Paviršinio Vandens Surinkimo Būdai Sklype

Gyvenantieji sodybose ir nuosavuose namuose dažnai susiduria su paviršinio ar gruntinio vandens pertekliumi. Siekiant apsaugoti namo pamatą ir teritoriją aplink namą nuo neigiamo vandens poveikio, būtina vandenį surinkti ir nuvesti jį nuo namo per saugų atstumą. Nuo gyvenamojo namo stogo per metus nuteka maždaug 50-100 m³ lietaus ir tirpstančio sniego, kurie dėl padidėjusio drėgmės kiekio ilgainiui gali pradėti neigiamai veikti namo konstrukcijas.

Drenažo Svarba ir Paskirtis

Drenažas - tai grunto sausinimo būdas, šalinant drėgmės perteklių drenomis, siekiant apsaugoti pastatus arba jų dalis nuo užliejimo vandeniu. Pati efektyviausia priemonė - drenažas, leidžianti išvengti drėgmės pastatų pamatuose, sienose. Aukštas gruntinio vandens lygis nepageidaujamas tiek vykdant naują statybą, tiek eksploatuojant jau esamus statinius. Aukštas požeminis vanduo skverbiasi į požemines pastatų dalis, jas drėkina arba užlieja.

Namas turi būti apsaugotas nuo neigiamų lietaus, sniego, gruntinio vandens ir kitos filtracijos poveikių. Tačiau vien hidroizoliacija patikimai neapsaugo požeminių pastato dalių nuo drėgmės pertekliaus, todėl ją reikia naudoti kartu su drenažu. Požeminės statinių dalys nuo per didelės drėgmės gali būti apsaugomos įvairiomis hidroizoliacinėmis medžiagomis. Drenažas pašalina laisvąjį požeminį vandenį iš grunto, o hidroizoliacija apsaugo statinius nuo kapiliarinio vandens poveikio.

Drenažo Tipai

• Sisteminis horizontalusis drenažas: Labiau tinka, kai požeminis vanduo yra negiliai ir reikia mažos sausinimo normos (požeminio vandens gylio). Požeminio vandens lygiui pažeminti bei plotams sausinti įrengiamas sisteminio drenažo tinklas.
• Žiedinio tipo drenažas: Jeigu kyla pavojus užtvinti pastato požeminei daliai, kai reikia apsaugoti pamatą, efektyvią apsaugą užtikrina pagal pastato perimetrą įrengtas drenažas (žiedinio tipo drenažas, t. y. drenos klojamos aplink namą).

Statybinio drenažo pagrindinis tikslas - apsaugoti statinius nuo vandens. Apsaugant požeminius statinius (rūsius, požemines perėjas ir pan.) nuo patvenkimo, būtina įrengti hidroizoliacines dangas, filtracines prizmes arba drenažą.

Drenažo Įrengimo Principai

Klojant drenažo vamzdžius, drenažo nuolydis turėtų būti ne mažesnis kaip 0,5-1 proc. Drenažo tranšėjos dugnas sutankinamas ir išklojamas 5 cm žvyro-smėlio mišiniu. Drenažo vamzdžiai užpilami bent 5 cm smėlio-žvyro mišiniu nuo vamzdžio viršaus. Drenažo sistema prižiūrima per apžvalginius ir nukreipiamuosius šulinėlius.

Mažesnio nei 200 m² ploto pastatuose drenavimo vamzdynų hidrauliniai skaičiavimai paprastai neatliekami. Vamzdynas įrengiamas naudojant perforuotus vamzdžius, kurių vidinis skersmuo 100 mm (mažiausiai 75 mm). Vamzdžiai turi būti su filtru. Kontroliniai šuliniai išdėstomi vamzdyno atkarpų pradžioje ir nuotėkyje į nuleidimo vietą. Paskutinis tinklo šulinys turi būti su sėsdintuvu, kurio tūris - ne mažiau kaip 35 litrai.

Žiedinę drenavimo sistemą galima įrengti prieš pradedant objekto statybą - tai užtikrina pamatų tranšėjų nusausinimą ir atpigina paties drenažo įrengimą. Kai drenažas klojamas kartu su pastato pamatu vienoje tranšėjoje (drenos yra pamato lygmenyje ar aukščiau jo), drenažo atstumas nuo pamatų priklauso nuo darbų vykdymo technologijos ir kontrolinių šulinių skersmens. Paklojus drenažą žemiau pamato pado, eksploatacijos metu pastatas neturi deformuotis.

Atvirkštinis filtras turi neužsikolmatuoti ir būti gana laidus. Vandens įtekėjimui pagerinti ir drenų uždumblėjimui sumažinti drenažo vamzdžiai apsukami 1-2 filtruojančios medžiagos sluoksniais. Kai sodyba yra ant kalniuko ir gruntai gana laidūs, jokio dirbtinio sausinimo gali ir nereikėti, užteks natūralaus drenavimo. Kai gruntai sunkesni ir mažiau laidūs, reikės drenažo bent jau įgilintiems pastatams nuo vandens apsaugoti.

Kai sodyba statoma nuokalnėje, iš kalno pusės kasamas apsauginis griovys dažniausiai pašlaičių paviršiniam vandeniui surinkti ir nuleisti žemiau sodybos žemės. Kai nuokalnės sluoksniai išeina netoli žemės paviršiaus, gali būti reikalingas gaudomasis griovys ar gaudomoji drena. Lygioje vietoje ir sunkesnėje žemėje statomai sodybai drenavimas būtinas. Pirmiausia reikia numatyti, kur galima drenažo vandenį išleisti. Žinoma, pirmiausia reikia nusistatyti perteklinio vandens priežastis bei sklypo reljefą.

Grioveliai - paprasčiausias sodybos sausinimo būdas (atviras). Jie įrengiami taip, kad vanduo savitaka tekėtų į žemiausią vietą, kurioje įrengiamas šulinys, arba į didesnį griovį. Tačiau siekiant padaryti jį patrauklesnį, rekomenduojama įrengti vingiuotą griovelį. Tokie grioveliai greitai sugeba nuvesti didelį vandens kiekį per trumpą laiką net ir labai sunkiuose gruntuose.

Paviršinis Drenažas

Siekiant apsaugoti sklypą nuo paviršinio vandens, galima įrengti paviršinį drenažą. Būtent jis dažniau naudojamas nei grioveliai.

Ertminis drenažas gali būti naudojamas, siekiant apsaugoti sklypą nuo paviršinio vandens. Ertminį drenažą sudaro dirbtinės tuštumos - ertmės vandeniui tekėti. Ertminio drenažo su užpildu principas yra toks: iškasama apie 0,5 m gylio tranšėja išilgai vandens judėjimo takų ir bent pusė jos užpildoma akmenimis. Tuomet dar ant viršaus yra pilama žvyro, taip už- pildant tarpus tarp akmenų. Ant viršaus užpilama žemės, gali būti sugrąžinamas armeninis sluoksnis. Jeigu planuojama įrengti takelius, jie turėtų būti įrengti su 2,5 cm nuolydžiu.

Pastatų pasieniais dažniausiai įrengiamas prizminis, o po grindimis - sluoksninis drenažas. Ertminio drenažo su užpildu konstrukcija paprasta, veikimas gana patikimas, tačiau vanduo tokiu drenažu pašalinamas lėtai, eksploatacijos metu negalima jo išvalyti ar remontuoti. Labai efektyvu įsirengti ertminį drenažą (su užpildu) kartu su vamzdiniu drenažu: pirmasis surenka požeminį vandenį iš didelio ploto, o antrasis šį vandenį greitai pašalina.

Vamzdinė Drenažo Sistema

Jeigu planuojama įsirengti vamzdinę drenažo sistemą, reikia PVC perforuotų vamzdžių, kurių skersmuo yra 10 cm pagrindinei linijai (rinktuvui), ir 7,5 cm šalutinėms linijoms (sausintuvams). Drenažo vamzdis turi būti su filtracine medžiaga (kuri apsaugo vamzdžių skylutes) - kokosu (molingiems gruntams) arba geotekstile (smėliniams gruntams). Drenažo sistema, jeigu jos paskirtis nuvesti lietaus vandenį, įrengiama 0,8-2,0 m gylyje. Iškasus tranšėją, dedamas drenažo vamzdis, jis užpilamas apie 15 cm smėlio-žvyro mišiniu.

Kiemas drenuojamas dvigubai tankesniu drenažu negu žemės ūkio naudmenos, nes kiemo gruntas važinėjant sutankėja ir laidumas sumažėja. Bent dalis kiemo drenažo tranšėjų pageidautina užpilti smėlio-žvyro mišiniu, kad paviršinis vanduo lengviau patektų į drenas. Kai dalis kiemo ar visas padengiamas betonu ar asfaltu, drenažas įrengiamas tik padengtos aikštelės pakraščiais su laidžiu tranšėjos užpildu. Žemiausiose sodybos vietose pageidautini nuleidžiamieji šuliniai paviršiniam vandeniui surinkti, išskyrus kiemą, kur paviršinis vanduo būna nešvarus.

Drenažas turi būti įrengiamas pagal taisykles, iš anksto numatytą projektą. Siekiant užtikrinti veiksmingą sistemos veikimą, jis turėtų būti įrengiamas žemiau gruntinio vandens linijos. Todėl iš pradžių reikia išsiaiškinti, koks yra gruntinio vandens lygis, koks dirvožemis, reljefas.

Darant projektą, būtina numatyti, kur bus nuvedamas perteklinis vanduo (į griovį, šulinį) ir projektuoti taip, kad vanduo savitaka nutekėtų į jo pusę. Mažiausias drenažo nuolydis yra 0,3 proc. (0,2 proc. molinguose dirvožemiuose). Kaip rodo praktika, sklypo sausinimas veiksmingiausias, kai nuolydis yra 0,005- 0,01 m. Drenažo vamzdynui prižiūrėti kas antrame posūkyje rekomenduotina įrengti drenažo šulinį.

Visas lietaus kanalizacijos ir drenažo sistemos vanduo vamzdžiais surenkamas į surinkimo šulinį. Sodybose, vienkiemiuose vandens surinkimo drenažu ir išleidimo problema paprastesnė dėl sklypo dydžio ir aplink esančių atvirų plotų. Tačiau statant pastatus naujuose sklypuose esančiose gyvenvietėse, dažnai susiduriama su problema, kad nėra kur nuvesti drenažu surinkto vandenio.

Lietaus Vandens Kaupimas

Jeigu gruntiniai vandenys yra žemai ir pagrindinė sklypo drėgmės pertekliaus priežastis yra lietus, tuomet galima įsirengti lietaus vandens kaupimo talpyklas, surinkimo duobes. Vienos jų įrengiamos taip, kad būtų galima lietaus vandenį naudoti pakartotinai - augalams laistyti, tualete, grindims plauti ir pan. Jei kieme labai sunkai džiūsta vanduo ir nėra jokio priėjimo prie griovio vandeniui nuleisti, galima įsirengti drenažo duobę: 0,9-1,8 m pločio ir 1,8 m gylio.

Drenažiniais vamzdžiais surinktas vanduo gali nutekėti į surenkančius šulinius. Tokį šulinį reikia iškasti žemiausioje sklypo reljefo vietoje. Vandenį galima sunaudoti daržams ar žaliajai vejai laistyti. Jeigu netoliese yra kanalų, vandenį galima išpumpuoti į juos. Galima įsirengti ir specialų šulinį be dugno. Dugnas užpilamas smėlio ir gargždo užpildu.

Tačiau, norint ilgaamžiškos talpyklos, galima įsigyti įvairių gamintojų siūlomas lietaus vandens kaupimo talpyklas. Kitų sistemų (pvz., Raineo, Stormbox, Marshalls) pagrindinė užduotis - suvaldyti lietaus vandenį: pirma sukaupti, o po to be slėgio paskirstyti ir infiltruoti į gruntą.

Pvz., kaupimo ir infiltravimo sistemos Stormbox dėžių modulis lietaus vandenį nuo gyvenamųjų ir gamybinių pastatų surenka lietvamzdžiais, nuo kitų kietų paviršių (kelių, mašinų stovėjimo aikštelių, gatvių, žaliųjų zonų) per drenažo sistemas, nuotekų vamzdžiais ir latakais per šulinį-sėsdintuvą, o po to į infiltravimo dėžes.

Šie moduliai montuojami po žeme, todėl neužima vietos, be to, juos galima paversti vandens kaupyklomis, apsukant specialia vandeniui nepralaidžia medžiaga. Tokios infiltravimo sistemos turi būti nuolat tikrinamos, stebimas besikaupiančių nuosėdų kiekis.

Nemaža dalis individulių namų savininkų susiduria su vandens pertekliaus problemomis, kurios yra būdingos drėgno klimato juostoje gyvenantiems žmonėms. Drėkstančios rūsio sienos, pelėsis namuose, ar blogai augantys augalai kieme, priverčia individualių namų savininkus ieškoti tam tikrų sprendimų. Vienas tokių sprendimų būtų įsirengti namo pamatų ar kiemo drenažą.

Pats drenažo sistemos projektavimas, net ir kalbant apie drenažą privačiuose namuose yra atsakingas darbas. Kadangi drenažas naudojamas ir dideliems statybiniams objektams, keliams, viadukams, laukams, sporto aikštynams, jo rūšių yra nemažai. Iš jų gyvenamiesiems namams aktualios tik kelios. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl svarbu įrengti drenažą aplink namą, kokie yra drenažo tipai ir kaip tinkamai įrengti drenažo sistemą.

Problemos ir Priežastys

Pirma reikia nustatyti problemas. Problemos priežastimi gali būti sklypo reljefas, aukšti gruntiniai vandenys, stogo latako, ar lietaus kanalizacijos nebuvimas ir kt. Per didelis vandens kiekis sklype gali kelti problemų ne tik jums, jūsų auginamiems augalams, tačiau ir pastatams. Nuolatinė drėgmė gali pradėti ardyti betonines konstrukcijas, kauptis betono porose ir užšalti, be to, pastoviai aukšti gruntiniai vandenys šalia namo su rūsiu lemia, kad dažnai drėks jo sienos.

Netinkamai nuvestas vanduo gali sukelti ilgalaikes problemas, kurios brangiai kainuoja:

• Gruntinio vandens kaupimasis - gali kilti rūsio užliejimo, pamatų pažeidimo rizika.
• Lietaus vandens telkiniai - stovintis vanduo gadina veją, kenkia dekoratyviniams augalams.
• Dirvožemio erozija - nuolatinis vandens tekėjimas ar stovėjimas skaldo dirvą, mažina jo derlingumą.
• Pelėsio ir grybelio plitimas - per drėgna aplinka skatina kenksmingų mikroorganizmų atsiradimą.

Todėl drenažas svarbus tiek prieš pradedant statybas, tiek jau įrengtame kieme.

Kada Būtina Galvoti Apie Drenažo Įrengimą?

• Sklypas yra žemoje vietoje arba slėnyje, kur natūraliai kaupiasi vanduo.
• Net ir po nedidelio lietaus kieme ilgai stovi balos.
• Vejos ar augalų šaknys pradeda pūti.
• Po stipraus lietaus ar sniego tirpsmo vanduo sunkiai susigeria į gruntą.
• Yra rūsys arba pusrūsis, kurį būtina apsaugoti nuo vandens.

Prieš pasirinkdami tinkamą sausinimo būdą, pastato užsakovai ar sklypo šeimininkai pirmiausia turėtų išsiaiškinti drėgmės pertekliaus priežastis. Šlapio sklypo kaltininkai - ne tik atmosferos krituliai, paviršinio ar požeminio vandens pritekėjimas, bet ir sumažėjęs drėgmės garavimas dėl grunto savybių.

Drenažas gali būti skirstomas į:

• Paviršinis drenažas.
• Giluminis (vamzdinis) drenažas.
• Kombinuotas drenažas.

Yra keletas drenažo sistemų tipų:

• Antžeminės drenažo sistemos
• Požeminės drenažo sistemos

Geriausia drenažą įsirengti jau statant naują namą - taip sutaupysite pinigų kasimo darbams, kadangi galėsite tuo pačiu įrengti ir nuotekų bei lietaus kanalizacijos sistemas. Statant namą aukštai esančio gruntinio vandens vietoje būtina aplink namą įsirengti drenažą, kuris tą vandenį surinks ir nusausins teritoriją.

Prieš klojant pamatus namui, atlikti grunto tyrimai turi parodyti, kokiame gylyje yra gruntiniai vandenys. Nustačius, kokia yra nuolatinio drėgmės pertekliaus priežastis, reikia detaliau ištirti grunto sluoksnius ir jų pralaidumą.

Taip pat reikalinga žinoti, kur ir kokie yra artimiausi vandens telkiniai, vamzdynų sistemos, kanalai, į kuriuos patogiausia būtų nuvesti perteklinį vandenį. Topografinė sklypo nuotrauka, kurioje puikiai matomi visi pakilimai ir nuolydžiai, gali padėti racionaliai išvedžioti drenavimo sistemą.

Detaliai ištyrus esamą situaciją, nustačius vietas, iš kurių vanduo atiteka į sklypą, taip pat išskyrus sausus sklypo plotus, kurių nereikia sausinti, galima imtis detalaus drenavimo sistemos projekto rengimo. Projekte turi būti nurodyti būsimos sistemos atstumai, reikalingų medžiagų kiekiai.

Drenažo sistema yra tarpusavyje sujungti vamzdžiai, kurie puikiai pašalina drėgmės perteklių nuo dirvožemio paviršiaus. Drenažo darbus geriau pradėti arba rudenį, pačiu liūčių laikotarpiu, arba ankstyvą pavasarį, nutirpus sniegui. Tada labai gerai matosi, kur vanduo susirenka ir kur geriau jį nuleisti.

Visų pirma, būtina sudaryti planą, kuriame būtų aiškiai matyti, kur renkasi vanduo ir kur jį nukreipti. Drenažas paprastai atlieka keletą užduočių. Naudojami keli drenavimo būdai. Pirmasis - atvirai nukreipti vandenį iš aikštelės, pavyzdžiui, į griovį. Antrasis būdas, vadinamas uždaru, suteikia galimybę nuleisti jį per drenažo vamzdį.

Pagrindiniai drenažo sistemos elementai:

• Drenuojamasis sluoksnis
• Drenažo perforuoti vamzdžiai
• Specialios PVC vamzdžių jungtys
• Drenažo šuliniai
• Filtrai

Viršutinis įrengtos drenažo sistemos sluoksnis paprastai vadinamas drenuojamuoju sluoksniu. Šis sluoksnis sugeria vandenį, kuris nuteka tiesiai prie vamzdžių. Paprastai drenavimo sistemai naudojami perforuoti vamzdžiai, kuriais vanduo nuteka į šulinius.

Jeigu netoli sklypo yra lietaus kanalizacija, į ją vamzdžiais galima nukreipti perteklinį vandenį. Jei lietaus kanalizacijos nėra arba ji labai toli, patariama įrengti PVC arba gelžbetoninius drenažo šulinius. Pastaruoju metu PVC šuliniai dažniau įrengiami, nes yra sandarūs, lengvi ir ilgaamžiai.

Tam, kad į drenavimo vamzdžius kuo mažiau patektų šiukšlių, smulkaus grunto, reikalingos filtravimo medžiagos. Šių medžiagų funkcijas puikiai atlieka žvyras, smėlis, skalda, kokosų plaušai, pjuvenos, specialūs geoaudiniai.

Drenažo Sistemos Įrengimo Etapai

1. Sklypo analizė ir projektavimas
2. Žemės darbai
3. Vamzdžių klojimas
4. Užpildas

Sudėtinga pasakyti kokiame gylyje reiktų tiesti drenažo vamzdžius, nes tai priklauso pirmiausia priklauso nuo gruntinio vandens gylio. Lietuvoje dažniausiai yra 5-30 m gylyje. Siūloma įsirenginėti nuo 1-1,5 m gylyje. Visgi svarbu, kad nebūtų įšalo gylyje ir vanduo sistemoje neužšaltų.

Priklausomai nuo drenažui naudojamų vamzdžių rūšies, skersmens, bendro tinklo ilgio, klojamų drenų nuolydis daromas nuo 0,3 iki 3 proc. Mažiausias drenažo nuolydis yra 0,3 proc. (0,2 proc. molinguose dirvožemiuose). Kaip rodo praktika, sklypo sausinimas veiksmingiausias, kai nuolydis yra 0,005- 0,01 m.

Atliekant namo pamatų drenažą, tranšėja kasama su 0,005-0,01 m nuolydžiu, aplink visą namo perimetrą. Klojamo vamzdžio nuolydis turi būti nemažesnis kaip 0,003 - 3 mm vienam ilgio metrui. Patartina daryti 0,005-0,01 m nuolydį tam, kad būtų geresnis vandens nutekėjimas.

Vandens Surinkimas ir Išleidimas

Visas surinktas vanduo turi kažkur išbėgti - tai gali būti vandens telkinys ar šulinukas, priklausomai nuo sąlygų sklype. Iš kolektorių vanduo subėga į specialius, vandeniui rinkti įrengtus šulinius, o iš jų jau galima naudoti vandenį savo reikmėms, daugiausia laistymui.

Per tam tikrą laiką drenavimo šuliniai prisipildo, o iš jų išsiurbti vandenį padeda specialūs siurbliai.

Sodybose, vienkiemiuose vandens surinkimo drenažu ir išleidimo problema paprastesnė dėl sklypo dydžio ir aplink esančių atvirų plotų. Tačiau statant pastatus naujuose sklypuose esančiose gyvenvietėse, dažnai susiduriama su problema, kad nėra kur nuvesti drenažu surinkto vandenio.

Jeigu gruntiniai vandenys yra žemai ir pagrindinė sklypo drėgmės pertekliaus priežastis yra lietus, tuomet galima įsirengti lietaus vandens kaupimo talpyklas, surinkimo duobes. Vienos jų įrengiamos taip, kad būtų galima lietaus vandenį naudoti pakartotinai - augalams laistyti, tualete, grindims plauti ir pan.

Jei kieme labai sunkai džiūsta vanduo ir nėra jokio priėjimo prie griovio vandeniui nuleisti, galima įsirengti drenažo duobę. Į tokią duobę pripilama akmenų arba žvyro. Drenažo vamzdžiai turi būti atvesti taip, kad vanduo patektų tiesiai į duobę: vanduo krenta į ją, o po to pasiskirsto į dirvožemį.

Galima įsirengti ir specialų šulinį be dugno. Dugnas užpilamas smėlio ir gargždo užpildu. Kuo mažesnio laidumo gruntas, tuo gilesnis šulinys reikalingas ir tuo storesnis turi būti užpildo storis.

Dažniausios klaidos įrengiant drenažą:

• Netinkamas nuolydis - vanduo užsistovi vamzdžiuose.
• Vamzdžių be geotekstilės naudojimas - jie greitai užsikemša.
• Netinkama vamzdžių gylio parinktis - per seklus drenažas neapsaugo pamatų.
• Vandens nuvedimas į kaimyno sklypą - gali sukelti teisinių problemų.

Drenažo Sistemos Priežiūra

Net ir geriausiai įrengta sistema laikui bėgant gali užsikimšti. Rekomenduojama:

• Kasmet patikrinti šulinių švarumą.
• Kas 3-5 metus atlikti profesionalų sistemos praplovimą.
• Stebėti, ar po lietaus nebėra stovinčio vandens kieme.

Drenažo Įrengimo Kainos

Kaina priklauso nuo:

• Sklypo ploto ir reljefo.
• Pasirinktos sistemos tipo.
• Reikalingo vamzdžių kiekio.
• Drenažo šulinių ir kitų elementų.

Vidutiniškai Lietuvoje giluminio drenažo įrengimas kainuoja nuo 20 iki 40 €/m, o paviršinio - nuo 15 €/m.

Profesionalūs patarimai:

• Planuokite drenažą kartu su sklypo lyginimo darbais - taip sutaupysite laiko ir pinigų.
• Jeigu įmanoma, lietaus vandenį nukreipkite į laistymo vandens talpą - tai ekologiškas ir ekonomiškas sprendimas.
• Nepamirškite, kad drenažo sistema turi būti prižiūrima - bent kartą per metus patikrinkite šulinius ir praplauskite vamzdžius.

tags: #pavirsinio #vandens #surinkimas #sklype