Patalpų oro kokybė yra labai svarbi mūsų gerovei. Tinkamas vėdinimas užtikrina sveiką gyvenamąją aplinką, nes mažina teršalų kiekį ir užtikrina šviežią orą. Vienas iš svarbių aspektų, užtikrinančių tinkamą vėdinimą, yra patalpų oro slėgis.
Patalpų vėdinimas suprojektuotas taip, kad būtų nedidelis sumažintasis slėgis. Tai užtikrina, kad matavimo paklaida, nešvarūs filtrai ar slėgių skirtumai tarp sluoksnių nesukels viršslėgio. Be to, patalpose su ištraukiamo oro vožtuvu slėgis turi būti mažesnis nei patalpose su tiekiamo oro vožtuvu.
Išorės oro srautas turi būti ne mažesnis kaip 1,5 m³/h, t. y. Tiekiamo ir ištraukiamo oro srautų santykis turi būti suprojektuotas taip, kad patalpoje nebūtų viršslėgio ar sumažintojo slėgio. Viršslėgis gali išstumti patalpos ore esančią drėgmę į išorinių sienų konstrukcijas, o dėl sumažintojo slėgio į patalpų orą gali patekti konstrukcijose esančios priemaišos.
Neigiamas slėgis patalpose
Neigiamas slėgis susidaro, kai iš gyvenamųjų patalpų ištraukiamo oro kiekis viršija į patalpas tiekiamo oro kiekį. Pavyzdžiui, kai veikia gartraukis, iš virtuvės ištraukiami ir į lauką išleidžiami įvairūs kvapai, todėl iš patalpų ištraukiamo oro srautas smarkiai viršija į jas patenkančio oro srautą. Centrinis dulkių siurblys veikia labai panašiu principu: susiurbdamas dulkes jis iš patalpų išsiurbia ir dalį oro.
Ypač didelis neigiamas slėgis susidaro, kai naudojamas centrinis dulkių siurblys arba ruošiant valgį didžiausia galia įjungiamas gartraukis. Dėl to gali būti sunku atidaryti duris, o langai gali imti patys užsidarinėti. Kai naudojamas centrinis dulkių siurblys arba gerai veikiantis gartraukis, kartais patalpose susidaro toks didelis neigiamas slėgis, kad norint atidaryti lauko duris tenka įtempti jėgas.
Jei namuose yra židinys, dėl neigiamo slėgio patalpose gali pakvipti dūmais, net kai židinyje nedega ugnis. Taip yra todėl, kad židinio sklendė paprastai nebūna visiškai sandari. Oras į patalpas gali būti įsiurbiamas netgi iš nuotekų sistemos - dėl to taip pat gali pasklisti nemalonus kvapas.
Vėdinimo įrenginys, rekuperatorius. Kaip pasirinkti? (LT)
Kaip kompensuoti neigiamą slėgį?
Visuose vėdinimo įrenginiuose „Vallox“ įdiegta speciali funkcija, kompensuojanti centrinio dulkių siurblio ir gartraukio ištraukto oro srautą, t. y. Gaudamas iš daviklio duomenis rekuperatorius Vallox žino, kada įjungtas centrinis dulkių siurblys arba gartraukis. Įrenginys automatiškai padidina tiekiamo oro srautą, taip išlygindamas neigiamą slėgį, susidarantį dėl dulkių siurblio ar gartraukio veikimo.
Gyventojas gali savarankiškai patikrinti funkcijos veikimą, pavyzdžiui, įjungdamas gartraukį ir patikrindamas, ar prietaisų skydelyje yra kokių nors pokyčių. Montuotojas atlikęs sisteoms montavimą, turi patikrinti, ar sujungtos visos jungtys ir nustatyti visi nustatymai. Gyventojas turi paprašyti, kad jį išmokytų naudotis sistema.
Vėdinimo sistemos ir jų svarba
Šiuolaikiniame sparčiai besikeičiančiame pasaulyje sveikos gyvenamosios aplinkos svarba yra nepervertinama. Didėjant urbanizacijai, o pastatams tampant kompaktiškesniems, veiksmingų vėdinimo sistemų vaidmuo tampa itin svarbus. Tinkamas vėdinimas ne tik užtikrina nepertraukiamą šviežio oro tiekimą, bet ir atlieka esminį vaidmenį palaikant gyventojų sveikatą, nes filtruoja teršalus ir kontroliuoja drėgmės lygį.
Pastaraisiais metais vėdinimo technologijų srityje padaryta didelė pažanga. Nuo išmaniųjų sistemų, reguliuojančių oro srautą pagal realaus laiko patalpų sąlygas, iki energiją taupančių modelių, mažinančių poveikį aplinkai - galimybių yra daug ir įvairių.
Energijos taupymas ir tvarumas
Vienas iš dažnai nepastebimų gerai suprojektuotos vėdinimo sistemos privalumų yra jos indėlis į energijos taupymą. Šiuolaikinės sistemos su jutikliais ir pažangiais algoritmais gali optimizuoti oro srautą ir taip sumažinti šildymo ar vėsinimo poreikį. Taip ne tik sutaupoma daug energijos, bet ir mažinamas anglies dioksido pėdsakas. Pasauliui pereinant prie tvaresnės gyvenimo praktikos, labai svarbu pasirinkti vėdinimo sistemą, atitinkančią šią viziją.
Vėdinimo sistemos privalumai
- Tinkamas vėdinimas užtikrina nuolatinį šviežio oro tiekimą, kuris gali sumažinti teršalų, alergenų ir patogenų koncentraciją patalpų aplinkoje.
- Šiuolaikinėse vėdinimo sistemose įrengti jutikliai ir valdikliai, kurie optimizuoja oro srautą, atsižvelgdami į realaus laiko sąlygas patalpose.
Vėdinimo sistemos parametrai
Patalpų vėdinimo tūris visada apskaičiuojamas naudojant 2,5 metro kambario aukštį, nes aukštos patalpos nepadidina vėdinimo poreikio, o žemos - nesumažina.
Vėdinimo įrenginio matmenys turi atitikti erdvės dydį ir kitus aspektus, turinčius įtakos vėdinimui. Patalpoms naudojant pusę didžiausio vėdinimo įrenginio efektyvumo, paliekama pakankamai vietos vėdinimo efektyvumui didinti, pvz., norint išdžiovinti drėgnas patalpas. Orientaciniai Vallox vėdinimo įrenginių kvadratinių metrų tūriai yra pagrįsti šiais matavimais. Žmonių skaičius, kambarių ir drėgnų patalpų skaičius, taip pat specialių patalpų, tokių kaip baseinas, tūris gali turėti įtakos vėdinimo įrenginio matmenims.
Per mažas vėdinimo įrenginys ir ortakių tinklas neleidžia pakankamai sustiprinti vėdinimo ir gali kelti triukšmą. Dideliuose namuose gali būti tikslinga įrengti du ar net daugiau vėdinimo įrenginių. Taip būtų sumažinamas ortakių ilgis ir užtikrinamas žemesnis triukšmo lygis.
SFP norma
Tiekiamo ir ištraukiamo oro vėdinimo sistemos SFP norma, t. y. savitoji ventiliatoriaus galia arba ventiliatoriaus energijos sąnaudos, palyginti su oro srautu, turi būti maks. 1,8 kW/(m3/s). SFP norma apskaičiuojama padalijant bendrą vėdinimo įrenginių ventiliatorių įvesties galią (W) iš suprojektuoto vardinio oro srauto (m³/h). Ventiliatorių įvesties galią galite rasti kiekvieno vėdinimo įrenginio techninėse specifikacijose. Apskaičiuojant reikia daryti greičio, kuriuo matuojamas oro srautas, prielaidą. Vėdinimo sistemos projektuotojas apskaičiuos SFP dydį projektavimo etape, remdamasis numanomais pirminiais duomenimis.
Vėdinimo tipai
vėdnimas, ventiliãcija (lot. ventilatio - vėtymas), patalpų oro keitimas ir valymas (oro kondicionavimas), reikiamų jo parametrų (temperatūros, drėgnio) sudarymas ir palaikymas. Taip sukuriamos palankios oro sąlygos žmonių sveikatai, technologiniams procesams, įrenginiams, produktams ir medžiagoms laikyti.
Vėdinimas būna:
- Natūralusis
- Dirbtinis
- Tiekiamasis
- Ištraukiamasis
- Mišrusis
- Vietinis
Natūralusis vėdinimas būna tada, kai oras į patalpą patenka ir iš jos išeina be specialių įtaisų, tik dėl lauko ir vidaus oro nevienodo tankio. Dirbtinis vėdinimas būna tada, kai oras tiekiamas ir ištraukiamas ventiliatoriais. Tiekiamasis vėdinimas - kai į patalpą grynas oras tiekiamas priverstinai, o užterštas iš patalpos išeina pro plyšius, kaminus, varstomus langus ir duris dėl patalpoje susidariusio perteklinio slėgio. Ištraukiamasis vėdinimas - kai oras iš vėdinamos patalpos ištraukiamas priverstinai. Patalpos oras praretėja, todėl lauko oras pro plyšius patenka į vidų. Mišrusis vėdinimas - kai oras priverstinai ir tiekiamas, ir šalinamas; tam tikrose patalpos vietose arba atskirose patalpose sudaromas nevienodas oro slėgis ir taip reguliuojamas oro judėjimas, pvz., virtuvės oras nepatenka į kitas patalpas. Dar būna vietinis vėdinimas, kuris palankias oro sąlygas sudaro tik tam tikroje ribotoje vietoje, pvz., traukos spintose.
Lauko oras būna užterštas dulkėmis, dūmais, įvairiomis bakterijomis ir kita, todėl tiekiamas oras valomas, drėkinamas, žiemą - pašildomas, vasarą - vėsinamas. Patalpų oras t. p. būna užterštas, todėl irgi dažnai valomas; dar tiekiamas oras pašildomas šalinamu šiltu oru.
Patarimai, kaip užtikrinti tinkamą vėdinimą
- Šviežias oras tiekiamas į gyvenamąsias zonas, iš kurių turi tekėti per pratekėjimo zonas į labiau užterštas, drėgnas, t.y. šalinimo zonas.
- Oro tekėjimas iš oro tiekimo zonos į pratekėjimo zoną ir iš jos į oro šalinimo zoną turi būti užtikrintas tiek esant atidarytoms, tiek ir uždarytoms patalpų durims.
- Lauko oras turi būti paimamas ten, kur yra švariausias (išlaikant reikiamą atstumą nuo nuotekų alsuoklių, kaminų, oro išmetimo angų, šiukšlių konteinerių, automobilių stovėjimo aikštelių).
- Ortakiai yra vėdinimo sistemos dalis, kuri gali būti standi skardinė arba lanksti plastikinė. Kiekviena jų turi savo privalumų, kiekviena jų tinkamai suprojektuota yra tinkama naudojimui.
- Filtrų klasė turi būti parinkta pagal poreikį konkrečių paskirčių vėdinimo sistemoms. Gyvenamųjų pastatų vėdinimo sistemoms dažniausiai naudojamos šios filtrų klasės - G3, G4, F5, F7. Prieš pasirenkant filtrų klasę, svarbu numatyti, kuo ilgesnį efektyvaus naudojimo laikotarpį. Filtrai privalo būti valomi arba keičiami reguliariai, kai tik užsiteršia.
- Bypass oro apvedimo sklendė vasaros naktų vėsinimui - uždaro šilumokaitį atidarydama oro apėjimo kanalą, kad nevyktų šilumogrąža, t.y. kad nebūtų tiekiamas šiltas oras į patalpas kai to nereikia. Bypass naudojama vasaros naktimis, kai lauke vėsiau nei viduje.
- Rekuperatorius yra pagrindinė efektyvios vėdinimo sistemos dalis, kurios svarbiausios funkcijos - užtikrinti reikiamą oro apykaitą, filtruoti tiekiamą ir šalinamą orą bei sugrąžinti šilumą. Rekuperatoriaus galingumas turi būti optimaliai parinktas pagal projektinius oro kiekius. Šilumokaitis - pagrindinis ir vienintelis komponentas, lemiantis šilumos sugrąžinimo kiekį. Renkantis rekuperatorių rekomenduojama pasirinkti kuo didesnį efektyvumo rodiklį turintį irenginį. Ventiliatoriai - pagrindinė įrenginio dalis, tiesiogiai įtakojanti elektros sąnaudas. Plačiausiai naudojami ventiliatoriai yra AC arba EC technologijos. Rekomenduojama rinktis rekuperatorius, kuriuose jau yra integruoti elektroninės komutacijos (EC) ventiliatoriai. Rekuperatoriaus triukšmo izoliacija - vienas svarbesnių įrenginio pasirinkimo faktorių. Filtrai - filtrus rekomenduojama rinktis pagal filtracijos poreikį. Rekuperatoriaus valdiklis - priklausomai nuo gamintojo, valdikliai gali būti įvairių tipų - integruoti įrenginyje, išoriniai montuojami patogioje valdymui vietoje, mechaniniai, mechaniniai su papildomais diodais, pranešančiai apie poreikį valyti filtrus, automatiniai ir kt.
Vėdinimas ir COVID-19
KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas prof. dr. Mokslininkai jau seniai yra įrodę, kad biurų pastatuose, kurie vėdinami prasčiau, žmonės serga dažniau. Tas pats galioja ir namams bei butams. Šiandieninės pandemijos akivaizdoje, siekiant likti sveikiems bei nesukelti pavojaus kitiems norime paraginti daugiau dėmesio skirti patalpų vėdinimui ir atkreipti dėmesį į būdą, kuriuo jos yra vėdinamos.
Pirmiausia reikia suprasti kaip virusas sklinda oru. Pirmas kelias - lašeliai, kurių dydis yra iki 10 mikronų, sklinda 1-2 metrų atstumu nuo infekuoto žmogaus jam kosint arba čiaudint. Šie lašeliai nusėda ant paviršių, kuriuos prilietę ir vėliau veidą (akis, nosį arba burną) neplautomis rankomis palietę žmonės gali užsikrėsti virusine infekcija. Antras kelias - įkvepiant smulkesnius (iki 5 mikronų) lašelius, kurie ore gali pleventi valandas ir gali keliauti didelius atstumus.
Rekomendacijos
Europos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo asociacijų federacijos (ang. Padidinti oro apykaitą pastatuose, kuriuose yra mechaninio vėdinimo sistemos. Jei vėdinimo sistemų veikimas yra valdomas pagal pastatų darbo laiką, sistemas rekomenduojam įjungti bent porą valandų prieš prasidedant veiklai. Dar geriau - nestabdyti vėdinimo sistemų, užtikrinti jų nuolatinį veikimą visą parą. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tualetų vėdinimą - jis turi veikti nesustabdomai. Patvirtinta, kad naujuoju koronavirusu galima užsikrėsti fekaliniu-oraliniu keliu. Jei tualete nuleidžiamas vanduo neuždarius dangčio, dalelės pasklinda patalpoje, nusėda ant paviršių. Tad turi būti užtikrintas mažesnis oro slėgis tualetų patalpose, kad prasidarius durims į šias patalpas oras judėtų į jas, o ne į koridorius.
Naudoti langų varstymą oro apykaitos didinimui. Pastatuose, kurie neturi mechaninio vėdinimo sistemų, rekomenduojama kiek įmanoma dažniau atidaryti langus, ar palikti dalį jų atvirų. Jei įeinate į patalpą, kur prieš jus buvo žmogus, bent 15 minučių palikite atvirą langą. Net ir pastatuose, kuriuose yra mechaninio vėdinimo sistemos, langus verta atidaryti. Tačiau ne tualetų patalpose.
Patalpų oro drėkinimas, vėsinimas ar sausinimas, deja, nepadės sumažinti COVID-19 plitimo. Esant žemesniam oro drėgniui, smulkios dalelės išgaruoja greičiau, tačiau žmogaus nosies gleivinė yra jautresnė infekcijoms prie 10-20% santykinio drėgnio. Tad drėkinimas bent iki 30 % santykinio drėgnio gali būti naudingas. Tačiau nuo kovo mėnesio pastatuose Europoje santykinis drėgnis tikrai bus didesnis nei ši riba, tad papildomas drėkinimas nepadės.
Šiuolaikiškos vėdinimo sistemos turi šilumogrąžos įrangą (rekuperatorius, regeneratorius), kuri naudojama atgauti šalinamo oro šilumą, ir panaudoti ją tiekiamo oro pašildymui. Jei pastate naudojami rotaciniai šilumos regeneratoriai, yra tikimybė, kad dalis šalinamo oro pateks į tiekiamo oro srautą. Tas pats žinoma galioja oro sistemoms su oro recirkuliacija. Įprastinės sistemos gali leisti dalį oro recirkuliuoti, t.y. grąžinti į patalpą esant mažam patalpų užimtumui.
Papildomas vėdinimo sistemų ortakių valymas ar filtrų keitimas šiuo atveju nėra būtinas ir rizikos COVID-19 plisti pastatuose nesumažins. Vietiniai arba mobilūs oro valymo įrenginiai gali padėti sumažinti viruso koncentracijas patalpose, tačiau jie turi turėti HEPA, t.y. itin aukšto efektyvumo oro filtrus.
Greta visko verta paminėti, kad tik nedaugelis visuomeninių pastatų Europoje turi įdiegtas vėdinimo sistemas, kurios grįstos kryptingo oro srauto suformavimu (iš apačios į viršų). Visgi daugelyje pastatų veikia taip vadinamosios sumaišomojo vėdinimo (angl. mixing ventilation) sistemos.