Tiesioginio vandentakio (upės) vardas: Zelvia
- Vyresniojo vandentakio (upės) vardas: Alšia
- Ežero plotas: 26,8 ha
- Kranto linijos ilgis: 4 km
- Statusas: išnuomuota mėgėjiškai žvejybai arba leidimas žūklės plotams
- Valstybinės reikšmės vandens telkinys: taip
- Vandens telkinio kodas šiame kataloge: 4787
- Koordinatės: 54.6380482, 24.2823416
Įstatyminė Bazė ir Reglamentavimas
Vyriausybės nutarimu yra nustatyta, kad mokesčio už be aukciono išduodamą leidimą naudoti žūklės plotą metinis tarifas yra 0,1 procento valstybinių vidaus vandens telkinių vertės, apskaičiuotos pagal Žemės įvertinimo metodiką. Tai sudaro vidutiniškai apie 1 eurą už vandens telkinio hektarą metams.
Nuo 2004 - ųjų metų, priėmus Mėgėjiškos žūklės įstatymą, vietoje vandens telkinių nuomos sutarčių, išduodami leidimai naudoti žūklės plotą.
„Mėgėjiškos žūklės įstatyme yra numatyta, kad vertingų gamtinių kompleksų ir biologinės įvairovės išsaugojimo požiūriu ypač svarbūs vandens telkiniai, žuvų migracijai, nerštui reikšmingi vandens telkiniai, rekreacijai svarbūs vandens telkiniai įtraukiami į Vandens telkinių, į kuriuos neišduodami leidimai naudoti žūklės plotus sąrašą“, - įstatymą aiškino AM pareigūnas.
Nuomininkų Priežiūra ir Reikalavimai
AM Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas V.Graičiūnas teigė, kad žūklės plotų nuomos reikalavimų vykdymą kontroliuoja regionų aplinkos apsaugos departamentai, kuriuose yra paskirti asmenys už nustaytų leidimų naudoti žūklės plotus reikalavimų vykdymų kontrolę.
„Ne rečiau kaip kartą per trejus metus yra patikrinamas kiekvienas žūklės plotų naudotojas. Jeigu patikrinimo metu nustatoma pažeidimų, žūklės ploto naudotojas įpareigojamas juos pašalinti“, - teigė V.Graičiūnas.
Reikalavimai nuomininkams:
- Organizuoti vandens telkinio žuvų išteklių mokslinius tyrimus.
- Įveisti žuvis.
- Palaikyti vandens pakrančių švarą.
- Šalia vandens telkinio pastatyti ženklus, kuriuose būtų nurodytas vandens telkinio ir žūklės ploto naudoto numeris.
- Išduoti mėgėjiškos žūklės leidimus.
Pasak AM pareigūno, yra numatyti ir atvejai, kada galima leidimus naudoti žūklės plotą atimti.
„Jei žūklės ploto naudotojui buvo pateikti ne mažiau kaip du pirvalomieji nurodymai dėl leidimo naudoti žūklės plotą sąlygų nevykdymo, kurių jis nevykdė arba per metus buvo paskirtos 2 administracinės nuobaudos dėl aplinkos apsuagą, gamtos išteklių naudojimą regalamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų, leidimas gali būti atimtas“, - teigė GRYNAS.LT pokalbininkas.
Ežerų Nuomos Kainos ir Pokyčiai
Per trejus metus ežerų nuoma (žūklės plotų, vandens telkinių panauda) pabrango 3,5 karto. Tačiau nevertėtų labai piktintis, nes nuomos kaina nesikandžioja ir dabar: buvo 1 litas, po to - 2 litai, o dabar - 1 euras už hektarą.
Pirmiausia maksimalus nuomos laikas sumažėjo iki 10 metų. „Be to, jei jo nuomojamas valdas patikrinę gamtos apsaugos inspektoriai kelis kartus užfiksuoja, kad nuomininkas nesilaiko sutartyse numatytų įsipareigojimų, sutartis gali būti bet kada nutraukiama“, - priminė V.Graičiūnas.
„Šiuo metu išnuomota apie 850 ežerų, o prieš kelerius metus buvo nuomojama per 1 100 ežerų, taigi nemažai nuomos sutarčių panaikinta“, - kalbėjo V.Graičiūnas.
Nuomos kainos pavyzdys:
| Rodiklis | Kaina |
|---|---|
| Metinis tarifas už leidimą naudoti žūklės plotą | 0,1% valstybinių vidaus vandens telkinių vertės |
| Vidutinė metinė kaina už hektarą | Apie 1 eurą |
Kaip Išsinuomoti Ežerą: Praktiniai Patarimai
Šiuo metu turite galimybių išsinuomoti bet kurį iš beveik 2 000 laisvų ežerų. Kaip tai padaryti? Pirmiausia apie tokią galimybę reikia pasiteirauti Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT).
„Paprastai NŽT savo interneto svetainėje skelbia tokius konkursus, tačiau dažniausiai pradžia būna kitokia. Ežerą norintis išsinuomoti žmogus kreipiasi į NŽT, ši patikrina, ar tas ežeras nėra nenuomojamų telkinių sąraše, ar nėra kitų trukdžių, ir tada skelbia aukcioną. Paprastai tas žmogus šį aukcioną ir laimi“, - pasakojo V.Graičiūnas.
Tačiau žmonės nesiveržia nuomotis ežerų. Kodėl? Skaičiuoja pinigus. Pasak Žuvininkų sąjungos prezidento Algirdo Domarko, jei neišmanai šio verslo, didelio pelno negausi.
Ežero nuoma - galimybė verslui ir poilsiui.
Problemos ir Iššūkiai
Lietuvoje yra daug nusiaubtų ir dar neatsigavusių ežerų, kuriuose vyrauja menkavertės ir smulkios žuvys. Ką veikia laikinieji šių ežerų savininkai?
„Daug ežerų išsinuomojama tik todėl, kad neišsinuomotų kaimynas. Kartais ežeras išsinuomojamas, kad galima būtų pusvelčiui žvejoti. Toks požiūris neteisingas ir valstybei nenaudingas. Mano galva, nuomininkus reikėtų griežčiau atrinkti“, - sakė R.Marčiukaitis.
Valstybinės aplinkos apsaugos inspektoriai tarp tų ežerų sukasi kaip vijurkai, bando visus patikrinti, bet fiziškai tai labai sunkiai įgyvendinama užduotis.
„Žuvinant vandens telkinį, privalo dalyvauti valstybinės aplinkos apsaugos inspektorius, jis turi patvirtinti faktą. Tačiau krūvis labai didelis, vandens telkinių daug, o įžuvinimo terminas trumpas - mėnuo pavasarį, mėnuo rudenį“, - pasakojo V.Graičiūnas.
Teisės Žvejams Mėgėjams
Jei turite leidimą žvejybai, dar nereiškia, kad galite žvejoti kur įsigeidę. Prieš merkiant meškerę verta pasidairyti lentelės, kurioje nurodyta, kad norint žvejoti, reikia gauti žvejybos ploto naudotojo (ežero nuomininko) leidimą.
Specialisto teigimu, išnuomotuose ežeruose žvejo mėgėjo bilietas negalioja, tad leidimą reikia gauti iš nuomininko. Būtent todėl nuomininkai privalo ežero prieigose įrengti informacinius stendus, kad žvejai žinotų, kam ežeras priklauso, ir galėtų susitarti dėl žvejybos nurodytu telefonu.
Išsinuomotuose telkiniuose be leidimo negalima tik žvejoti, tačiau maudytis ar irstytis valtimi draudimų nėra.
Ateities Perspektyvos
Vis dėlto pastaraisiais metais ežerai atsigauna. Pasak V.Graičiūno, žuvų ištekliai auga greičiau, nei buvo tikėtasi.
Gamtos tyrimų centro Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vyr. mokslo darbuotojas Tomas Virbickas patvirtino, kad žuvų išteklių būklė akivaizdžiai gerėja.
„Nuo 2011 m. iki 2015 m. bendra žuvų biomasė ežeruose vidutiniškai padidėjo apie 1,5 karto, o vidutinis žuvies svoris - apie 1,3-1,4 karto. Tai netiesiogiai rodo, kad nelegalios žvejybos daromas poveikis Lietuvos ežerų žuvų ištekliams buvo labai stiprus“, - padarė išvadą T.Virbickas.
Didelį poveikį darė ir verslinės žvejybos apribojimas nuo 2013-ųjų.
Fiodorovas: Kapčiamiesčio poligono klausimas Seime išsispręstų ir be „Nemuno aušros“ balsų
tags: #pazelves #ezero #nuomininkas