Palikimas - tai ne tik prisiminimai ar šeimos istorijos, bet ir dažnai reikšmingas materialinis turtas, kurį paveldime iš artimųjų. Paveldėtas butas, namas ar žemės sklypas - tai turtas, kurį reikia įvertinti, prižiūrėti ir dažnai - priimti sprendimą, ką su juo daryti.
Šiame įraše pasidalinsime pagrindine informacija ir patarimais, kurie padės priimti teisingus sprendimus.
Kas yra paveldėjimas?
Paveldėjimas - tai mirusio žmogaus, t. y. fizinio asmens, ne tik turtinių ar neturtinių teisių, bet ir pareigų perėjimas palikimą priimantiems asmenims. Paveldėti galima pagal įstatymą, testamentą, ar faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.
Kaip galima paveldėti turtą?
Paveldėti turtą galima pagal įstatymą arba testamentu.
Jei asmuo nėra surašęs testamento, jo turtas paveldimas pagal įstatymą. Tokiu atveju įpėdiniai nustatomi pagal įpėdinių eiles - paveldi aukščiausios (artimiausios) eilės giminaičiai, o jei jų nėra arba jie atsisako palikimo, teisė pereina kitai eilei.
Civilinis kodeksas nustato 6 paveldėjimo pagal įstatymą eiles, t. y. Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tik nesant pirmos eilės įpėdinių (arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė).
Išskirtinė tvarka paveldint pagal įstatymą taikoma mirusio asmens sutuoktiniui. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais - sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio.
Kas yra testamentas?
Testamentas - tai teisinis dokumentas, kuriame žmogus (testatorius) nurodo, kam ir kokį savo turtą nori palikti po mirties. Testamente išreiškiama tik testatoriaus valia. Jis gali laisvai nuspręsti, kas paveldės jo turtą - pinigus, nekilnojamąjį turtą, vertingus daiktus ar kitą nuosavybę.
Svarbu žinoti, kad prieš paskirstant turtą įpėdiniams, iš jo vertės pirmiausia padengiamos visos mirusiojo skolos.
Informacija apie testamento buvimą ar turinį iki testatoriaus mirties nėra viešinama. Testatorius bet kada gali pakeisti, papildyti ar panaikinti savo testamentą bei sudaryti naują.
Yra keletas testamentų rūšių:- Oficialusis testamentas
- Asmeninis testamentas
- Bendrasis sutuoktinių testamentas
Oficialusis testamentas
CK 5.28 straipsnio 1 d. nurodyta, kad oficialusis testamentas sudaromas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinamas notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje užsienio valstybėje.
Oficialiajame testamente nurodoma jo sudarymo vieta ir laikas (metai, mėnuo, diena, valandas ir minutės), sudarytojas, išvardijamas paliekamas turtas ir įpėdiniai. Surašytas testamentas perskaitomas, pasirašomas testatoriaus ir užregistruojamas notariniame registre.
Dėl oficialaus testamento sudarymo kreipkitės į notarą.
Asmeninis testamentas
CK 5.30 straipsnio 1 d. numatyta, kad asmeninis testamentas - tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba.
CK 5.31 str. 1 d. nurodyta, kad asmeninį testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje. Tai yra asmens teisė, bet ne pareiga.
Priimant testamentą saugoti, turi būti nustatyta testatoriaus asmenybė. Apie testamento priėmimą saugoti surašytas aktas, kuriame nurodyta, kad nepažeisti šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimai, taip pat aprašytos voko išvaizda, voko apsaugos nuo pažeidimų priemonės, nurodyti testatoriaus vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, testamento sudarymo data, vieta bei rūšis, priėmėjo pareigos, vardas ir pavardė. Aktą pasirašė testatorius ir testamentą saugoti priėmęs pareigūnas. Priimtas testamentas saugomas priėmusios įstaigos seife. Testatorius bet kada gali testamentą atsiimti.
Jei asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti, jis po testatoriaus mirties turi būti pateiktas teismui ne vėliau kaip per vienerius metus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškina, kad teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą.
Taigi, asmuo gali pats surašyti asmeninį testamentą, kuriame būti išsprendžiami jo turto, turtinių teisių, skolų paveldėjimo klausimai po asmens mirties, tačiau labai svarbu laikytis įstatymo numatytų reikalavimų tokiam testamentui sudaryti.
Bendrasis sutuoktinių testamentas
Bendrasis sutuoktinių testamentas - tai dokumentas, kuriuo abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria įpėdiniu. Tokį testamentą gali sudaryti tik susituokę asmenys, ir jis turi būti patvirtintas notaro.
Bendruoju sutuoktinių testamentu kiekvienas sutuoktinis palieka visą savo turtą vienas kitam. Bendrasis sutuoktinių testamentas gali būti panaikintas vieno iš sutuoktinių valia, pateikus notarui pareiškimą.
Bendrasis sutuoktinių testamentas netenka galios, jei iki pirmojo sutuoktinio mirties santuoka nutraukiama, paduodamas prašymas nutraukti santuoką arba sutuoktinis davė sutikimą išsituokti.
Paveldimo turto mokestis
Pagrindinis teisės aktas - Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymas.
Mokesčio mokėtojai:
- Nuolatiniai Lietuvos gyventojai. (Nuolatinis Lietuvos gyventojas - fizinis asmuo, kuris laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnio nuostatas.
- Nenuolatiniai Lietuvos gyventojai. (Nenuolatinis Lietuvos gyventojas - fizinis asmuo, kuris nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą.)
Mokesčio objektas:
- Nuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas turtas (nekilnojamasis daiktas, kilnojamasis daiktas, vertybiniai popieriai, pinigai);
- Nenuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas: kilnojamasis daiktas, kurį pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisiškai įregistruoti Lietuvoje, Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis daiktas.
Mokesčio tarifai:
Mokestis apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės (70 proc. viso turto vertės) taikant tokius tarifus:
- kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 5 procentai;
- kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 10 procentų.
Mokesčio lengvatos:
Mokesčiu neapmokestinama:
- vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas;
- vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas;
- paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 tūkst. eurų.
Savivaldybės taryba gali atidėti mokesčio sumokėjimo terminus ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Savivaldybės taryba savo biudžeto sąskaita turi teisę gyventojams mažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.
Deklaravimas ir sumokėjimas:
- Gyventojas, paveldėjęs turtą Lietuvos Respublikoje, mokestį sumoka prieš paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, išskyrus atvejus, kai savivaldybės tarybos sprendimu mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas arba nuo jo sumokėjimo atleista.
- Deklaruoti paveldėtą turtą nereikia;
- Nuolatinis Lietuvos gyventojas, paveldėjęs turtą užsienio valstybėse, iki kalendorinių metų, einančių po kalendorinių metų, kuriais turtas buvo paveldėtas, kovo 1 d. privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti vietos mokesčio administratoriui mokesčio deklaraciją ir sumokėti mokestį.
Paveldimo turto mokesčio deklaracijos, kai turtas paveldėtas užsienio valstybėse, FR0585 forma ir jos priedo FR0585P forma bei Paveldimo turto mokesčio deklaracijos, kai turtas paveldėtas užsienio valstybėse, FR0585 formos ir jos priedo FR0585P formos užpildymo ir pateikimo taisyklės yra patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-325.
VMI mokėjimų duomenys:
- Įmokų kodai
- Biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos
Kiti ypatumai:
- Paveldimo turto apmokestinamoji vertė ir mokestis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 24 patvirtintų Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklių nustatyta tvarka.
- Paveldėjus Lietuvoje esantį turtą, mokestis apskaičiuojamas mokesčio administratoriaus išduodamoje Paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažymoje (FR0514 forma, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. V-80) pagal turtą paveldinčio gyventojo pateiktus dokumentus (notaro išduotą pažymą apie paveldimą turtą ir kitus dokumentus, reikalingus paveldimo turto apmokestinamajai vertei ir mokesčiui apskaičiuoti).
Kada palikimas laikomas priimtu?
Asmuo, pageidaujantis priimti palikimą, pareiškimą dėl palikimo priėmimo turi pateikti tam notarui, kurio veiklos teritorijoje buvo paskutinė mirusiojo (palikėjo) nuolatinė gyvenamoji vieta. Svarbu įsiminti, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo reikia pateikti per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties, t. y.
Palikimo priėmimo termino atnaujinimas
Kas laukia praleidus tą terminą? Kaip elgtis?
Asmuo, norėdamas, kad būtų įteisintas faktinis palikimo priėmimas, turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti.
Kitaip tariant, įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš kitus (trečiuosius) asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre. Priešingu atveju, galima situacija, kai tos pačios eilės įpėdinis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipsis į notarą ir priims palikimą pagal įstatymą.
Dažniausiai teismuose nagrinėjami prašymai dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, t. y., kai praleidžiamas trijų mėnesių terminas paduoti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Taip pat dažnai nagrinėjamos bylos dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti.
Vien Kauno apylinkės teisme bylų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo šiais metais yra gauta 61 byla, apskritai teismuose šiais metais - 328 bylos. Bylų dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti Kauno apylinkės teisme 2021 m.
Termino atnaujinimo palikimui priimti bylose teismas aiškinasi, dėl kokių priežasčių asmuo praleido 3 mėnesių terminą priimti palikimą, t. y. ar priežastys yra svarbios, pateisinančios termino praleidimą.
Bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti teismas turi nustatyti, ar asmuo priimtą palikėjo turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą.
Turtą paveldėjusiems faktiškai pradėjus jį valdyti, taip pat reikia kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir teismui pateikti įrodymus, kad po palikėjo mirties Jūs turtą faktiškai pradėjote valdyti. Priešingu atveju, formaliai turtas ir toliau priklausys mirusiam asmeniui (viešajame registre bus registruotas mirusiojo asmens vardu).
Palikimo priėmimas faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti - tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Palikimo priėmimo faktas nustatomas kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Priimdamas palikimą šiuo būdu (CK 5.51 str.) įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.
CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Jei teismui negalėsite įrodyti, kad po palikimo atsiradimo jį faktiškai valdėte, prarasite teisę į palikimą.
Įpėdiniui ypatingai svarbu žinoti, kad priimdamas palikimą faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti arba pateikiant notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, už palikėjo skolas atsakys visu savo turtu. Jis bus atsakingas ne tik už palikimo priėmimo metu žinomus skolinius įsipareigojimus, bet ir tuo metu jam nežinomus įsipareigojimus.
Kad būtų apsaugoti įpėdinio turtiniai interesai, įstatymuose numatyta galimybė priimti palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (CK 5.53 str.). Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.
Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pirmiausia pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites turi pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Per dvi savaites nuo išdavimo antstoliui nepateiktas vykdomasis pavedimas dėl turto apyrašo sudarymo negalioja ir bet kuris įpėdinis turi teisę kreiptis į notarą dėl naujo vykdomojo pavedimo išdavimo (CK 5.53 str. Palikimo priėmimas praleidus palikimo priėmimo terminą - Nedelskite.
Kiek kainuoja sudaryti testamentą?
Už testamento patvirtinimą notaras turi teisę imti 5 - 33 EUR + 21 proc. PVM atlygį. Atlygis skirtinguose notarų biuruose gali svyruoti, tačiau neturėtų viršyti nustatytų maksimalių ribų.
Kas gali paveldėti turtą pagal testamentą?
Paprastai galite testamentu turtą palikti bet kam, tačiau jei palikėjas mirties metu turi nepilnamečių ar neįgalių vaikų, sutuoktinį ar tėvų, kuriems reikalingas išlaikymas, jie vis tiek gaus bent pusę to turto, kurį gautų paveldėdami pagal įstatymą.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos
Dažniausiai pasitaikančios klaidos - tai praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti, taip pat nežinojimas, kad įgytas turtas santuokoje yra bendras, t. y. Be to, reikėtų nepamiršti ir nepilnamečių vaikų, kurie, mirus vienam iš tėvų, net ir tėvams esant išsiskyrus, turi teisę į paveldėjimą. Tokiu atveju, supaprastinto proceso tvarka reikia kreiptis į teismą, prašant išduoti leidimą nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą.
Mokesčių aspektai paveldint turtą
Svarbu žinoti, kad pajamos, gautos pardavus paveldėtą nekilnojamąjį turtą, gali būti apmokestinamos pajamų mokesčiu. Lietuvoje galioja tam tikros išimtys ir terminai, po kurių parduodant savo paveldėtą būstą mokesčių mokėti nereikia, tačiau reikia pasitikrinti galiojantį teisinį reglamentavimą.
Dažnai taisyklės sako, kad jei paveldėtą gyvenamąjį būstą parduodate po tam tikro laikotarpio (pavyzdžiui, praėjus daugiau nei 10 metų nuo turto įsigijimo arba gyvenant jame tam tikrą laiką), galite būti atleisti nuo pajamų mokesčio. Jei turtas buvo naudojamas komercinei veiklai ar nebuvo asmeninės gyvenamosios vietos, mokesčiai gali būti neišvengiami.
Pardavus paveldėtą nekilnojamąjį turtą, gautas pajamas reikia deklaruoti Metinėje pajamų deklaracijoje. Jei tenka mokėti pajamų mokestį, sumos turi būti sumokėtos iki atitinkamo termino. Norint išvengti klaidų, rekomenduojama pasitarti su buhalteriu arba kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) dėl individualių konsultacijų.
Mokestinės prievolės po mirties
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 92 straipsnį, mirusio asmens mokestines skolas privalo padengti tik tie paveldėtojai, kurie priima palikimą Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, metinę deklaraciją už mirusįjį gali pateikti tik paveldėtojai, jei jie priima palikimą. Jei paveldėtojų nėra arba palikimas nepriimamas, niekas neturi pareigos pateikti pajamų deklaraciją ir sumokėti mokesčių.
Skola už praeitus metus irgi nebus padengiama, jei nėra paveldėtojų ar palikimas nepriimamas. VMI neturi teisės išieškoti skolų iš šeimos narių, jeigu jie nepaveldi turto.
Paveldėjimo faktas nustatomas notaro, kuris registruoja palikimo priėmimą. Jei niekas nesikreipia dėl palikimo, laikoma, kad palikimas nepriimtas, ir skolos lieka nepadengtos.
Pagrindiniai mokesčiai paveldint turtą Lietuvoje
Šioje lentelėje pateikiami pagrindiniai mokesčiai, kurie gali būti taikomi paveldint turtą Lietuvoje:
| Mokestis | Tarifas | Lengvatos |
|---|---|---|
| Paveldimo turto mokestis | 5% (iki 150 tūkst. eurų), 10% (virš 150 tūkst. eurų) nuo apmokestinamosios vertės (70% turto vertės) | Neapmokestinamas pirmos eilės giminaičių paveldimas turtas, apmokestinamoji vertė iki 3000 eurų |
| Gyventojų pajamų mokestis (GPM) | 15% (gali būti 20% viršijus tam tikrą pajamų sumą) | Netaikomas, jei turtas išlaikytas 10 metų, jei 2 metus deklaruota gyvenamoji vieta arba įsigyta kita gyvenamoji vieta per metus po pardavimo |
Patarimai ir rekomendacijos
Paveldėto turto pardavimo procesas gali būti sudėtingas, ypač jei susiduriate su bendraturčiais, specifiniais mokestiniais klausimais ar neįprastomis situacijomis. Šiuo atveju verta kreiptis į advokatą, kuris specializuojasi paveldėjimo ir nekilnojamojo turto teisėje. Profesionalas patars, kaip išvengti klaidų ir ginčų, parengs dokumentus, padės suprasti teisinius niuansus.
Prieš parduodant paveldėtą turtą, pasitarkite su buhalteriu arba mokesčių konsultantu. Jie padės iš anksto numatyti, kiek teks sumokėti mokesčių ir ar yra būdų juos sumažinti, laikantis įstatymų. Laiku atlikti mokesčių skaičiavimai ir deklaracijos pateikimas leis išvengti papildomų sankcijų ar delspinigių.
Nekilnojamojo turto pardavimas - procesas, kuris reikalauja laiko. Paveldėto turto atveju jis gali užtrukti dar ilgiau dėl papildomų teisinių procedūrų. Paveldėjimo procese Lietuvoje notaro vaidmuo yra pagrindinis. Kitos institucijos (teismai, antstoliai) atlieka tam tikras funkcijas, susijusias su paveldėjimu, tačiau jos yra epizodinės.
Paveldėto turto įregistravimas - pirmas žingsnis
Kai artimasis miršta, palikimą reikia priimti per 3 mėnesius, kreipiantis į notarą. Paveldėjus turtą, būtina jį įregistruoti Registrų centre - tik tada galite jį pilnai valdyti, parduoti ar nuomoti.
Jei nepateiksite dokumentų laiku - galite prarasti teisę į turtą.
Įregistravimas būtinas net ir tuo atveju, jei nekilnojamasis turtas jums jau fiziškai priklauso.
Ar verta paveldėtą turtą parduoti, išnuomoti ar pasilikti?
Tai vienas dažniausių klausimų, kurį girdime. Viskas priklauso nuo jūsų situacijos:
- Ar turtas jums reikalingas?
- Ar galėsite jį išlaikyti (komunalinės išlaidos, remontas)?
- Ar verta laukti rinkos kilimo?
- Kokia šiuo metu yra NT rinkos padėtis Kaune ar jūsų regione?
Paveldėto NT vertinimas ir kaina rinkoje
Labai svarbu žinoti, kiek realiai vertas jūsų paveldėtas butas ar namas. Kartais šeimos nariai įsivaizduoja vieną vertę, tačiau rinka diktuoja kitą.
Kokie mokesčiai taikomi paveldėjus NT?
Gera žinia - jei paveldite turtą iš artimųjų, paprastai paveldėjimo mokesčių mokėti nereikia. Bet jeigu paveldite iš tolimesnių giminaičių ar pažįstamų - reikėtų pasitikrinti, ar netaikomas paveldimo turto mokestis.
Taip pat svarbu:
Jei paveldėtą turtą parduosite per 10 metų nuo paveldėjimo, gali būti taikomas gyventojų pajamų mokestis (GPM), tačiau yra tam tikros išimtys, kuriomis verta pasinaudoti, kaip pvz. turto vertinimo atlikimas jį priimant arba retrospektyvinio vertinimo atlikimas prieš pardavimą.
Ką dažnai pamiršta paveldėtojai?
- Neįregistruoja turto - todėl negali jo nei parduoti, nei nuomoti.
- Nepasitaria dėl kainos su profesionaliu brokeriu - ir už turtą gauna mažiau nei galėtų arba, jei patys pardavinėja, jis ilgą laiką neparduodamas, o jo išlaikymas kainuoja.
- Ignoruoja emocinį krūvį - todėl sprendimai būna atidėliojami arba priimami paskubomis.
Mano patarimas - nebijokite kreiptis pagalbos.
Paveldimi pinigai? 4 dalykai, kuriuos reikia daryti gaunant palikimą – pensijos planavimo patarimai
