Šiuolaikinės transporto apimtys kelia vis didesnį neigiamą poveikį aplinkai, naudoja žemę ir energiją, gadina kraštovaizdį, kelia triukšmą ir mažina gyvenimo kokybę. Laikoma, kad transporto keliamas triukšmas yra viena didžiausių urbanizacijos problemų, susijusių su gyventojų gyvenimo kokybe ir sveikata, ir visuomenės nepasitenkinimas transporto keliamu triukšmu vis didėja.
Žala pasireiškia skirtinguose lygiuose, skirtingomis formomis, yra sukeliama skirtingų transporto rūšių, jų išsidėstymo. Šiuo metu žaliojoje knygoje apie Ateities Triukšmo politiką Europos Bendrijos Komisija paskelbė aplinkos triukšmą viena iš pagrindinių Europos aplinkos problemų. Naujas požiūris įstojus į ES ir teisės aktai sąlygoja keliamus reikalavimus, kurie susiję su nauja direktyva dėl aplinkos keliamo triukšmo įvertinimo ir valdymo, kuri įsigaliojo 2002 m.
Praktikoje pasiekti teigiamų rezultatų triukšmo mažinimo srityje labai sunku. Problemos kyla dėl sistemų nesuderinamumo. Nėra reguliarios triukšmo kontrolės bei priežiūros procedūrų, nes duomenų apie triukšmo poveikį turima mažiau, palyginus su kitais aplinkos teršalais, ir juos dažnai sunku palyginti dėl skirtingų matavimų ir įvertinimo metodų, naudojamų rezultatams gauti bei skirtingų rodiklių apibrėžimų. Strateginis triukšmo kartografavimas Lietuvoje - naujas dalykas, todėl iškyla nemažai problemų, susijusių su šios direktyvos 2002/49/EB dėl aplinkos keliamo triukšmo įvertinimo ir valdymo reikalavimų įgyvendinimu: nėra triukšmo kartografavimo sistemos, trūksta kvalifikuotų specialistų, triukšmo modeliavimo įrangos.
Šis darbas nagrinėja: transporto priemonių keliamą triukšmą, kuris skirstomas į kelių transportą, geležinkelių transportą bei oro transportą; transporto priemonių keliamo triukšmo poveikį aplinkos komponentams (gyventojų sveikatai ir gyvenimo kokybei bei poveikis gyvūnijai); transporto priemonių keliamo triukšmo mažinimo politiką.
Atliekant tyrimą, didžiausią darbo dalį užima lyginamoji analizė, sisteminis teisės aktų aiškinimas, teisinis dokumentų analizės metodas. Pagrindinis darbe taikomas metodas yra loginis-analitinis. Pagrindiniai tyrimo šaltiniai yra šie: mokslo darbai, analizuojantys triukšmo poveikį Lietuvos miestuose, Europos Sąjungos Direktyvos, Lietuvos Respublikos teisės aktai, straipsniai apie aktualijas pasaulio bei Lietuvos spaudoje. Šiame darbe taip pat naudojamasi 2002-2003 m. PSO kartu su Vilniaus miesto savivaldybe, Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybiniu visuomenės sveikatos centru atliktu būsto ir sveikatos tyrimu Vilniaus mieste bei Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ 2005 m. duomenimis.
Tema yra nauja, nes naujas yra pats objektas - triukšmo valdymo politika yra tebesiformuojanti tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje, Direktyvos 2002/49/EB dėl triukšmo įvertinimo ir valdymo įgyvendinimo ir Europos integracijos procesai, apimantys ir Lietuvą, vyksta šiuo metu, todėl šiuos procesus nagrinėjanti literatūra yra gana fragmentiška. Apie transporto priemonių keliamą triukšmą, apskritai dar yra labai nedaug.
Įvade aptartas temos aktualumas ir naujumas, tyrimo objektas, metodika, nurodytos ginamos tezės. Antroje dalyje aptariami ES teisės aktai, reglamentuojantys triukšmo valdymo politiką. Atskirai nagrinėjamas automobilių, geležinkelių bei oro transporto keliamo triukšmo reglamentavimas. Šioje dalyje nagrinėjamas transporto priemonių keliamo triukšmo poveikis aplinkos komponentams. Analizuojamas poveikis gyventojų sveikatai, gyvenimo kokybei bei poveikis gyvūnijai.
Pagrindinės Sąvokos ir Matavimo Metodai
Siekiant įvertinti triukšmo neigiamą poveikį aplinkai bei jo mažinimo priemones, pirmiausia būtina apibrėžti pagrindines sąvokas: kas yra triukšmas ir kaip jis matuojamas. Dabartinis Lietuvių kalbos žodynas triukšmo sąvoką apibrėžia taip: tai labai smarkūs garsai, audekšmas, bildesys.
Prof. habil. dr. V. Milius teigia, kad "čiulbėjimas pasižymi visai kitokiomis akustinėmis charakteristikomis, jis nesukelia jokis neigiamų emocijų bei pasekmių sveikatai, gerina jo nuotaiką, praturtina emocinę sferą". M. Žinovas teigia, kad "triukšmas - tai dirbtinai sukelti įvairaus stiprumo ir dažnio garsai, kurie trukdo dirbti, poilsiauti ir kenkia sveikatai". Valstybinis apsaugos pareigūnas dokumentų rinkinyje triukšmas apibūdinamas kaip transporto priemonių ir kitų judamų priemonių veikimo metu keliamas triukšmas. D. Gužas triukšmą apibūdino kaip žmogaus sveikatos arąsį priešą.
Direktyvoje 2002/49/EB aplinkos triukšmas apibrėžtas kaip "nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla, įskaitant transporto priemones, kelių eismo, geležinkelio eismo, oro eismo spinduliuojamą triukšmą ir triukšmą iš pramonės veiklos zonų". Lietuvoje ši Direktyva yra perkelta dviem teisės aktais: Lietuvos higienos norma HN 33-1:2003 "Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje". Apžvelgus įvairiuose šaltiniuose apibrėžimus matyti, kad literatūroje galima aptikti ne visiškai vienodas triukšmo sampratas. Manyčiau, kad įvertinti, kuri samprata yra teisingiausia, yra labai sunku.
Transporto keliamo triukšmo poveikis skirtingiems aplinkos komponentams yra skirtingas, todėl skiriasi ir reikšmingumo mastas. Pavyzdžiui, nėra atlikta jokių tyrimų apie triukšmo poveikį augalijai. Todėl galima teigti, kad transporto priemonių keliamo triukšmo įtaka augalijai yra nereikšminga. Tuo tarpu gyvūnijai transporto triukšmas jau turi žymiai reikšmingesnę įtaką.
Matavimo metodais, panaudojant triukšmo ekspozicijos duomenis yra nustatyta, kad 24 mln. žmonių ES yra stipriai dirginami, kai kelių transporto triukšmas yra >55 dB. Vakaruose atlikti tyrimai parodė, kad kas ketvirtas gyventojas skundžiasi transporto keliamu triukšmu.
Triukšmo poveikis ES
Tarptautiniai Triukšmo Kokybės Kriterijai
Per daugelį metų buvo pasiektas aukšto lygio tarptautinis susitarimas dėl nepriimtino triukšmo lygio ir didžiausio leidžiamo tam tikrose situacijose triukšmo lygio. PSO kartu su OECD yra pagrindinės tarptautinio masto organizacijos, kurios surinko duomenis ir sukūrė savus aplinkos triukšmo lygio pasekmių įvertinimus. 1980 m. ir 1996 m. PSO, siekdama apsaugoti normalią vietinės bendruomenės veiklą nuo rimtų trukdymų, vidutiniam išorės triukšmo lygiui įvertinti pasikėlė 55 dB(A) standartizuotą norminę vertę, taikomą dienos laiku.
1993 m. išėjusioje 5-ojoje Aplinkos veiklos programoje "Darnus vystymasis" pradėta akcentuoti triukšmo įtaka žmonių sveikatai bei triukšmo mažinimas. Valstybės narės naudojami triukšmo kokybės įvertinimo kriterijai dažniausiai minėtos normines vertes. Pradžioje nacionalinės normos buvo sukurtos Šiaurės Valstybėse narėse (1970 m. ir 1980 m.) ir kiek vėliau - Pietų Valstybėse narėse.
Ribinės kelių eismo triukšmo vertės taikomos naujiems keliams ir iš esmės pertvarkytiems nacionalinio kelių tinklo magistraliniams keliams. Bendro naudojimo ir miesto keliams ribinės vertės taikomos retai, tai priklauso nuo vietinės valdžios. Spinduliavimo ribos paprastai taikomos dienos ir nakties laiko periodams, nors dienos ir nakties apibrėžimai skiriasi. Labiausiai paplitęs dienos laikotarpio apibrėžimas yra 6-22 val., o nakties laikotarpio 22-6 val. Geležinkelio triukšmui taikomos ribos panašios į taikomas kelių triukšmui, nes paprastai jomis siekiama apsaugoti žmones. Triukšmo ribos turi būti nustatytos lėktuvų triukšmui, norint įsitikinti, ar nepažeidžiamos normos statant naujus namus ir kitas triukšmui jautrias struktūras netoli oro uostų, taip pat atsižvelgiant į galimą oro uosto plėtrą. Skirtingai nuo kelių ir geležinkelio triukšmo, šiuo atveju egzistuoja daug kitų triukšmo rodiklių. Šis tam tikrus lėktuvo veiksmus bei kiekvieno veiksmo akimirksnį triukšmo lygį, įvertinant skirtingus dienos periodus.
Lėktuvo keliamas triukšmas
Atsisveikinkite su eismo triukšmu – garso izoliacija
Triukšmo Normavimas Lietuvoje
Lietuvoje triukšmo normavimas šiek tiek skiriasi nuo ES. Leistinus triukšmo lygius gyvenamoje gyvenamose patalpose reglamentuoja „Lietuvos higienos norma HN 33:2003. Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje”. Nuo 2005 m. birželio 1 d. įsigaliojus „Triukšmo valdymo įstatymui” turi būti nustatomi Ldienos ir Lnakties rodikliai.
- Dienos triukšmo rodiklis (Ldienos) - dienos metu (nuo 6 val. iki 18 val.) triukšmo sukelto dirginimo rodiklis, t. y. vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerius metus dienos laikotarpiui. Arba Ldienos - vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerius metus dienos laikotarpiui, kaip apibrėžta ISO 1996-2: 1987. Ldienos rodo bendrą nepatogumą.
- Vakaro triukšmo rodiklis (Lvakaro) - vakaro metu (nuo 18 val. iki 22 val.) triukšmo poveikio sukelto dirginimo rodiklis, t.y.
- Nakties triukšmo rodiklis (Lnakties) - nakties metu (nuo 22 val. iki 6val.) triukšmo poveikio sukelto dirginimo rodiklis, t.y. vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerius metus nakties laikotarpiui. Arba Lnakties - vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerius metus nakties laikotarpiui, kaip apibrėžta ISO 1996-2: 1987; Triukšmo naktį indikatorius Lnakties rodo trikdžius miego metu.
Diena trunka 12 valandų, vakaras - 4 valandas, o naktis - 8 valandas. Dienos pradžios (ir, atitinkamai, vakaro ir nakties pradžios) laiką pasirenka valstybė narė (tas laikas yra vienodas visų šaltinių skleidžiamam triukšmui); standartinis laikas yra toks: nuo 07.00 val. iki 19.00 val., nuo 19.00 val. iki 23.00 val. ir nuo 23.00 val. iki 07.00 val. Metai yra atitinkami garso sklidimo metai, o vidutinė metų trukmė yra nustatoma pagal meteorologines sąlygas.
Triukšmo Matavimo ir Modeliavimo Metodai
Šis metodas turi didelį trūkumą - negalima prognozuoti triukšmo lygio dar projektavimo stadijoje, negalima įvertinti skirtingų triukšmo šaltinių atskirai. Dažniausiai taikomi imitacinio modeliavimo metodai. Tam gali būti naudojamos specialios programos - EKOL (VGTU), LAERM (Karlsruhes technikos universitetas). Matavimai gali būti atliekami pagal nacionalinius ir tarptautinius standartus. „Lietuvos kelių aplinkos modeliai” (LKAM) projekte siūloma ir patariama, kad Lietuvoje būtų vartojami „Nordtest” triukšmo matavimo standartai. „Nordtest” standartai vartojami Šiaurės šalyse tiesiogiai arba jais grindžiami nacionaliniai standartai. Kaip LKAM projekto dalis, šie metodai jau įdiegti Lietuvoje t.y. Automobilis eismo sąlygojamas triukšmo poveikis apibūdinamas dydžiu LAeq - t.y. ekvivalentiniu garso slėgio lygiu, koreguotu pagal A dažninę charakteristiką ir matuojamu decibelais (dB). Šiuo apibūdinantis labai sudėtingą fizikinį reiškinį - garsą. Stovint šalia kelio, galima pastebėti, kad garso slėgio lygis pastoviai kinta.
Vidutinis triukšmo lygio sumažėjimas dėl atstumo priklauso nuo triukšmo spektrinės sudėties ir siekia 2.5 - 3.0 dBA/100 m. Atsispindėjusio triukšmo galia priklauso nuo teritorijos ir kelio paviršiaus tipo. Jei teritorijos paviršius yra absorbuojantis, t.y. minkštas (pvz. pieva, daržas, laukas, sniegas), atsispindėjęs triukšmas bus mažesnės galios, nei tuo atveju, kai paviršius yra atspindintis (asfaltas, betonas, vanduo). Šio paviršiaus galima tikėtis, kad triukšmo lygis priėmimo taške mažės 3 dB su kiekvienu atstumo padvigubėjimu. Šios šalia kelio, turi įtakos triukšmo lygiui. Transporto priemonių eismo sudėtis, intensyvumas, greitis taip pat sąlygoja triukšmo lygį.
Triukšmo modeliavimo schema
Kompiuterinės Programos Triukšmo Vertinimui
Kompiuterinė programa RTEM (Kelių eismo aplinkos vertinimo modelis, ang. Road Traffic Environment Model) skirta triukšmo įvertinimui kelių tinkle. Skaičiuojamas analizuojamo kelių tinklo triukšmo poveikio lygis ir į triukšmo poveikio zoną patenkantys gyvenamieji pastatai. Rezultatai, pateikti žemėlapiuose, sudaro galimybę vizualizuoti poveikį aplinkai atskiruose ruožuose, įskaitant triukšmo juostas. Taip pat įdiegta atskirų projekto rezultatų palyginimo funkcija. Skaičiuoti triukšmo poveikio lygį žemutiniuose aukštuose ir priešais pastatus bet kuriuose aukštuose. Šis triukšmo poveikį visiems veikiamame plote esantiems pastatams. Jis gali išrinkti visą informaciją, reikalingą numatytam modeliui, iš skaitmeninio žemėlapio su kontūrais, kelių ašinių linijų, pastatais ir triukšmo sienutėmis. Šis projektavimą ir jų išdėstymą. Apskaičiuotieji triukšmo lygiai gerai atitinka išmatuotuosius triukšmo lygius. Tiek skaičiavimai, tiek matavimai paprastai...
tags: #patalpu #oro #agresyvumas