Mirties atveju, kai asmuo palieka turtą, kyla klausimas, kaip šis turtas bus padalintas. Lietuvoje paveldėjimo procesą reglamentuoja įstatymai, kurie numato aiškią tvarką, kaip turtas paskirstomas įpėdiniams. Tačiau ne visada viskas vyksta sklandžiai, todėl svarbu žinoti pagrindinius paveldėjimo principus ir taisykles.
Mirus artimajam tenka išgyventi ne tik netekties skausmą, bet ir rūpintis mirusiojo palikto turto paveldėjimu ir tvarkymu. Dažnas paveldėtojas sutrinka ir nežino, kokias teises turi į velionio turtą ir kokius veiksmus privalo atlikti, siekiant priimti palikimą, dėl gedulo ir teisinių niuansų neišmanymo.
Taigi, siekiant tinkamai priimti palikimą patartina pirmiausia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuri yra nustatoma pagal paskutinę palikėjo nuolatinę gyvenamąją vietą. Asmeniui kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo, notaras turėtų išaiškinti palikimo priėmimo formas ir jų teisines pasekmes.
Kas yra paveldėjimas?
Paveldėjimas - tai mirusio žmogaus, t. y. fizinio asmens, ne tik turtinių ar neturtinių teisių, bet ir pareigų perėjimas palikimą priimantiems asmenims. Paveldėti galima pagal įstatymą, testamentą, ar faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.
Paveldėjimo schema Lietuvoje
Paveldėjimas Pagal Įstatymą
Jeigu miręs asmuo (palikėjas) nepaliko testamento arba testamente nurodyti įpėdiniai atsisako priimti palikimą, paveldėjimo procesą reglamentuoja įstatymas. Pagal įstatymą, teisę paveldėti mirusiojo turtą turi jo giminaičiai ir sutuoktinis.
Giminystės Linijos
Teisine prasme giminystė apibrėžiama kaip kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK) skiria dvi giminystės linijas:
- Tiesioji giminystės linija: tarp protėvio ir palikuonių (prosenelių, senelių, tėvų, vaikų, vaikaičių, provaikaičių ir t.t.).
- Šoninė giminystės linija: tarp asmenų, kilusių iš bendro protėvio (brolių ir seserų, pusbrolių ir pusseserių, dėdžių arba tetų ir sūnėnų arba dukterėčių ir t.t.).
Lietuvos teisinis reglamentavimas suteikia teisę paveldėti tik tiesiosios ir šoninės linijos giminaičiams. Jeigu asmuo nepatenka į bent vieną iš šių giminystės linijų, jis neturi teisės paveldėti mirusiojo turto.
Įpėdinių Eilės
Įstatymas numato šešias įpėdinių eiles, kurios turi teisę paveldėti pagal įstatymą:
- Pirma eilė: palikėjo vaikai (įskaitant įvaikius) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.
- Antra eilė: palikėjo tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai.
- Trečia eilė: palikėjo seneliai (tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės) ir palikėjo provaikaičiai.
- Ketvirta eilė: palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės (tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės).
- Penkta eilė: palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos).
- Šešta eilė: palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Aukštesnės eilės įpėdiniai turi pirmumą paveldėti palikėjo turtą lygiomis dalimis. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi tik jeigu aukštesnės eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo arba jų tiesiog nėra.
Civiliniame kodekse įtvirtintas baigtinis įpėdinių šešių eilių sąrašas, kurie turi teisę paveldėti pagal įstatymą. Teisininkas atkreipia dėmesį į tai, kad paveldint pagal įstatymą, aukštesnės eilės įpėdiniai turi pirmumą paveldėti palikėjo turtą lygiomis dalimis.
Pagal nurodytą tvarką būtų galima pamodeliuoti situaciją. Tarkim mirusysis turėjo tris vaikus, tokiu atveju kiekvienas vaikas atitinkamai paveldėtų 1/3 viso mirusiojo turtą. Jeigu du vaikai atsisakytų priimti palikimą, visas turtas atitektų likusiam vaikui.
Sutuoktinio Paveldėjimas
Palikėjo sutuoktinis nėra priskiriamas įpėdinių pagal įstatymą eilėms, tačiau jis turi teisę paveldėti kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais.
- Jeigu yra pirmos eilės įpėdinių (palikėjo vaikų ar įvaikių) ir jų yra ne daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi ketvirtadalį palikimo.
- Jei pirmos eilės įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi mirusiojo turtą lygiomis dalimis kartu su pirmos eilės įpėdiniais.
- Jeigu sutuoktinis paveldi mirusiojo turtą kartu su antrosios eilės įpėdiniais (palikėjo tėvais ir vaikaičiais), sutuoktiniui priklauso pusė mirusiojo palikimo.
Jeigu pirmos ir antros eilės įpėdinių nėra arba šie nepriima palikimo, visą palikimą paveldi pergyvenęs sutuoktinis.
Mirusiojo sutuoktinis nėra nurodytas nei vienoje eilėje, nes pergyvenęs sutuoktinis nėra laikomas įpėdiniu. Tačiau tai nereiškia, kad sutuoktinis neturi jokios teisės į paliktą turtą, pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal specialią teisę kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais. Tuo siekiama užtikrinti, kad didžioji palikimo turto dalis pereitų mirusiojo asmens vaikams.
Taigi, jeigu dar kartą pažvelgtume į prieš tai nagrinėtą situaciją, kad mirusysis turėjo tris vaikus ir pridėtume sutuoktinę, tai pagal paminėtas taisykles visi 3 vaikai ir sutuoktinė paveldėtų lygiai po vieną ketvirtadalį viso palikimo.
Paveldėjimas Pagal Testamentą
Paveldėjimas pagal įstatymą neįvyksta, jeigu buvo sudarytas testamentas. Testamente asmuo (testatorius) gali laisvai nuspręsti, kam palikti savo turtą. Tačiau įstatymas numato tam tikras išimtis, siekiant apsaugoti artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama.
Privalomoji Palikimo Dalis
Tais atvejais, kai palikėjas artimiausius šeimos narius (vaikus, sutuoktinį, tėvus), kuriems būtina parama, nušalina nuo palikimo, tokiems asmenims suteikiama teisė į privalomąją palikimo dalį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, šeimos narys, norintis pasinaudoti teise į privalomąją palikimo dalį, turi atitikti šias sąlygas:
- Turi patekti į nustatytų asmenų ratą (vaikas, sutuoktinis, tėvas).
- Asmeniui palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas.
- Palikėjas testamentu šiam asmeniui neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą.
Pasak teisininko, būtina žinoti, kad testatorius nėra visiškai laisvas palikti visą savo turtą tretiesiems asmenims ir visiškai pamiršti likusius šeimos narius. Turi patekti į nustatytų asmenų ratą t. y.
Testamento Formos
Yra kelios testamento formos:
- Oficialusis testamentas: sudaromas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinamas notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno.
- Asmeninis testamentas: testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas.
- Bendrasis sutuoktinių testamentas: dokumentas, kuriuo abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria įpėdiniu.
Jeigu asmuo nesudaro testamento, preziumuojama, kad jo valią atitinka tokie paveldėjimo santykiai, kokie nustatyti įstatymo. Paveldint pagal įstatymą, CK 5.11 straipsnis nurodo įpėdinių pagal įstatymą eiles. Tokiu atveju, jeigu palikėjas sudaro testamentą t.y.
Palikimo Priėmimas
Po palikėjo mirties įpėdiniams pereina visos palikėjo teisės ir pareigos, todėl palikimas gali būti priimamas tiktai visas, palikimas negali būti priimtas tik iš dalies, pavyzdžiui priimamos tik reikalavimo teisės ir materialūs daiktai, o skolos nepriimamos.
Palikimas gali būti priimamas pateikiant pareiškimą notarui arba pradėjus turtą faktiškai valdyti.
Kadangi siekiant įrodyti, kad palikimas buvo priimtas faktiškai jį valdant tektų kreiptis į teismą ir pateikti įrodymus, kad palikimas buvo valdomas, naudojamas arba disponuojamas kaip savas. Pareiškimas turi būti paduodamas per 3 mėn. nuo palikėjo mirties. Notaras patikrina Testamentų registre ar buvo sudarytas testamentas.
Svarbu įsiminti, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo reikia pateikti per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties, t. y.
Tarkime, žmogui pradėjus faktiškai valdyti turtą (pavyzdžiui, gyventi bute), bet dar nespėjus tinkamai priimti palikimo, į duris pasibeldžia daug metų nematytas tos pačios eilės paveldėtojas ir ima reikšti pretenzijas į turtą ar tiesiog užbėga faktiniam paveldėtojui už akių ir kreipiasi į notarą su pageidavimu paveldėti turtą? Kaip elgtis?
Asmuo, norėdamas, kad būtų įteisintas faktinis palikimo priėmimas, turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti. Kitaip tariant, įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš kitus (trečiuosius) asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre.
Priešingu atveju, galima situacija, kai tos pačios eilės įpėdinis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipsis į notarą ir priims palikimą pagal įstatymą.
Skolos ir Įsipareigojimai
Pasak teisininko, į paveldimo turto sudėtį patenka ir palikėjo buvę įsipareigojimai (skolos). Todėl gali pasitaikyti tokių atvejų, kad palikėjo skolos viršija paveldimo turto vertę ir tokiu atveju už palikėjo skolas įpėdiniui tenka atsakyti visu savo asmeniniu turtu.
Gali atrodyti, kad vienintelis būdas išvengti tokios situacijos yra atsisakyti palikimo arba jo nepriimti. Tačiau prieš priimant paliki įpėdinis ne visada žino tikslios skolų sumos ir kreditorių skaičiaus. Norėdamas priimti palikimą pagal apyrašą, įpėdinis turi išreikšti tokį norą paduodamame pareiškime dėl palikimo priėmimo. Notaras išduoda vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo, kurį įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites turi pateikti antstoliui.
Jei skolos viršija palikėjo turtą, palikimą priėmęs asmuo įsipareigoja jas padengti savo turtu, todėl svarbu nesielgti neapgalvotai, įvertinti palikimo naudą. Rekomenduotina palikimą priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.
Tokiu atveju paveldimas bus tik sąraše esantis turtas ir skolos, kurios gali būti dengiamos taip pat tik paveldėtu turtu, bet įpėdinis nebeatsakys savo turtu. Pavyzdžiui, jei paveldimas namas su paskola ir turtas priimamas be apyrašo, įpėdiniui pardavus namą ir supratus, kad pinigų neužtenka visai paskolai grąžinti, likusią dalį jis turi sumokėti iš savo kišenės.
Jei palikimas priimamas pagal apyrašą, realizavus paveldėtą turtą ir pritrūkus pinigų skoloms sumokėti, jų nereikės dengti iš savo kišenės, jos bus nurašomos.
Mokesčiai Paveldint Turtą
Paveldėjus turtą, gali tekti mokėti mokesčius. Lietuvoje galioja Paveldimo turto mokesčio įstatymas, pagal kurį mokamas 5 proc. mokestis, jei paveldima mažiau nei 150 tūkst. eurų vertės turto, ir 10 proc. mokestis, jei paveldima daugiau nei 150 tūkst. eurų vertės turto. Mokesčiai skaičiuojami nuo 70 proc. viso turto vertės.
Šiuo mokesčiu yra neapmokestinami paveldėję sutuoktiniai, vaikai, tėvai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys arba kai paveldimas turtas neviršija 3000 Eur.
Dažnai pamirštama, kad Lietuvoje galioja Paveldimo turto mokesčio įstatymas, pagal kurį mokamas 5 proc. mokestis, jei paveldima mažiau nei 150 tūkst. eurų vertės turto ir 10 proc. mokestis, jei paveldima daugiau nei 150 tūkst. eurų vertės turto. Mokesčiai skaičiuojami nuo 70 proc. viso turto vertės. Šiuo mokesčiu yra neapmokestinami paveldėję sutuoktiniai, vaikai, tėvai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys arba kai paveldimas turtas neviršija 3000 Eur.
Be to, norint paveldėtą turtą parduoti, privalu sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris lygus 15 ar net 20 procentų nuo skirtumo tarp parduodamo turto vertės jį paveldėjus ir parduodant.
Individualios Įmonės Paveldėjimas
Pasak AVOCAD teisininko, įstatymas numato tam tikrą paveldėjimo specifiką, kai objektas yra individuali įmonė. Kelių asmenų paveldėtą individualią (personalinę) įmonę pirmenybės teise gauti natūra turi tas įpėdinis, kuris pats nori ir gali tvarkyti paveldėtą įmonę. Šiuo atveju taip pat atsižvelgiama į gaunančio įmonę natūra galimybę atsiskaityti su kitais įpėdiniais.
Notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi išsiaiškinti, kokia yra visų įpėdinių pozicija dėl noro ir galimybių tvarkyti paveldimą įmonę.
Jei įpėdinis negali tęsti verslo ar ūkininkauti, gali tekti kreiptis į teismą dėl turto administratoriaus skyrimo, kuris išsaugotų verslą, ūkį arba realizuotų jį. Priimant palikimą yra mokamas atlygis notarui, jei sudaromas turto apyrašas - antstoliui.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Kas nustato įpėdinių giminystės ryšį su palikėju?
Įpėdinių giminystės ryšį su palikėju nustato paveldėjimo bylą tvarkantis notaras, vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis.
Ar galima atsisakyti tik dalies palikimo?
Ne, palikimas gali būti priimamas tik visas arba jo atsisakoma. Negalima priimti tik dalies palikimo, pavyzdžiui, tik turto, bet ne skolų.
Ką daryti, jei praleidau terminą palikimui priimti?
Įstatymas numato teisę įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, jį atnaujinti kreipiantis į teismą, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Kaip galima paveldėti turtą?
Paveldėti turtą galima pagal įstatymą arba testamentu.
Kas yra testamentas?
Testamentas - tai teisinis dokumentas, kuriame žmogus (testatorius) nurodo, kam ir kokį savo turtą nori palikti po mirties. Testamente išreiškiama tik testatoriaus valia.
Kiek kainuoja sudaryti testamentą?
Už testamento patvirtinimą notaras turi teisę imti 5 - 33 EUR + 21 proc. PVM atlygį. Atlygis skirtinguose notarų biuruose gali svyruoti, tačiau neturėtų viršyti nustatytų maksimalių ribų.
Kas gali paveldėti turtą pagal testamentą?
Paprastai galite testamentu turtą palikti bet kam, tačiau jei palikėjas mirties metu turi nepilnamečių ar neįgalių vaikų, sutuoktinį ar tėvų, kuriems reikalingas išlaikymas, jie vis tiek gaus bent pusę to turto, kurį gautų paveldėdami pagal įstatymą.
Kokius dokumentus reikia pateikti VMI po brolio mirties? Ar man teks mokėti jo mokesčių skolas?
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 92 straipsnį, mirusio asmens mokestines skolas privalo padengti tik tie paveldėtojai, kurie priima palikimą Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Jei paveldėtojų nėra arba palikimas nepriimamas, niekas neturi pareigos pateikti pajamų deklaraciją ir sumokėti mokesčių. Skola už praeitus metus irgi nebus padengiama, jei nėra paveldėtojų ar palikimas nepriimamas. VMI neturi teisės išieškoti skolų iš šeimos narių, jeigu jie nepaveldi turto.
Paveldėjimo faktas nustatomas notaro, kuris registruoja palikimo priėmimą. Jei niekas nesikreipia dėl palikimo, laikoma, kad palikimas nepriimtas, ir skolos lieka nepadengtos.
Šiame straipsnyje pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija.
tags: #paveldejimas #tetos #turto