Paveldimas Turtas ir Antstoliai: Kaip Apsaugoti Savo Teises

Paveldėjimas yra vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 str. 1 d.). Susidūrus su situacija, kai paveldimas turtas yra susijęs su skolomis ir antstoliais, svarbu žinoti savo teises ir galimus veiksmus. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą nesukuria.

Skolos ir Paveldėjimas: Pagrindiniai Aspektai

Pagal Civilinio kodekso 5.1 str. paveldėjimas yra mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Taigi, paveldimas ne tik turtas, bet ir skolos.

Gavę pranešimą apie skolininko mirtį, antstoliai sustabdo vykdomąsias bylas iki to momento, kol paaiškėja paveldėtojai. Jeigu skolų turintis žmogus neturi jokio turto (nei būsto, nei žemės sklypo, nei santaupų ar kt.), kurį galėtų paveldėti kiti asmenys arba valstybė perimtų savo nuosavybėn, tai skolų išieškojimas po jo mirties nutraukiamas.

Vis dėlto sprendžiant, turi žmogus turto ar ne, reikėtų būti atidiems. Kartais artimųjų požiūriu bevertis statinys ar kitas asmeniui priklausantis daiktas teisiškai laikomas materialaus turto vienetu. Jei po skolininko mirties kas nors pradeda tokiu turtu naudotis, tai toks asmuo gali būti pripažįstamas priėmusiu palikimą, o kartu - ir atsakingu už mirusiojo skolas.

Kaip Apsisaugoti Nuo Per Didelės Palikėjo Skolų Naštos?

Žmogaus negrąžintos skolos gali viršyti jo turėto turto vertę. Tokiu atveju priimti palikimą būtų nuostolinga, nes paveldėtojas įgautų prievolę dengti palikėjo skolas ne tik iš mirusiojo turėto turto, bet ir iš savo asmeninio turto. Išeitis - antstolio sudaromas paveldimo turto apyrašas.

Civilinio kodekso 5.53 straipsnyje įtvirtinta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą.

Apsisprendus sudaryti apyrašą, pirmiausia reikėtų kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Jis išduoda vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, kuris vėliau pateikiamas antstoliui.

Paveldimo turto apraše antstolis surašo visus palikimą sudarančius daiktus ir išvardija visas žinomas skolines palikėjo teises bei pareigas. Apyrašo pabaigoje įpėdinis paliudija, kad apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, visi palikėjo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos.

Palikimo Priėmimas Pagal Turto Apyrašą

Palikimą priimti reikia per 3 (tris) mėnesius nuo palikėjo mirties dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str.). Jeigu abejojama ir nežinoma, kiek palikėjas turėjo turto, ar jis turėjo skolų, tai patogiausia ir saugiausia priimti palikimą pagal paveldimo turto apyrašą, akcentavo antstolė S. Kastanauskienė.

Civilinio kodekso 5.53 straipsnis įtvirtina sąlygą, kad įpėdiniai už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Kiek priimama palikimo pagal apyrašą, tiek ir skolų palikėjas turi padengti, nesvarbu kokio dydžio jos yra. Jeigu skolos yra mažesnės, tai ir problemų nėra.

Įpėdiniai taip pat gali priimti mirusiojo turtą pagal įstatymą arba faktiškai pradėdami jį valdyti, tačiau šiais atvejais rizikuojama pavėluotai sužinoti apie palikėjo skolas. Natūralu, kad apie mirusiojo skolas dažnai nieko nežino tolimesni giminaičiai, su kuriais bendravimas buvo nutrūkęs.

„Sudarydami apyrašą antstoliai patikrina visus oficialius registrus, kuriose gali būti informacijos apie palikėjo turtą ir skolas. Jeigu paveldimas būstas, tai teiraujamasi ir komunalines paslaugas teikiančių įmonių, ar nėra įsiskolinimų“,- aiškino antstolė S. Kastanauskienė. Taip pat patikrinami duomenys Antstolių informacinėje sistemoje. Iš jų matyti, ar palikėjas buvo skolininkas arba išieškotojas.

Šiuo metu notarai netgi primygtinai rekomenduoja sudaryti paveldimo turto apyrašą visada, kai įpėdiniais tampa nepilnamečiai ar neįgalūs asmenys. Dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo per tris mėnesius nuo palikėjo mirties datos reikėtų kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Paveldimo turto apraše antstolis pateikia visų palikimą sudarančių daiktų sąrašą ir išvardija visas žinomas skolines palikėjo teises bei pareigas. Su palikėjo turtu gali būti paveldima didžioji dalis jo turėtų teisų ir skolų. Įpėdiniams nepereina tik asmeninio pobūdžio teisės ir prievolės.

Paveldimo turto apyrašas turi būti teisingas. Civiliniame kodekse įtvirtinta kad įpėdinis turi pateikti visus duomenis. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai į apyrašą lieka neįtrauktas tam tikras palikėjo turtas, jo teisės ar įsipareigojimai.

Kadangi įpėdinis už palikėjo skolas atsako paveldėto turto ribose, apyraše labai svarbu įrašyti ir tinkamą turto kainą. Todėl tais atvejais, kai yra didelės vertės turto ir skolų ir kai kyla abejonių dėl realios turto vertės, įpėdiniai neretai kviečiasi ir turto vertinimo ekspertus.

Vieno Įpėdinio Skolos Netampa Visų Įpėdinių Prievole

Palikėjo vaikai pagal Civilinio kodekso 5.11 str. yra pirmos eilės įpėdiniai, paveldintys turtą lygiomis dalimis. Šio kodekso 5.68 str. įtvirtinta, kad paveldėtas turtas yra visų įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė. Jei vienas iš įpėdinių turi skolų, jam priklausanti turto dalis gali būti areštuojama.

Bet tai nėra pagrindas areštuoti kitų įpėdinių turto dalis. Neskolingų įpėdinių turtui jokie apribojimai netaikomi, nes kiekvieno jų dalis bendroje nuosavybėje yra asmeninis turtas, o nuosavybė neliečiama.

Vis dėlto bendraturčiams gali kilti tam tikrų nepatogumų įgyvendinant savo teises, jeigu nėra nustatyta naudojimosi bendru paveldėtu turtu tvarka arba turtas nėra atidalintas iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Bendraturčiai gali tikslinti ir keisti savo nuosavybės teisinį statusą bet kuriuo metu Civilinio kodekso 4.81 str.

Jei tarp bendraturčių nekyla ginčų, tai kreiptis į teismą nereikia. Nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka įregistruojama Nekilnojamojo turto registre. Pagal Civilinio kodekso 4.80 str. kiekvienas bendraturtis taip pat turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio sutarimu arba teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Atidalijimą gali inicijuoti ir bendraturčių kreditoriai, siekdami, kad iš atidalytos dalies būtų galima išieškoti skolas.

Po atidalijimo vienam iš bendraturčių priskirta turto dalis tampa jo asmenine nuosavybe. Atidalintą turto objektą savininkas gali paprasčiau valdyti. Net ir areštuotą turto dalį skolingas bendraturtis gali parduoti.

Jeigu įpėdiniai suinteresuoti išlaikyti paveldėtą turtą kaip šeimos nuosavybę, arba priešingai, jeigu planuojama turtą ar jo dalį parduoti kitiems asmenims, patartina pasinaudoti Civilinio proceso kodekso 704 str. įtvirtinta galimybe parduoti skolingo brolio turtą skolininko pasiūlytam areštuoto turto pirkėjui.

Paveldimo Turto Padalijimo Ypatumai Skyrybų Atveju

Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan.

Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.

Bendroji Jungtinė Sutuoktinių Nuosavybė

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pvz. jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbino mašiną ir pan.,- šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:

• Turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
• Pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
• Įmonė, įsteigta po santuokos sudarymo, ir iš jos veiklos gautos pajamos (jei abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo).
• Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
• Pajamos bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.

Asmeninė Sutuoktinių Nuosavybė

Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?

• Turtas, įgytas iki santuokos sudarymo.
• Dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
• Asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
• Autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės.
• Lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
• Žalos atlyginimas ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.
• Turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.

Procesiniai Aspektai

Nagrinėjant bylą teisme dėl skyrybų ar turto padalinimo, pirma nustatytina sutuoktinių turto nuosavybės rūšis. Nuo turto nuosavybės formos priklausys, kuriam sutuoktiniui tas turtas atiteks, ar turtas bus dalinamas ar ne.

Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu.

Skyrybų metu įprasta dalinti vyro ir žmonos turtą (ir skolas) per pusę. Vyras ar žmona gali papildomai gauti tą turtą, kuris buvo įsigytas ar pagamintas vien to sutuoktinio dėka (t.y. vien dėl jo pinigų, darbo, ryšių).

Mažiau turto atitinkamai priteisiama tam sutuoktiniui, kuris dalį bendro turto prarado: dėl savo aplaidumo, nesąžiningumo ar kitų priežasčių sumažino šeimos pajamas, dalį bendro turto padovanojo, sunaudojo asmeniškai ir pan. Taip pat mažiau turto priteisiama tam sutuoktiniui, kuris iš bendro turto mokėjo sau paskirtas baudas, atlygino žalą.

Kas parašyta aukščiau galioja, jeigu nėra vedybinės sutarties. Tokia sutartis gali viską iš esmės pakeisti, jei ji yra, dažniausiai ja ir vadovaujamasi dalijant turtą.

Areštuoto Turto Paveldėjimas

Gyvenime retai būna taip, kad problemos ateitų po vieną - dažniausiai jos užgriūna visos kartu. Ne vienam teko susidurti su situacija, kai atsiveria galimybė priimti paveldėjimą, žinote, kad turtą planuojate iš karto parduoti, tačiau netikėtai paaiškėja, kad paveldimas butas areštuotas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad viskas komplikuota ir beveik neįmanoma išspręsti, tačiau tokios situacijos yra ganėtinai įprastos.

Dažniausias scenarijus - paveldėtojas yra pirmos eilės giminaitis, todėl paveldėjimo mokestis jam netaikomas. Tačiau čia slypi svarbi detalė: nemokėdami paveldėjimo mokesčio jūs vis tiek perimate turtą tokį, koks jis yra, kartu su visais areštais ir įsipareigojimais. Tai reiškia, kad kreditorių skolos tampa jūsų atsakomybe ir jas reikės padengti, kartais tai daroma parduodant paveldėtą turtą.

Jei skolų suma viršija tikėtiną pardavimo kainą, paveldėjimo priimti nerekomenduočiau - nebent tai darote dėl sentimentų, bet ekonomiškai tai būtų nuostolingas sprendimas. Kai kurie žmonės klaidingai mano, kad padengtos skolos mažins apmokestinamąją sumą, tačiau tai nėra tiesa.

Pagal galiojančius Lietuvos įstatymus, jei paveldėjimo nepriima nei vienas įpėdinis, galiausiai turtas pereina valstybei. Turtą perima Turto bankas, kuris vėliau jį parduoda viešose varžytinėse. Jei galvojate, kad vis tiek galėsite turtą įsigyti varžytinėse - teoriškai taip, jūs galite dalyvauti ir pateikti savo pasiūlymą.

Jeigu svarstote paveldėjimą priimti ir žinote, kad netolimoje ateityje turtą parduosite, verta pasidaryti licencijuotą turto vertinimą. Tokiu atveju paveldėjimą priimsite pagal realią rinkos vertę, o ne pagal notarų naudojamas vidutines vertes, kurios nors ir bus atnaujintos 2026 m., vis tiek dažnai neatspindės realios situacijos rinkoje. Vertinimas padės aiškiai suprasti tikrąją turto vertę ir sumažins mokestinę naštą, nes GPM skaičiuojamas tik nuo pardavimo ir paveldėjimo vertės skirtumo.

Kada Reikia Kreiptis Į Notarą?

Palikimą priimti reikia per 3 (tris) mėnesius nuo palikėjo mirties dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str.). Kreiptis reikia į notarą, kuriam priskirta aptarnauti palikėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą (įprastai pagal mirusiojo deklaruotą gyvenamąją vietą).

Dažniausiai reikės:

• Asmens dokumento (paso arba asmens tapatybės kortelės);
• Palikėjo medicininio mirties liudijimo;
• Dokumentų, patvirtinančių giminystę (pvz., gimimo liudijimo, santuokos liudijimo ir kt.).

Pateiksite pareiškimą dėl palikimo priėmimo (jeigu pageidaujate jį priimti) arba dėl jo atsisakymo (jeigu norėsite atsisakyti palikimo). Bus laikoma, kad paveldėjimo byla pradėta („užvesta“).

Palikimo Priėmimo Būdai

1. Palikimo priėmimas, prašant išduoti vykdomąjį pavedimą dėl antstolio sudaromo paveldimo turto apyrašo (šiuo atveju už palikėjo skolas atsakoma tik paveldimu turtu).
2. Palikimo priėmimas, neprašant išduoti vykdomojo pavedimo dėl antstolio sudaromo paveldimo turto apyrašo (šiuo atveju paveldėtojas atsako už palikėjo skolas ne tik paveldimu, bet ir savo turtu).
3. Palikimo priėmimas faktiniu valdymu (faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti). Šį juridinį faktą nustatyti yra teismo prerogatyva.

Turto Pardavimas ir Skolos

Jeigu įpėdiniai suinteresuoti išlaikyti paveldėtą turtą kaip šeimos nuosavybę, arba priešingai, jeigu planuojama turtą ar jo dalį parduoti kitiems asmenims, patartina pasinaudoti Civilinio proceso kodekso 704 str. įtvirtinta galimybe parduoti skolingo brolio turtą skolininko pasiūlytam areštuoto turto pirkėjui.

Jeigu turto dalys bendrojoje nuosavybėje nėra atskirtos, tai parduodamos dalies savininkas pirmiausia turi pasiūlyti šią dalį pirkti kitiems bendraturčiams. Jiems atsisakius arba per vieną mėnesį nepasinaudojus pirmenybės teise pirkti dalį nekilnojamojo turto, savininkas įgyja teisę parduoti turtą bet kuriam kitam asmeniui.

Praskolinto turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui turi daug privalumų. Išvengiama konfliktų, kurie gali pasitaikyti parduodant turtą priverstine tvarka. Vietoj priverstinio pardavimo procedūros įvyksta abiem pusėms priimtinas sandoris, tik šiuo atveju turto pardavimo aktą tvirtina ne notaras, bet antstolis.

Elektroninėse varžytynėse turtas gali būti parduodamas 20 proc. ar 40 proc. mažesne kaina už rinkos kainą, o skolininko pasiūlytas pirkėjas sumoka visą turto arešto akte nurodytą kainą arba kainą, kurios pakanka skolai ir priverstinio išieškojimo išlaidoms padengti.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

1. Ar galiu parduoti areštuotą butą, jei paveldėjimas dar netvarkytas? Ne, pirmiausia turite priimti paveldėjimą, o po to tvarkyti turto arešto klausimus kartu su kreditoriais ar antstoliais.
2. Ar skolų padengimas sumažins mokėtiną GPM? Deja, ne. Skolos nėra leidžiami atskaitymai, todėl GPM nuo pelno vis tiek bus skaičiuojamas.
3. Ar galiu paveldėti turtą ir neatlygintinai perduoti jį kitam šeimos nariui? Galite, bet pirmiausia turite jį paveldėti, o tada atlikti dovanojimo sandorį.
4. Kaip sužinoti, kokia tikroji paveldimo turto rinkos vertė? Tam reikia turto vertinimo - tai tiksliausias būdas nustatyti realią vertę.
5. Ar verta dalyvauti varžytinėse, jei nepriėmiau paveldėjimo? Galima, bet nėra garantijų, kad pavyks įsigyti turtą už palankią kainą, nes varžytinėse dalyvauja daug pirkėjų.

tags: #paveldimas #turtas #su #antstoliais