Visi sutinkame dėl kvėpavimo „geru oru“ svarbos, bet kaip tai užtikrinti mūsų gyvenamose patalpose? Vėdinimas - vieną svarbiausių pastato ar patalpos sistemų, užtikrinčiu šviežio oro patikimą ir mikroklimato palaikymo. Oro kaitos dėka name, bute, ofise sukuriamos optimalios sąlygos gyvenimui ir darbui.
Oro kokybę galima vertinti trimis pagrindiniais veiksniais:
- Temperatūra - per karštas ar per šaltas oras sukelia mums diskomfortą. Šiuo rodikliu rūpinasi patalpų šildymo sistema.
- Oro drėgmė - tiek per sausas, tiek per drėgnas oras kenkia mums ir mūsų aplinkai. Tvarkytis su drėgme mums padeda vėdinimas.
- CO2 (anglies dvideginio) kiekis ore. Šis parametras tiesiogiai priklauso nuo to kiek žmonių yra patalpoje ir per kiek laiko pakeičiame patalpų orą.
Suvokti, ar kambaryje CO2 koncentracija yra tinkama, žmogui yra labai sunku. Kuo mažesnės ir hermetiškesnės patalpos ir kuo daugiau žmonių jose yra, tuo didesnis CO2 lygis. Norint mėgautis puikia savijauta ir gyvybingumu reikia panaudotą patalpų orą nuolat keisti šviežiu.
Kalbant apie temperatūrą pirmiausia suprantame, kad mums šalta ar karšta. Jei šalta - šildome, jei karšta - vėsiname.
Ar žinojote, kad..? Kambaryje, kur yra didesnis drėgmės lygis jaučiamės daug nepatogiau ir „karščiau“, nei kambaryje, kuriame yra ta pati temperatūra, bet oras sausesnis (pavyzdžiui, saunoje). Užuot pučiant šaltą orą oro kondicionieriumi ir rizikuojant susirgti peršalimo ligomis, užtektų tiesiog sumažinti oro drėgmės lygį.
Kartais oro drėgnumas patalpose yra labai svarbus aspektas. Kada? Per didelis drėgmės kiekis ore sudaro žalingą terpę, ko pasekoje gali būti pažeidžiamos apdailos medžiagos, atsirasti sveikatai kenksmingų pelėsių ar nepageidaujamose vietose susidaryti kondensatas.
Šiaurės šalių žiemos nėra tokios šaltos kaip anksčiau, tačiau šildymo laikotarpiu oro drėgmė vis dar yra gana žema. Jei žiemą kambarius vėdinsime tiesiogiai įleisdami šaltą lauko orą, mūsų patalpų oras bus tikrai sausas, o tai gali sukelti tam tikrų nepatogumų. Pernelyg sausas oras nėra tinkamas mūsų gleivinei ir odai, taip pat mūsų baldams, parketo grindims ir kitiems mediniams paviršiams. Jei bandytume padidinti oro drėgnumą ar tik išlaikyti jo lygį, greitai suprastume, kad tai padaryti yra daug sunkiau, nei ją pašalinti.
Žmogui komfortiški oro parametrų lygiai:
- Temperatūra nuo +20C iki +25C
- Drėgmė nuo 35% iki 60%
- CO2 < 1000ppm (palyginimui: pušyno CO2 koncentracija yra 400 ppm)
Kas su oru nutinka namuose, turinčiuose skirtingo tipo vėdinimą? Pamodeliuokime kelis scenarijus:
- Palyginimui - tai šešis kartus blogesnis oras nei užmiesčio miške. Ne taip seniai mūsų protėviai, leisdami daug laiko lauke ir gyvendami itin nesandariuose namuose, nuolat kvėpuodavo tokiu oru. Nelabai tikėtina, kad evoliucija privertė mus pakankamai prisitaikyti prie tokių aukštų CO2 lygių, kuriuos patiriame šiais laikais. Galvos skausmas rytais, prasta miego kokybė, sunkumas susikaupti, virusinės infekcijos ir kvėpavimo takų ligos - visi šie simptomai gali būti blogos oro kokybės gyvenamosiose patalpose pasekmės.
- Kokia situacija būtų namuose naudojant rekuperacinę vėdinimo sistemą? Vėdinimo įrenginys pašalins panaudotą orą ir pakeis jį šviežiu lauko oru. Keliaudamas vidun - lauko oras yra papildomai išfiltruojamas, kad į namus nepatektų lauko dulkės ir kiti nešvarumai. Išfiltruotas šaltas lauko oras keliauja pro šilumokaitį, kuriame sušyla prasilenkdamas su išeinančiu šiltu patalpų oru. Jei vėdinimo įrenginyje naudojamas aukštos kokybės efektyvus plokštelinis šilumokaitis, šalinamas oras nesimaišys su grynu oru, o įeinantis oras prieš patekdamas į kambarius pakankamai sušils, kad būtų komfortiškai naudojamas ir taupytų šilumą.
- Patalpų temperatūra +22C
- Oro drėgmė svetainėje 25 - 30%
- CO2 lygis 700 - 1000 ppm
- Oras patalpose bus bus pilnai ištrauktas ir pakeistas šviežiu per dvi valandas
- Kokia būtų situacija namuose naudojant rekuperatorių su entalpiniu (drėgmę grąžinančiu) šilumokaičiu?
- Patalpų temperatūra +22C
- Oro drėgmė 35 - 45%
- CO2 lygis 700 - 1000 ppm
- Oras patalpose bus bus pilnai ištrauktas ir pakeistas šviežiu per dvi valandas
Namo, būto ar ofiso oras tai tas pats oras, kuris patenka į patalpą iš lauko. Be to oras gyvenamoje patalpoje dažnai labiau užterštas negu lauke. Taip yra dėl to, kad nežiurint i lauko oro užterštumą (gamybos tarša, automobilio išmetomos dūjas, žmoniu iškvepamas anglies dvideginis), oras lauke nuolat maišosi dėl naturalaus oro judėjimo. Kasdieną žmogus iškvepia apie 20 000 litrų oro, kartu iškėpia apie 600 litrų anglies dvideginio (СО2). Suaugęs žmogus, garų pavidalu, iškvepia iki 1 litro vandens. Taip pat dėgmę išskiria buitiniai prietaisai: lygintuvas, skalbyklė, maisto gamyba, augalai ir t.t.
Toli gražu ne visos sveikatos problemos susijusios su prastu maitinimuosi, pervargimu ir poilsio tūkumu. Šiuolaikinėmis sąlygomis ekologija turi didžiulę įtaką sveikatai. Dauguma žmonių apie ventiliaciją nesusimasto. Ventiliacija laikoma savaime suprantamu dalyku kuriam nereikia papildomų išlaidų, bei apmąstymų šia tema. Taip ir buvo iki masinio hermetiškų langų paplitimo. Name pakako įrengti ventiliacijos ištraukimo kanalus virtuvėje ir vonioje, tuomet oras per nesandarius langus pakliūdavo į patalpą, sušildavo ir pasišalindavo per ventiliacijos kanalus.
Natūrali vėdinimo sistema yra kiekvienoje patalpoje. Ji vyksta dėka pastato konstrukcijos nesandarumo, arba įprasto kambarių išvėdinimo, arba įrengiant specialias oro padavimo-ištraukimo sistemas kurios gali reguliuoti oro apykaitą. Mechaninė ventiliacija oro kaitą užtikrina įrangos pagalba, kuri sukuria trauką. Mechaninės ventiliacijos privalumas tas kad yra galimybė, autonomiškai, nepriklausomai nuo išorės veiksniu tiekti ir šalinti orą, pakankamai dideliais kiekiais. Paduodanti ventiliacija užtikrina šviežio oro petekimą į patalpą. Ištraukiamoji ventiliacija savo ruožtu pašalina atidirbusį orą. Kaip taisyklė šiuolaikiškos vėdinimo sistemos yra padavimo-ištraukimo.
Kanalinė vėdinimo sistema oro pernešimui turi išsišakojusį ortakių tinklą, bekanalė sistema tokio tinklo neturi. Vietinė ventiliacija gali būti paduodama, ištraukiamoji ir paduodama-ištraukiamoji. Vietinė vėdinimo sistema užtikrina oro patekimą ir ištraukimą tam tikroje vietoje. Dažniausiai tokios sistemos naudojamos pramonėje, namų sąlygomis, pavyzdžiui virtuvės ištraukimas. Žinoma visų patalpų vėdinnimui ji netinkama, todėk kad dirba tik nedidelėje, ribotoje erdvėje, t.y. Visuotinė vėdinimo sistema dirba visame pastato tūryje, t.y. suprojektuota taip, kad oro padavimas ir ištraukimas būtų užtikrintas visame pastate. Visuotinė vėdinimo sistema gali būti natūrali, machaninė, paduodama, ištraukiama ir paduodama-ištraukiama. Vėdinimas su šilumos rekuperacija dirba ištraukiamo or šilumos gražinimo principu. Naudojant šilumos rekuperatorius (utilizatorius) sistema iš išeinančio iš patalpos oro dalį šiluminės energijos grąžina į patalpą paduodamam šviežiam šaltesniam orui.
Centralizuota vėdinimo sistema bentros įrangos ir ortakių sistemos pagalba, pastate gali aptarnauti keletą patalpų. Tokio sprendimo privalumas - kapitalinių įdėjimų ekonomija ir energetinis efektyvumas. Decentralizuota vėdinimo sistema skiriasi tuo, kad jos darbe atskiri elementai tarpusavyje nesusiję ir dirba autonomiškai. Bet kuriam objektui vėdinimo sistema kuriama individualiai atsižvelgiant į patalpos specifiką ir užsakovo pageidavimus.
Švarus ir šviežias oras yra vienas iš esminių žmogaus organizmo poreikių. Nuo oro, kuriuo kvėpuojame, tiesiogiai priklauso mūsų kraujotaka, bendra savijauta, plaučių būklė, alerginis jautrumas ir net nuotaika. Vis dėlto, nuolat tobulėjant statybos technologijoms, A ir aukštesnės energinės klasės (A+,A++) būstai pamažu tampa nauju standartu. Remiantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.09.02:2005, oras patalpoje turi keistis kartą per 2-3 val., o atidarius langą A ir aukštesnės energinės klasės patalpose, oras išvėdinamas vos 2 kv. m. spinduliu nuo lango ertmės. Veiksmingiau patalpos išvėdinamos sukeliant skersvėjį, tačiau šaltuoju metų laiku judantis oras kartu išsineša ir šilumą.
Rekuperatorius - tai įrenginys, kuris iš patalpų ištraukia orą ir jį pakeičia šviežiu oru iš lauko. Priklausomai nuo rekuperatoriaus galingumo, per valandą išfiltruojama ir pakeičiama nuo keliasdešimt iki keleto šimtų ar net tūkstančių kubinių metrų oro. Bendrai rekuperatoriaus pagalba užtikrinama nuolatinė oro kaita, mat kambario oras nuolat maišomas su šviežiu oru iš lauko, kurio temperatūra artima namų temperatūrai.
Rekuperatoriaus filtrai yra viena iš esminių prietaiso dalių, nes jie sulaiko iš lauko su oru ateinančius teršalus, tokius kaip dulkes, žiedadulkes ir suodžius. Siekiant užtikrinti, kad rekuperatorius veiktų tinkamai, juos būtina reguliariai keisti.
Drėgmės kaupimasis: sumažėjus patalpų vėdinimo pajėgumui, oras pakankamai nejuda ir nesikeičia. Daugiau triukšmo: laiku nepakeitus filtrų, rekuperatorius privalo dirbti intensyviau, tad padidėjaprietaiso veikimo garsumas. Siekiant išvengti šių nemalonumų ir išlaikyti optimalų rekuperatoriaus veikimo rėžimą, rekomenduojama filtrus keisti kartą per 3-6 mėnesius arba net dažniau, jei gyvenate mieste ar vietovėje, kur yra daug oro taršos.
Dar ir dabar dažnas klausimas - kam reikalingas vėdinimas? Proseneliai ir tėvai pragyveno be mechaninio-priverstinio vėdinimo, pragyvensiu ir aš, - teigia klientai. Tačiau esminis skirtumas tame, kad ankščiau statant namus nebuvo taip svarbu juos pastatyti šiltus ir ekonomiškus, todėl namai nebuvo sandarūs, o oras bet kuriuo atveju lengvai patekdavo į patalpas, tad ir oro kaita, nors ir nepastovi, tačiau vis tiek būdavo. Dabar, siekiant taupyti brangią šilumą, šiuolaikiniai namai statomi šilti ir sandarūs.
Atsakant į klausimą, kada verta turėti priverstinį vėdinimą ir kada ne, galime sau atsakyti paprastai: neturint šviežio oro ir gero mikroklimato, mes negalėsime gerai išsimiegoti, jausimės pavargę, būsime nedarbingi darbe, neatsikratysime nemalonių kvapų, nepašalinsime susikaupusios perteklinės drėgmės, dėl kurios atsiranda pelėsis ir dar daugybė nemalonių padarinių.
Labai svarbu žinoti priverstinio vėdinimo skirtumus. Iš esmės priverstinis vėdinimas yra ir oro ištraukimas su paprastais ventiliatoriais iš sanitarinio mazgo ir virtuvės, tačiau taip išmetamas šiltas oras į lauką, o į pastatą per namo nesandarias konstrukcijas patenka lauke esantis oras, o šaltuoju metu - šaltas, kuris sušyla nuo šildymo sistemos. Rekuperatoriaus viduje yra specialus šilumokaitis, kurio pagalba panaudojamas šiltas išmetamas lauk patalpų oras, taip sušildydamas paimamą lauko orą, kuris vėliau tiekiamas į patalpas. Toks oro patekimas į patalpas užtikrina patalpose vėdinimą su šilumos atgavimu.
Skirtingai nuo rekuperatoriaus modelio ir tipo, ektyvumas gali svyruoti nuo 50% iki 98%, svarbu pasirinkti kiek galima didesnio efektyvumo įrenginį. Įsirengus rekuperacinę vėdinimo sistemą svarbu, kad visas vėdinimas vyktų tik per jį. Dažna klaida -voniose, tualeto patalpose statyti paprastus ventiliatorius ir taip šilčiausią orą ir tuo pačiu pinigus „išmesti“ laukan.
Miesto oro sudėtis - ko ir kiek yra miesto ore, kuo mes kvėpuojame, jei vėdinimas natūralus. Didžiuosiuose miestuose oro tarša yra didesnė. Diskusijos apie per mažą ar per didelę oro drėgmę dažnai klaidina. Svarbu žinoti, kad ne absoliutus oro drėgnumas, t.y. vandens garų kiekis ore (vandens gramų/oro kilograme) yra svarbus, o santykinis oro drėgnumas %. Jis nusako tam tikros temperatūros ore esančio vandens garų kiekio santykį su šios tempertūros ore maksimaliai įmanomu sukaupti vandens garų kiekiu. Kuo aukštesnė oro temperatūra, tuo daugiau drėgmės oras gali sukaupti ir atvirkščiai.
Įsirengus vėdinimo sistemą yra palaikomas malonus mikroklimatas ir neleidžiama perteklinei drėgmei kondensuotis ant sienų bei langų. Svarbu palaikyti reikalingą oro apykaitą, esant oro apykaitai 0,5 h (0,5 karto per valandą, t.y. visas patalpos oro tūris pakeičiamas per 2 valandas), oro apykaitos pakanka ne tik reikiamam deguonies kiekiui bei reikiamai CO2 koncentracijai patalpoje palaikyti, bet ir perteklinei drėgmei iš patalpų pašalinti.
Triukšmas. Skleidžiamas triukšmas iš įrenginių, nors dabar nemažai įrenginių gaminami kiek įmanoma tylesni (naudojamos viduje izoliacinės medžiagos, tokios kaip putų polistirolas, mineralinė vata, ekstrudinis polistirenas ir pan.). Be abejonės, prieš rekuperatoriaus pirkimą būtina gauti visus techninius įrenginių duomenis, kad galėtumėte išsianalizuoti jų parametrus.
„Telefonijos efektas“ - garso sklidimo iš vienos patalpos į kitą. Aukščio išsaugojimas (ortakio diametras yra 75), o lubas kartu su gipsu tereikia nuleisti 11-12 cm. Sistema yra labai sandari, jos montavimo metu nėra gręžiamos ir pažeidžiamos jokios ortakių dalys. Jeigu rekuperatorius naudojamas pagal gamintojų reikalavimus priežiūra nesudėtinga - tereikia kartą ar du per metus pasikeisti oro filtrus (dėl kartų, kas kiek laiko jie keičiami priklauso ir iš kur padarytas lauko oro paėmimas, nes jei namas yra prie gatvės ar vietoje, kur užterštumas yra didesnis, gali tekti pasikeisti ir dažniau) .
Kaip ir pagal ką nustatomi efektyvumo procentai? Kodėl skiriasi to paties prietaiso efektyvumo procentai pagal gamintoją ir tuomet, kai jį testuoja pasyvaus namo sertifikatoriai? Šiuo metu Europoje yra keletas normų, pagal kurias yra matuojamas bei deklaruojamas rekuperatorių efektyvumas. Testas yra atliekamas subalansuotiems įrenginiams. Tiekiamo oro masinis debitas turi skirtis ne daugiau nei 3% nuo šalinamo. Pagal NEN5138 normą, matavimai atliekami labai panašiai kaip ir EN308, tik papildomai įvedamas faktorius dėl oro kiekio disbalanso. Pagal Passiv Haus institut matavimo metodiką, yra matuojamas sauso oro efektyvumas (nevertinant šilumos atgavimo iš šalinamo oro kondensavimosi) t.y. vertinama, kad šalinamame ore yra labai mažas kiekis drėgmės. Praktikoje gyvenamuosiuose namuose vienas iš pagrindinių teršalų yra perteklinė drėgmė, kurią reikia pašalinti. Dėl to šalinamas oras būna drėgnesnis nei testo metu, atitinkamai rezultatai taip pat geresni.
Efektyvumo matavimui yra taikomos dvi formulės, atsižvelgiant ar rekuperatoriai įrengiami su „constant flow“ ventiliatoriais, ar be jų. Efektyvumo matavimo ataskaitoje taip pat yra pažymima, ar rekuperatorius yra su „constant flow“ ventiliatoriais t.y. Išvažiuojant sistema išjungiama (pvz., savaitei), o grįžus įjungia. Ar tai logiška, t.y. - ar tai tikrai padeda sutaupyti elektros? Šiuolaikiniai rekuperatoriai kuriami tokie, kad išlaidos juos eksplotuojant būtų kiek įmanoma mažesnės, tad svarbu žinoti, kiek ji kainuos ir išlaikyti. Kaip pavyzdį būtų galima paimti šiuo metu rinkoje esančių vienų efektyviausių rekuperatorių Renovent suvartojimus. Dirbdami normaliu režimu jie naudoja 40-60W, realiai tiek, kiek naudoja ir viena paprasta elektros lemputė, tad suvartojimai tikrai labai maži.
Kaip jau buvo minėta, jog vėdinimas reikalingas ne tik žmogui, bet ir pačiam pastatui, todėl rekomenduojama rekuperatoriaus neišjunginėti, užtektų sumažinti tuo metu oro kiekius (tuo pačiu mažėja ir el. Lauko oro paėmimui ir išmetimui būtų galima naudoti specialius pūsto polietileno ortakius, kurių medžiaga - suspausta polipropileno puta EPP. Skardinius lauko oro paėmimo ir išmėtimo ortakius tam, kad ant jų nesusidarytų kondensatas, būtina izoliuoti.
Oro Apykaitos Normos ir Reikalavimai
Yra dešimtys įvairių variantų, kaip galima vėdinti patalpą, kokius būtent teršalus labiausiai reikia pašalinti ir kiekviename jų oro apykaita skaičiuojasi skirtingai.
Dažniausiai taikomos šios oro apykaitos "normos":
- Optimalūs higienos reikalavimai: Skaitoma, kad optimali oro kokybė pasiekiama, kai į patalpą, kur žmonės būna nuolat (ilgiau nei 2 val. be pertraukos), paduodama po 36m³/h šviežio oro kiekvienam žmogui.
- Lietuvos STR reikalavimai gyvenamojo namo vėdinimui: Paskutinėje Statybų reglamento redakcijoje, kas liečia gyvenamųjų namų vėdinimo sistemų, įprasta higienos norma yra sumažinta iki ~18m³/h šviežio oro vienam žmogui, tad formaliai leistina sutaupyti ir butuose įrenginėti dvigubai mažesnę ventiliaciją, nei viešosiose įstaigose.
- Pilnas komfortas: kai įrengta vėdinimo sistema užtikrina tokią oro kokybę, kad įėjus iš lauko praktiškai nejaučiate skirtumo. Vėdinimo sistema spėja pašalinti visus išsiskiriančius kvapus, kurios gali užuosti žmogaus uoslė. Tai pasiekiama, kai oro kaitą patalpose yra ~3-4 kart/val.
- Minimalus fiziologiniai reikalavimai: Tam, kad visoje patalpos ertmėje palaikyti tinkamas deguonies ir CO2 koncentracijas, reikia kur kas didesnės oro apykaitos - 10m³/h šviežio oro vienam žmogui. Šį norma naudojama tolimųjų reisų transporte.
- Minimalus (budintis) ventiliacijos režimas: Kad išvengti pavojingos kenksmingų medžiagų koncentracijos, absoliučiai visose patalpose, įskaitant sandėlius ir rūsius, net tuomet kai jose nėra žmonių turi būti užtikrinta oro kaita ne mažesnė kaip 1.3m³/h į 1m2 grindų ploto (arba 0.3-0.5 karto/val., priklausomai nuo patalpos aukščio).
Reikiamos patalpų oro apykaitos nustatymas. Ventiliuojamo oro kiekis nustatomas kiekvienai patalpai atskirai atsižvelgiant i esamas kenksmingas priemaišas (medžiagas) arba užduodamos pagal atliktų tyrimų rezultatus. Jeigu kenksmingų priemaišų (medžiagų) pobūdžio ir kiekio apskaičiuoti negalima, oro apykaita nustatoma pagal kartotinumą:
L=Vpat x Kp (m3/h),čia:
- Vpat - patalpų tūris, m3
- Kp - minimalus oro apykaitos kartotinumas, 1/val., žr. Reikia apskaičiuoti bendrą patalpų tūrį kubiniais metrais. Pavyzdžiui, patalpos ilgis - 7 m, plotis - 4 m, aukštis- 2,8 m. Norint nustatyti oro tūrį, kurio reikia šiai patalpai ventiliuoti, apskaičiuojame patalpos tūrį: 7×4×2,8=78,4 m3.
3 m3/val. L = L1 × NL (m3/h),čia:
- L1 - oro norma vienam žmogui, m3/hמm.
- NL - žmonių skaičius patalpoje
- 20-25 m3/val. vienam žmogui esant minimaliam fiziniam aktyvumui
- 45 m3/val. vienam žmogui atliekant lengvą fizinį darbą
- 60 m3/val.
Oro Apykaitos Įtaka Šilumos Nuostoliams
Reikiamas papildomas šiluminės energijos kiekis dėl oro apykaitos patalpose QV (Wh) yra apskaičiuojamas pagal formulę:
QV = n · V · ρ · c · 24 · DLčia:
- n - oro apykaita kartais per valandą (h-1)
- V - patalpos tūris
- ρ - patalpos oro tankis, r = 1,2 kg/m3
- c - savitoji oro šiluma, c = 0,279 Wh/(kg×K)
- 24 - valandų skaičius paroje
- DL - dienolaipsniai (Lietuvoje DL=3700)
Esant oro apykaitai 0,5 h-1 (0,5 karto per valanda, t.y. visas patalpos oro tūris pakeičiamas per 2 valandas) standartiniuose gyvenamuosiuose namuose Lietuvoje, šilumos nuostoliai dėl vėdinimo sudaro apie 40 kWh/m2 per metus. Didinant oro apykaitą šilumos nuostoliai didėja, mažinant-mažėja.
| Namo plotas (m2) | Oro apykaita | Šilumos energijos suvartojimas (kWh) |
|---|---|---|
| 150 | 0.5 | 6000 |
| 150 | 0.8 | 9600 |
| 200 | 0.8 | 12800 |
| 200 | 1.5 | 24000 |
Vėdinimo įrenginys su šilumos atgavimu (rekuperatorius) mažina šilumos nuostolius dėl vėdinimo. Kuo didesnis rekuperatoriaus efektyvumas, tuo daugiau sutaupoma brangios šiluminės energijos.
Visos šios medžiagos yra lakios, todėl patenka į patalpas per atvirus langus, duris, ventiliacijos sistemas. Namuose taip pat nemažai dulkių, nepakankamai vėdinant kaupiasi drėgmė (su ja - ir pelėsiai bei dulkių erkutės), buitinės chemijos likučiai, kvapai, mažėja deguonies kiekis. Tokios sąlygos labai kenkia sveikatai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms bei vaikams - mažėja atsparumas ligoms, išsivysto alergijos, galvos skausmas ir kitos ligos, prastėja miegas ir savijauta.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad vėdinti patalpas ir jas paskui šildyti yra paprastesnis variantas, bet pažiūrėkime, ar išties taip yra? Rekuperatorius patalpą vėdina nuolat - visas oras patalpose atnaujinamas bent kartą per 3 valandas. Žiemą papildomas patalpų šildymas jas nuolat vėdinant ne tik brangiai kainuoja, bet dar ir išsausina patalpų orą. Norint, kad drėgmės lygis namuose būtų pakankamas, bet ne per didelis - vėdinti ir šildyti reikėtų nuolat, vienu metu. Rekuperatorius gali ne tik šalinti, bet ir padėti išsaugoti patalpų drėgmę.