Paveldėjimo Tvarka Lietuvoje Po Mirties

Kai netenkame artimojo, dažniausiai jo turtą perima šeimos nariai. Tačiau ne kiekvienas fizinis asmuo iki savo mirties spėja sudaryti testamentą. Dauguma žmonių apskritai nėra linkę pasinaudoti šia įstatymo jiems suteikta teise. Be to, net jeigu fizinis asmuo ir sudaro testamentą, jame nurodyti įpėdiniai palikimo gali ir nepriimti. Tokiais atvejais paveldėjimo teisinius santykius po fizinio asmens mirties reglamentuoja įstatymas.

Įstatymas numato, kad nesant sudaryto testamento arba jame nurodytiems įpėdiniams atsisakius priimti palikimą, teisę paveldėti mirusiojo turtą turi jo giminaičiai ir sutuoktinis. Net jei su kai kuriais giminaičiais nebendraujate arba jų beveik nepažįstate, jūsų mirties atveju jie gali teisėtai paveldėti jūsų turtą - to reikalauja įstatyme nustatyta paveldėjimo eilė.

Įpėdinių Eilės Pagal Įstatymą

Pagal įstatymą turtas paveldimas tik tada, kai nėra testamento. O paveldint pagal įstatymą, CK 5.11 straipsnis nurodo įpėdinių pagal įstatymą eiles. Mirusiojo fizinio asmens turtas yra paveldimas aukščiau nurodytomis įpėdinių eilėmis žemėjančia tvarka.

Įpėdinių eilės:

1. Pirmiausia paveldi palikėjo vaikai (taip pat ir įvaikiai bei vaikai, gimę po žmogaus mirties).
2. Jei jų nėra, turtą paveldi tėvai ir vaikaičiai.
3. Toliau - seneliai ir provaikaičiai, po jų - broliai, seserys bei proseneliai.
4. Penktoje eilėje yra sūnėnai, dukterėčios, dėdės ir tetos, o šeštoje - pusbroliai ir pusseserės.

Svarbu suprasti, kad paskesnės eilės paveldėtojai teisę į palikimą įgyja tik tada, kai nėra pirmesnės eilės įpėdinių.

Teisine prasme giminystė yra apibrėžiama kaip kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio. Pagal šį apibrėžimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.131 straipsnyje yra skiriamos tiesioji ir šoninė giminystės linijos. Tiesioji giminystės linija yra tarp protėvio ir palikuonių (prosenelių, senelių, tėvų, vaikų, vaikaičių, provaikaičių ir t.t.). Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę paveldėti tik tiesiosios ir šoninės linijos giminaičiams.

Įvaikiai ir jų palikuonys, anot teisininko, paveldėdami turtą po įtėvio ar jo giminaičių mirties, laikomi tokiais pačiais kaip biologiniai įtėvio vaikai. Lygiai taip pat įtėviai ir jų giminaičiai, paveldėdami turtą po įvaikio ar jo vaikų mirties, laikomi tokiais pat kaip biologiniai tėvai.

Sutuoktinio Teisės

Palikėjo sutuoktinis nėra priskiriamas įpėdinių pagal įstatymą eilėms. Jis turi teisę paveldėti kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais. Jei pirmos eilės įpėdinių (vaikų, įvaikių) ir jų yra ne daugiau kaip trys, tokiu atveju sutuoktinis paveldi ketvirtadalį palikimo. Jei pirmos eilės įpėdinių yra daugiau kaip trys, tokiu atveju sutuoktinis paveldi mirusiojo turtą lygiomis dalimis kartu su pirmos eilės įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi mirusiojo turtą kartu su antrosios eilės įpėdiniais (palikėjo tėvais ir vaikaičiais), tokiu atveju sutuoktiniui priklauso pusė mirusiojo palikimo.

Tačiau, jei sutuoktiniai nutraukia santuoką teismo sprendimu arba teisme patvirtina gyvenimą skyrium, paveldėjimo teisės išnyksta. Jeigu vyras ir žmona gyveno atskirai, tačiau nebuvo oficialiai išsiskyrę, pergyvenęs sutuoktinis išlaiko paveldėjimo teisę pagal įstatymą.

Mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenusysis sutuoktinis įgyja nuosavybės teisę į pusę bendro sutuoktinių turto. Jei sutuoktinis buvo sudaręs testamentą, tuomet paveldėjimas skirstomas pagal mirusiojo valią.

Testamentas: Valia Paskirstyti Turtą

Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę kiekvienam fiziniam asmeniui sudaryti testamentą, kuriuo jis gali po savo mirties visą jam priklausantį turtą palikti savo norimiems įpėdiniams. Tiesa, teisininkas R. Šileris atkreipia dėmesį, kad turtą galima palikti bet kam, tiek fiziniam, tiek bet kuriam ir juridiniam asmeniui (įmonei, nevyriausybinei organizacijai, paramos fondui ir t. „Tuo atveju, jeigu norima turtą palikti nukrypstant nuo įstatyme įtvirtintos eilės ir palikti turtą savo nuožiūra pasirinktam asmeniui, turėtų būti sudaromas testamentas“, - komentuoja R. „Manau, kad šioje vietoje negalima rekomenduoti elgtis vienaip ar kitaip, kiekvienas asmuo turi pats nuspręsti, kam ir kokia tvarka nori palikti turtą“, - sako R.

Bendrasis ar asmeninis testamentas?

Sutuoktiniai gali sudaryti kiekvienas savo asmeninį testamentą. Tačiau Lietuvoje gana dažnas ir bendrasis sutuoktinių testamentas, pastebi COBALT vadovaujanti teisininkė. Jis užtikrina, kad po vieno sutuoktinio mirties turtas atiteks kitam sutuoktiniui:„Toks testamentas sudaro galimybę abiem sutuoktiniams esant gyviems nuspręsti dėl bendrai santuokoje įgyto turto paveldėjimo (įpėdinio paskyrimo) po abiejų mirties.

Visgi, kaip teigia advokatė, bendrasis testamentas gali netekti galios, jei santuoka nutraukiama arba ketinama tą padaryti. Taip pat, jei vienas iš sutuoktinių pakeičia savo valią, galios netenka ir antrosios pusės valia mat nebėra bendro sutarimo. Tokiu atveju kiekviena pusė gali sudaryti savo paties testamentą. Sudarant bendrąjį sutuoktinių testamentą bendru sutarimu abi pusės gali keisti iki palikimo atsiradimo dienos, tai yra, iki vieno iš sutuoktinių mirties. Tačiau mirus vienam, kitas neturi teisės keisti bendrąjį testamentą.

Testamento Ginčijimas

Testamentas gali būti ginčijamas įprastais sandorių negaliojimo pagrindais, tiek dėl formos neatitikimo, prieštaravimo įstatymui, viešajai tvarkai ir gerai moralei, tiek dėl to, kad sudarytas neveiksnaus asmens ar savo veiksmų negalėjusio suprasti asmens, sudarytas dėl suklydimo, apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir panašiai. Praktikoje dažniausiai siekiama įrodyti, kad asmuo faktiškai buvo neveiksnus arba nesuvokė savo veiksmų testamento sudarymo metu, buvo suklaidintas, jam grasinta.

Palikimo Priėmimas ir Skolos

Priimant palikimą galioja vienas principas arba jis priimamas visas, arba nepriimamas visai. Kiekvienas paveldėtojas turi teisę atsisakyti viso palikimo, tačiau negali atsisakyti jo dalies. Verta pastebėti, kad kartu su palikimu paveldimos ir mirusio asmens skolos.

Paveldimas yra tiek visas turtas, tiek ir visos skolos, tiek tos, kurių mokėjimo terminas jau suėjęs, tiek tos, kurių mokėjimo terminas dar bus ateityje. Jei skolos viršija palikėjo turtą, palikimą priėmęs asmuo įsipareigoja jas padengti savo turtu, todėl svarbu nesielgti neapgalvotai, įvertinti palikimo naudą.

Siekiant priimti palikimą būtina per tris mėnesius kreiptis į palikimo vietos atsiradimo notarą. Nors šis terminas nėra trumpas, išgyvenant artimojo netektį keli mėnesiai gali prabėgti itin greitai. Be to, praleistą trijų mėnesių terminą galima atnaujinti tik teismo keliu dėl svarbių priežasčių. Tad laiku nepriėmus palikimo, gali tekti bendrauti ne tik su notarais, tačiau ir kreiptis į teismą bei prašyti teisininkų pagalbos“, - akcentuoja L.

Palikimo Apyrašas

Rekomenduotina palikimą priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Tokiu atveju paveldimas bus tik sąraše esantis turtas ir skolos, kurios gali būti dengiamos taip pat tik paveldėtu turtu, bet įpėdinis nebeatsakys savo turtu. Pavyzdžiui, jei paveldimas namas su paskola ir turtas priimamas be apyrašo, įpėdiniui pardavus namą ir supratus, kad pinigų neužtenka visai paskolai grąžinti, likusią dalį jis turi sumokėti iš savo kišenės. Jei palikimas priimamas pagal apyrašą, realizavus paveldėtą turtą ir pritrūkus pinigų skoloms sumokėti, jų nereikės dengti iš savo kišenės, jos bus nurašomos.

Paveldimo Turto Mokestis

Lietuvoje galioja Paveldimo turto mokesčio įstatymas, pagal kurį mokamas 5 proc. mokestis, jei paveldima mažiau nei 150 tūkst. eurų vertės turto ir 10 proc. mokestis, jei paveldima daugiau nei 150 tūkst. eurų vertės turto. Mokesčiai skaičiuojami nuo 70 proc. viso turto vertės. Šiuo mokesčiu yra neapmokestinami paveldėję sutuoktiniai, vaikai, tėvai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys arba kai paveldimas turtas neviršija 3000 Eur.

Gyventojas, paveldėjęs turtą Lietuvos Respublikoje, mokestį sumoka prieš paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, išskyrus atvejus, kai savivaldybės tarybos sprendimu mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas arba nuo jo sumokėjimo atleista.

Atvejai, kai palikimas atitenka valstybei, nėra dažni, tačiau nėra ir itin reti, sako „Soranien“ partnerė advokatė Jurgita Karvelė. „Pirma, valstybė, priešingai nei kiti įpėdiniai, nori ar nenori palikimą priimti privalo. Tuo siekiama užtikrinti, kad neliktų bešeimininkio turto, kuriuo niekas nesirūpina, kad toks turtas nekeltų pavojaus kitiems asmenims, kad būtų apsaugoti kreditorių interesai. Antra, valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Tuo tarpu asmuo, priėmęs palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, nebent sudaro paveldimo turto apyrašą“, - komentuoja J.

Vis tik, jei taip jau nutiktų, tuomet teises į turtą įgytų valstybė pagal bešeimininkio turto taisykles“, - pasakoja E.

tags: #kam #atitenka #turtas #po #mirties