Šildymo sezonas Lietuvoje kasmet kelia klausimus dėl sąskaitų dydžio ir energijos suvartojimo efektyvumo. Gyventojai vasarį gali gauti didesnes sąskaitas už sausio mėnesį. VERT pabrėžia, kad didesnes mokėtinas sumas lemia keli objektyvūs veiksniai: reikšmingai žemesnė vidutinė oro temperatūra ir dėl to išaugęs šilumos suvartojimas, taip pat nuo 2026 m. sausio 1 d.
Šilumos sąskaitų dydžiui įtakos turi ne tik oro temperatūra, bet ir pastato energetinis efektyvumas bei taikomi mokesčiai. Dabar panagrinėkime, kaip oro temperatūra veikia šildymo sąskaitas.
Oro Temperatūros Įtaka Šildymo Sąskaitoms
Sąskaitų dydis tiesiogiai priklauso nuo suvartojamo šilumos kiekio šildymui, o jo dydis proporcingas vidaus patalpų ir išorės lauko temperatūrų skirtumui - tai yra kuo aukštesnė išorės temperatūra, tuo mažiau suvartojama šiluminės energijos reikiamai vidaus temperatūrai namuose palaikyti. Pernykštis sausis buvo neįprastai šiltas - vidutinė oro temperatūra buvo beveik 5° C aukštesnė už daugiametę klimato normą. Šiemet sausio pradžia buvo šaltesnė apie -6° C nei įprastai, o antrosios mėnesio pusės prognozės atšilimo taip pat nerodo. Tai reiškia, kad pastatuose yra suvartojama daugiau šilumos nei įprastą sausio mėnesį.
Šį lapkritį vidutinė lauko oro temperatūra Panevėžyje siekė +4,0 °C šilumos, kai pernai tuo pačiu metu buvo apie +2,1 °C. Taigi, kur kas šiltesnis šių metų lapkritis apie 9,8 proc. Todėl, nors šilumos kainos išlieka panašios kaip ir 2025 m.
VERT ir Hidrometeorologijos tarnybos 2023‒2025 m. VERT skaičiavimais, orams už lango sausio mėnesį išliekant tokiems patiems ir likusią mėnesio pusę, naujos statybos 60 m2 dydžio bute su individualiu šildymo reguliavimu ir apskaita vidutinė šilumos sąskaita, nevertinant PVM, už sausio mėnesį gali siekti apie 70 Eur (2025 m. sausį ‒ apie 43 Eur). Tokio pat dydžio senos statybos renovuotuose namuose sąskaita gali siekti apie 113 Eur (2025 m. sausį - apie 76 Eur), o nerenovuotuose senos statybos namuose apie 187 Eur (2025 m. sausį ‒ apie 127 Eur).
Šilumos Kainos ir PVM Įtaka
Didelę reikšmę sausio šildymo sąskaitoms turės tai, kad nuo šių metų pradžios panaikinta laikina PVM lengvata centralizuotam šildymui - vietoje lengvatinio 9 proc. PVM nuo metų pradžios taikomas 21 proc. Pasak M. Taparausko, vertinant pirmąją 2025‒2026 m. šildymo sezono pusę (spalio-gruodžio mėn.), bendras šilumos kainų lygis Lietuvoje išliko stabilus.
Vidutinė šilumos kaina siekė 7,14 ct/kWh be PVM ir, palyginti su tuo pačiu 2024‒2025 m. šildymo sezono laikotarpiu, kito nežymiai. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose kainų dinamika skyrėsi: Vilniuje vidutinė šilumos kaina mažėjo, o Kaune augo ‒ daugiausia dėl į tarifą įtrauktų investicijų į šilumos ūkio infrastruktūros atnaujinimą. Likusiais šildymo sezono mėnesiais - vasarį-kovą - šilumos kainos, prognozuojama, turėtų išlikti panašaus lygio kaip ir praėjusiais metais, todėl pagrindinis veiksnys, lemsiantis šildymo sąskaitų dydį, ir toliau bus oro temperatūra bei taikomas didesnis PVM.
Sausio mėnesiui šilumos sektoriaus įmonės yra apsirūpinusios beveik 95 proc. biokuro (palyginti su 2025 metų sausio mėn.), kurio vidutinė kaina siekia 24,81 Eur/MWh. Šį lapkritį AB „ Panevėžio energija“ šilumos kaina, palyginus su praėjusių metų lapkričiu, buvo 12 proc. mažesnė. Nors šįmet nebeliko nulinio PVM centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui, tačiau galutinė šilumos kaina gyventojams buvo vis tiek mažesnė. Šį lapkritį panevėžiečiams šilumos kilovatvalandė kainavo 6,98 cento, įskaičiavus 9 proc.
Renovacijos Įtaka Šildymo Sąskaitoms
Naujuose ar renovuotuose daugiabučiuose namuose 50 kv. metrų buto šildymui šį lapkritį vidutiniškai reikėjo 430 kWh (8,6 kWh vienam kv. m) šilumos. Tokio dydžio buto šildymas vidutiniškai kainuoja 30 Eur (0,60 Eur už vieną kv. metrą). 2023 m. lapkritį buvo mokėta apie 34,50 Eur (0,69 Eur už vieną kv. metrą), šildymui buvo suvartota 475 kWh (9,5 kWh vienam kv. metrui). Senų ir energetiškai neefektyvių daugiabučių namų gyventojai moka didesnes sąskaitas už šildymą, kadangi per nesandarias pastato vietas prarandama daugiau šilumos, patiriami didesni šilumos nuostoliai.
Nerenovuotuose daugiabučiuose namuose 50 kv. metrų buto šildymui lapkričio mėnesį vidutiniškai buvo suvartota 620 kWh (12,4 kWh vienam kv. metrui) šilumos. Gyventojai už tokio dydžio buto šildymą vidutiniškai mokės 43 Eur (0,86 Eur už vieną kv. metrą). Prieš metus tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 695 kWh (13,9 kWh/m2) šilumos, o vidutinės sąskaitos sudarė apie 50,50 Eur (1,01 Eur už vieną kv. metrą). Statistika rodo, kad renovuotų namų gyventojai gauna apie 40% mažesnes sąskaitas už šildymą nei nerenovuotų.
Šiuo metu Panevėžyje dar yra 137 daugiabučiai namai su technologiškai pasenusiais elevatoriniais šilumos punktais, kuriuose nėra arba neveikia karšto vandens temperatūros reguliatoriai, nėra automatizuoto šildymo reguliavimo. Tokiuose namuose sunku užtikrinti tolygų pastato šildymą, efektyviai naudoti šilumą bei tiekti karštą vandenį, atitinkantį higienos normas. AB „Panevėžio energija“ Panevėžio gyventojams siūlo savo paslaugą - modernizuoti šilumos punktą ir suteikia galimybę už atliktus darbus išsimokėti dalimis per sutartą laikotarpį.
Daugiabučių gyventojai, norėdami pagerinti šildymo kokybę ir sumažinti energijos suvartojimą, turėtų kuo greičiau priimti sprendimą dėl namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų sutvarkymo, juolab, kad valstybė teikia paramą inžinerinei renovacijai. Šiuo metu Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia teikti paraiškas gauti paramą daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui, geriau žinomam kaip „mažoji renovacija“.
Oro Kondicionieriai ir Vėdinimo Sistemos
Vasarą, kai karščiai pasiekia piką, oro kondicionieriai tampa nepakeičiamais pagalbininkais, užtikrinančiais komfortą ir gaivą namuose. KTU profesorius teigia, kad oro kondicionierių, ventiliatorių ir vėdinimo sistemų funkcijos yra skirtingos. A. Balčius pasakoja, kad ventiliatorius nevėsina patalpų oro, tai yra nesumažina oro temperatūros, tačiau oro judėjimas sukelia žmogui vėsumos pojūtį. „Nevėsina patalpų ir oro valymo įrenginiai, nebent papildomai panaudojamas ledas.
Pasak jo, natūrali vėdinimo sistema taip pat niekada nepakeis oro kondicionieriaus, tačiau tam tikrais atvejais gali suaktyvinti oro cirkuliaciją. A. Balčius dalijasi, kad oro kondicionieriai puikiai dera su saulės elektrinėmis. „Šiuolaikiniai buitiniai vėsinimo įrenginiai dažnai yra universalūs: šiltuoju metų laiku veikia kaip oro kondicionieriai, o šaltuoju - kaip šilumos siurbliai, šildydami patalpas. KTU mokslininkas teigia, kad oro kondicionierių gamintojai dažniausiai nurodo, kokiam plotui vėsinti yra skirtas įrenginys.
Jis aiškina, kad pagal šią dieną galiojančius Europos Sąjungos (ES) reglamentus į rinką draudžiama pateikti įrenginius su šaldymo agentais, kurių visuotinio atšilimo potencialas (VAP, angl. „Rinka kaip alternatyvą siūlo mobilius oro kondicionierius. Jų privalumas - galimybė lengvai perstumti iš patalpos į patalpą, o trūkumas - reikalinga anga šilto oro išmetimui per lankstų ortakį. Taip pat didesnis skleidžiamas triukšmas patalpoje“, - sako A.
„Jei palaikomas didelis temperatūrų skirtumas tarp kondicionuojamos patalpos ir išorės oro, yra pavojus peršalti. Tai ypač aktualu automobilių oro kondicionavimo procesui. Patalpas oro kondicionierių gamintojai paprastai rekomenduoja vėsinti iki 20-22 °C. Jei įrenginį perkamas iš patikimos įmonės, eksploatuojant problemų neturėtų kilti. Jei įrenginį prižiūri patys savininkai, reikėtų periodiškai išoriškai apžiūrėti oro kondicionierių, laiku pakeisti ar valyti vidinių blokų oro filtrus, bent kartą per sezoną išvalyti vidinio ir išorinio bloko šilumokaičius, patikrinti, ar nesulankstytos šilumokaičių briaunos, kad vienodai pasiskirstytų cirkuliuojantis oras.
Pasak jo, dėl galimybės veistis bakterijoms reikėtų periodiškai dezinfekuoti vidinio bloko šilumokaitį, naudojant antibakterines dezinfekavimo priemones. „Turėtume suprasti, kad nuo palaikomos temperatūros priklauso ne tik savijauta, kuri yra kiekvienam žmogui individuali, bet ir sunaudojamos elektros energijos kiekis. Pavyzdžiui, kiekvienas oro kondicionieriaus palaikomos temperatūros pakėlimas laipsniu virš 22 leidžia sutaupyti apie 3 proc. elektros energijos“, - sako KTU mokslininkas A.
7 genialūs patarimai, kaip sumažinti energijos sąskaitas
Higienos Normos ir Temperatūros Reikalavimai Ugdymo Įstaigose
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Prienų skyrius informuoja, kad nuo 2020 m. gegužės 1 d. Pasikeitė šių Lietuvos higienos normų reikalavimai: HN 21:2017 ,,Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“; Lietuvos higienos normos HN 20:2018 ,,Neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“; Lietuvos higienos normos HN 75:2016 ,,Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turi atitikti dydžius, nurodytus šios higienos normos 2 lentelėje, o šiltuoju metų laikotarpiu turi būti ne aukštesnė kaip 260C. Vaikų veikla lauke neorganizuojama, kai oro sąlygos kelia riziką vaikų sveikatai t. y. Oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo vaikų grupių žaidimų patalpoje/erdvėje, priėmimo - nusirengimo ir sveikatos kabinete turi būti 20 - 23 °C, miegamajame, jei įrengtas atskirai nuo žaidimų patalpos/erdvės - 18 - 22 °C, tualeto - prausyklos patalpoje 19 - 23 °C, vaikų kūno kultūrai, muzikos užsiėmimams skirtose salėse 18 - 20 °C, patalpose, kur įrengtos kompiuterizuotos vietos vaikams 20 - 22 °C, koridoriuose ir laiptinėse 18 - 21 °C.
Vaikų, turinčių judesio ir padėties sutrikimų, žaidimų patalpose/erdvėse, o taip pat vaikų iki vienerių metų amžiaus grupių patalpose šaltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti 21-23 oC. Higienos normų pakeitimai privalomi švietimo įstaigų vadovams, jų steigėjams.
Apie būsimus karščius būtina pagalvoti jau dabar ir numatyti galimas priemones, kad karščių metu patalpų oro temperatūra neviršytų leistinų higienos normų reikalavimų. Jei turite klausimų, susijusių su ugdymo įstaigų veiklą reglamentuojančiais teisės dėl konsultacijos kreipkitės adresu Prienai, J.
Pavojai Esant Karščiams
Specialistai atkreipia dėmesį, kad esant karščiams daugiau prakaituojama, netenkama daug skysčių, taip pat ir vitaminų bei mineralinių medžiagų - magnio ir kalio. Būtent šios medžiagos reikalingos palaikyti normalų širdies darbą, todėl gali sutrikti širdies ritmas, padidėti ar sumažėti arterinis kraujo spaudimas, sutrikti medžiagų apykaita, ištikti šilumos smūgis.
Sunkiausias karščio sukeltas klinikinis sindromas yra šilumos smūgis, kurio priežastis -ūmus termoreguliacijos centro nepakankamumas. Dėl to išsivysto hiperpireksija ir centrinės nervų sistemos disfunkcija, pažeidžiama širdies ir kraujagyslių sistema: dažnai įvyksta elektrokardiogramos pakitimai, rečiau būna plaučių edema, dešiniojo skilvelio disfunkcija su arterine hipotenzija ir cirkuliaciniu kolapsu.
tags: #patalpu #temeraturos #pries #30metu