Vėdinimo svarba oro kokybei
Vėdinimo sistemos atlieka svarbų vaidmenį palaikant gerą oro kokybę patalpose. Jos gali atlikti įvairias funkcijas, įskaitant:* Namo ventiliaciją.* Oro apykaitos užtikrinimą.* Drėgmės lygio reguliavimą.* Šildymą arba vėsinimą.* Teršalų pašalinimą.Energinio efektyvumo klasės ir normatyvai kone kasmet kyla aukštyn, o tai reiškia, kad pastatai turi būti sandarūs. Tačiau, kaip ir daugeliu atvejų, lazda turi du galus - nemenkoje dalyje naujos statybos pastatų, ypač statytų prieš dešimtmetį, jaučiamas šviežio oro stygius. Vėdinimas jau tampa ne tik komforto problema, bet ir rimtų sveikatos sutrikimų priežastimi. Todėl vėdinimo sistema dabar jau yra viena iš gyvybiškai svarbiausių sistemų, be kurios pastatai negali funkcionuoti.Oro apykaita: skirtingi reikalavimai
Oro apykaita - tai oro kiekis, kuris pakeičiamas patalpoje per tam tikrą laiką. Yra dešimtys įvairių variantų, kaip galima vėdinti patalpą, kokius būtent teršalus labiausiai reikia pašalinti ir kiekviename jų oro apykaita skaičiuojasi skirtingai.Optimalūs higienos reikalavimai
Skaitoma, kad optimali oro kokybė pasiekiama, kai į patalpą, kur žmonės būna nuolat (ilgiau nei 2 val. be pertraukos), paduodama po 36m³/h šviežio oro kiekvienam žmogui. Ši higienos norma yra taikoma beveik visoms patalpų kategorijoms, išskyrus tas, kur reikalingos ypatingos sąlygos. Tokia oro apykaita užtikrina tinkamą deguonies ir CO2 koncentraciją ore, kuri nekenkia žmogaus sveikatai ir savijautai. Tačiau tokios apykaitos gali nepakakti kvapams pašalinti, todėl oro gaivumui reikėtų rinktis didesnę apykaitą.Lietuvos STR reikalavimai gyvenamojo namo vėdinimui
Paskutinėje Statybų reglamento redakcijoje, kas liečia gyvenamųjų namų vėdinimo sistemas, įprasta higienos norma yra sumažinta iki ~18 m³/h šviežio oro vienam žmogui. Faktiškai, ~18 m³/h yra vidurkis tarp optimalios oro kokybės normos higienos požiūriu ir minimalios fiziologinės normos (kai pradeda trukti deguonies, o nuo per didelės CO2 koncentracijos po kurio laiko pradeda skaudėti galva). Ši, minimaliai leistina, norma naudojama taupumo sumetimais.Pilnas komfortas
Pilnas komfortas pasiekiamas, kai vėdinimo sistema užtikrina tokią oro kokybę, kad įėjus iš lauko praktiškai nejaučiate skirtumo. Vėdinimo sistema spėja pašalinti visus išsiskiriančius kvapus, kuriuos gali užuosti žmogaus uoslė. Tai pasiekiama, kai oro kaita patalpose yra ~3-4 kartus per valandą.Ypatingi reikalavimai atskiroms zonoms
Tam tikroms zonoms, pavyzdžiui, virtuvei, saunai, biliardinei ar mankštos patalpai, gali būti taikomi ypatingi reikalavimai. Tokiais atvejais pirma parenkama speciali oro judėjimo schema, o antra - ištraukiamo iš užterštos zonos oro kiekis apskaičiuojamas taip, kad durų angoje užtikrinti didesnį oro judėjimo greitį, nei judėjimas, kuri gali sukelti natūralus faktoriai.Minimalūs fiziologiniai reikalavimai
Minimalus oro kiekis, reikalingas žmogui, yra ~2 m³ oro per valandą. Tačiau, tam, kad visoje patalpos ertmėje palaikyti tinkamas deguonies ir CO2 koncentracijas, reikia kur kas didesnės oro apykaitos - 10 m³/h šviežio oro vienam žmogui.Normalaus drėgnumo palaikymas
Oro drėgnumas yra svarbus oro kokybės parametras. Optimali drėgmė gyvenamosiose patalpose yra 40-60%. Dažnas žino, kad šildymo sezono metu ji gali sumažėti net 30% ir ne tik sukelti diskomfortą, bet ir sveikatos problemų. Esant neoptimaliai drėgmei, visai kaip ir per drėgname ore, greičiau veisiasi bakterijos, virusai, didėja kvėpavimo takų infekcijos ar alerginės astmos tikimybė.Kai drėgnumas viršija 60 %, žmonės labiau prakaituoja, skundžiasi dėl prastos savijautos ir "blogo" oro. Padidėja pelėsio atsiradimo pavojus. O jei drėgnumas nukrenta žemiau 40 %, džiūsta gerklė bei oda, dėl ko stipriai padaugėja susirgimų, susijusių su kvėpavimo takais.Lauke oro drėgnumas nėra pastovus. Žiemą, kai temperatūra ~0 ºC, lauko ore drėgmės yra vos 2 g/m³, o šiltuoju laikotarpiu gali siekti 10 g/m³ (būtent tiek reikia turėti patalpoje, kad prie +22 ºC drėgnumas neviršytų 60 %).Jei turite vėdinimo sistemą su rotaciniu rekuperatoriumi, žiemą jis sugeba drėkinti tiekiamą orą ir galima ištisą sezoną palaikyti vienodą oro apykaitą, kuri užtikrina ne tik optimalų režimą natūralių drėgmės perteklių šalinimui, bet ir norimą oro kaitą oro švarumui palaikyti. O jei namo ventiliaciją atlieka plokštelinis rekuperatorius, kondicionierius ar kokios orlaidės, tai, norint palaikyti optimalų oro drėgnumą, žiemą oro kaitą teks stipriai pamažinti, dėl ko nukentės oro švarumas.**Pavyzdys:** Žmogus vidutiniškai išskiria ~100g drėgmės per valandą. Prie +22ºC patalpoje, oro drėgnumas bus 60%, jei oras turės 10g/m³ drėgmės. Žiemą lauko ore yra 2g/m³. Kai skirtumas yra 8g/m³, užtektu oro apykaitos 12.5 m³/h, tam kad pašalinti, vieno žmogaus išskiriamą perteklinę drėgmę. O pavasarį ar rudenį, tarkim, prie +14ºC, tiekiamame ore bus net 8g/m³ drėgmės. Jei, dėl išjungto šildymo, temperatūra name nukris iki 18ºC, net padidinus oro kaitą iki 36m³/h/žmogui, drėgnumas patalpose pašoks iki 80%. Norint sumažinti drėgnumą iki 60%, reikia iš anksto rekuperatoriuje įjungti oro pašildymą, kad neleistų patalpoms atvėsti žemiau nei 23ºC.Minimalus (budintis) ventiliacijos režimas
Visi daiktai išskiria tam tikrą lakiųjų medžiagų kiekį. Nors tas kiekis yra niekingai mažas, jei patalpa visai nevėdinama, bėgant laikui joje gali susidaryti pavojinga vienokių ar kitokių kenksmingų medžiagų koncentracija. Kad to išvengti, absoliučiai visose patalpose, įskaitant sandėlius ir rūsius, net tuomet, kai jose nėra žmonių, turi būti užtikrinta oro kaita ne mažesnė kaip 1.3 m³/h į 1 m2 grindų ploto (arba 0.3-0.5 karto/val., priklausomai nuo patalpos aukščio).Pagal ištraukiamą iš WC ir kitų patalpų oro kiekį
Siekiant užkirsti kelią mikroorganizmų plitimui iš WC, dušo, vonios, virtuvės bei kitų "nešvarių" patalpų, išvardintose patalpose įrengiamas oro ištraukimas, kuris be sustojimo veikia 24 valandas per parą. Oro kiekiai nustatomi ne mažesni nei minimaliai leidžia higienos normos ir STR. Tiekiamo oro kiekis turi būti lygus oro kiekiui, ištraukiamam iš minėtu patalpų.Namo šildymas arba vėsinimas
Kai kalbama apie kanalinės vėdinimo-kondicionavimo (ir orinio šildymo) sistemos įrengimą, tiekiamas į kiekvieną patalpą oro kiekis skaičiuojamas pagal jos vėsinimo (arba šildymo) poreikį, proporcingai paskirstant kondicionieriaus šaldymo/šildymo galią po visas patalpas. Bendras sistemos tiekiamas oro kiekis parenkamas pagal kondicionieriaus (ar kitokio šildytuvo) šildymo galią, taip, kad tiekiamo ir patalpos oro temperatūrų skirtumas neviršytų komfortinės ribos.Kaip taisyklė, reikalinga šildymui ar šaldymui oro apykaita yra ~3 kartus didesnė už šviežio oro poreikį patalpų ventiliacijai, tad projektuojama sistema, dirbanti recirkuliacijos principu, kai didesnė dalis oro paimama iš patalpų, nufiltruojama, pašildoma (arba atšaldoma) ir vėl grąžinama į patalpas. Prie šio recirkuliuojamo oro pamaišoma dalis paimamo iš lauko šviežio oro. Lauko oro kiekis šio atvejų skaičiuojamas taip, kad paskirstant orą po patalpas pagal pasirinktas šaldymui ar šildymui proporcijas, šviežio oro dalis kiekvienoje patalpoje būtų ne mažesnė nei reikia, kad užtikrinti norimą patalpos ventiliaciją.Pasyvaus vėsinimo funkcija
Kai vėdinimo sistemos projektas numato gamtinę atsinaujinančią energiją panaudoti patalpų vėsinimui, tai vadina - pasyvaus vėsinimo funkcija. Patalpos atšaldomos be kompresorių ar kitų elektrą naudojančių prietaisų. Pvz., pasinaudojant tuo, kad naktį oro temperatūra yra ~10 ºC žemesnė nei dieną, vėdinimo sistema naktį įsijungia pilnu pajėgumu (kelis kart padidina oro apykaitą) ir, tiekiant didelius kiekius šalto oro, per naktį atvėsina vidines sienas, baldus ir viską, kas yra patalpoje. Dieną ventiliacija persijungia į minimalias apsukas, kad kuo mažiau karšto oro patektų į patalpas, o sienos atiduoda sukauptą "vėsumą", neleisdamos orui patalpose per daug įšilti.Šaldymo efektas priklauso nuo to, kiek gerai sistema sugebėjo per naktį atvėsinti sienas. Tad, norint pasiekti juntamo efekto, oro apykaita turi būti didinama 3-4 kartus. Orientacijai: kai oro kaita yra 1200 m³/h, pasyvaus vėsinimo efektas bus lygus 12 val. veikiančiam kondicionieriui, kurio šaldymo galingumas yra 2 kW.Geoterminis šildymas ir namo kondicionavimas
Gali būti suprojektuotas namo kondicionavimas, panaudojant kanalinį šildytuvą ir šaltą vandenį, cirkuliuojantį požeminiame geoterminio šildymo sistemos kontūre, arba orui vėsinti panaudojant žemės šilumokaitį (ŽŠ). Rengiant tokį vėdinimo projektą, bendra oro apykaita taip pat skaičiuojama, vertinant patalpų šaldymo poreikį. Tik už pagrindą priimamas ne kondicionieriaus galingumas kaip orinio šildymo atveju, ir ne dienos/nakties vidutinis temperatūrų skirtumas, kaip pasyvaus vėsinimo sistemoje, o žiūrima į tai, kokia yra šaldymo nešėjo temperatūrą pasirinktame variante ir iki kiek pasirinktas šilumokaitis sugeba atšaldyti lauko orą.Oro paskirstymo principai
Reikia atkreipti dėmesį, kad pagal visas išvardintas metodikas namo vėdinimo sistemos našumas apskaičiuojamas kaip visų patalpų apykaitų sumą (atskirai - padavimo ir ištraukimo). Gaunasi taip, kad jei name gyvena 2 žmonės, tačiau name yra 5 kambariai, kuriuose jie dažnai ir ilgą laiką būna kartu - oro kaita turi būti ne 2 x 36 = 72, o 5 x 2 x 36 = 360 m³/h.Galima pasirinkti kompromisą, kai tam tikrose pasirinktose patalpose bus taikomos mažesnės apykaitos normos (ir atitinkamai - mažesni reikalavimai oro kokybei). Šis variantas gaunasi kiek geresnis tuo atveju, jei name veikia recirkuliacinė sistema, arba kitokiu būdu užtikrinamas pakankamai intensyvus oro maišymas tarp patalpų. Tuomet „šviežio“ oro dalis kiek padidėja, nes iš kitų patalpų priteka, pavadinkim - ne iki galo sugadintas oras, kuris kiek atskiedžia per prastą orą šioje patalpoje.Kai kurie taiko supaprastintą metodiką, kai bendrą oro apykaitą skaičiuojama pagal tai, kiek žmonių yra visame name, nekreipiant dėmesio į faktą, kad šviežias oras kartais paduodamas visai ne į tas patalpas, kuriose tuo metu randasi žmonės, tačiau priimant maksimalią rekomenduojamą normą: vienam žmogui - 36 m³/h. Suprantama, kad tam tikrais momentais, kai žmonės susirinks tam tikroje patalpoje - realiai gausis, kad oro kokybė vos atitinka mažiausių medicininių reikalavimų - 10 m³/h.Apykaitą galima mažinti įvertinus natūralią oro infiltraciją per langų nesandarumus, tačiau naudojant šiuolaikinius langus, infiltracija nėra didelė. Be to, jos reikšmę sunku patikimai įvertinti, nes ji priklauso nuo vėjo greičio, lauko temperatūros, langų orientacijos ir t.t. Priimama, kad infiltracija nėra reikšminga ir ji gali tik truputi pagerinti pasitrenktą oro kokybę.Rekomenduojama į visus paminėtus metodus, kurie kaip ir leidžia pasirinkti mažesnę oro apykaitą, atsižvelgti tik tuomet, kai dėl ekonomijos sumetimų norima žiemą iki minimumo sumažinti vėdinimo našumą. O sistemą reikėtų rinktis tokią, kuri leistų efektyviai vėsinti patalpas vasaros naktį.Pramoninių patalpų vėdinimas
Bet kokio pramonės ar sandėliavimo objekto vėdinimo sistemos pradedamos projektuoti žinant ir išanalizavus gamybos ar sandėliavimo pobūdį bei sąlygas. Priklausomai nuo to, pritaikomos oro mainų schemos, parenkama tam tikra įranga. Pramoninės patalpos (t.y. ne gyvenamosios paskirties, ne sveikatos ir ne mokslo įstaigos) pagal veiklos pobūdį ir vėdinimo poreikį nėra klasifikuojamos, atskirų vėdinimo normatyvų vienos ar kitos rūšies gamybos patalpoms nėra. Tačiau kiekvienai gamybos sričiai - t.y. maisto pramonės, lengvosios, sunkiosios, chemijos pramonės įmonėms yra nusistovėję tam tikri vėdinimo standartai, jie labiausiai sąlygojami technologinių procesų.Gamybos patalpų vėdinimas paprastai projektuojamas vadovaujantis technologine dalimi. Šiluminio komforto ir pakankamos šiluminės aplinkos parametrus darbo patalpose nustato higienos norma HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai". Joje nurodoma temperatūra, santykinis drėgnis ir oro judėjimo greitis, priklausomai nuo darbo sunkumo, pobūdžio. Reikalingi oro kiekiai nustatomi remiantis technologine projekto dalimi. Jei jos nėra, oro kiekiai skaičiuojami pagal gamybos procesą arba tiesiog priimami pagal dirbančiųjų skaičių.Šiuolaikiniuose pramonės objektuose vėdinimas dažnai planuojamas su šilumogrąža. Dažniausiai rekuperacija naudojama maisto pramonėje, kur paprastai būna dideli šilumos išsiskyrimai ir vėdinimo sistemomis šalinama šiluma rekuperacijos dėka grąžinama karšto vandens ruošimui, nes ir karšto vandens poreikiai būna paprastai dideli.Vėdinimas pramonės įmonėse, gamybos cechuose, sandėliuose, biuruose - tai ne tik šilumogrąžos agregatai, bet ir ortakiai, oro filtravimas, oro srautų reguliavimas atsižvelgiant į tikslius CO₂ matavimus, oro drėkinimas arba sausinimas ir kiti šalinamo bei tiekiamo oro parametrai. Oro srautų reguliavimas pagal poreikius leidžia sukurti reikiamą mikroklimatą, išvengti per didelio arba nepakankamo vėdinimo. Tuo pačiu mažėja energijos poreikis vėdinimui, šildymui ir vėsinimui. Todėl kiekviena pramoninio objekto ventiliacijos sistema prasideda nuo projekto ir yra visiškai individuali.Vėdinimo sistemų įrengimas
Kadangi pramoninio vėdinimo sistemose oro srautai dideli, oro transportavimui naudojami didelio skersmens apvalūs arba stačiakampiai ortakiai. Jie turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad užtikrintų minimalų oro pasipriešinimą, minimalų nuotėkį ir minimalius šilumos nuostolius. Be to, jei vėdinimo sistemoje cirkuliuoja šaltesnis oras nei patalpose, ortakiai turi būti izoliuoti, kad nesusidarytų kondensatas.Kaip vėdinimo problema sprendžiama patalpose su padidinta oro tarša?
Padidintos taršos patalpose (paprastai tai būna tam tikros zonos) daromas vietinis intensyvus oro ištraukimas, naudojant gaubtus. Visi vėdinimo įrenginiai projektuojami su paduodamo ir ištraukiamo oro filtrais. Patalpose, kuriose gamybos metu susidaro padidintas kietųjų dalelių, dulkių ir kt. kiekis (pvz. šlifavimo patalpos), naudojami papildomi filtrai.
tags: #patalpu #dregnumo #reglamentas