Planuojant statyti sodo namą, ypač jei jis bus dviejų aukštų, svarbu atkreipti dėmesį į patalpų aukščio iki perdangos reikalavimus. Šie reikalavimai yra nustatyti statybos reglamentuose ir normose, siekiant užtikrinti statinio saugumą, patogumą ir atitiktį galiojančioms taisyklėms. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip suprasti šiuos reikalavimus ir į ką atkreipti dėmesį projektuojant ir statant sodo namą.

Perdangos angos reikalavimai
Dažnai kyla klausimų dėl perdangos angos reikalavimų, ypač jei planuojamas ne didesnis kaip 80 kv.m sodo namas. Reikalavimas, kad perdangos anga turi būti ne didesnė nei 4,8 m, reiškia, kad anga tarp dviejų vertikalių plokštumų (tiek išorinių, tiek vidinių sienų) negali viršyti šio dydžio. Tai reiškia, kad pastato vidaus išplanavimas turi būti toks, kad kiekvienos patalpos ilgio ir pločio išmatavimai būtų ne didesni nei 4,8 m. Jei patalpa didesnė, būtina dėti pertvaras, skirstant ją į mažesnes patalpas, neviršijančias 4,8 m.
Projektuojant namą iki 80 kv.m ploto, dažnai siekiama, kad jis būtų derinamas supaprastinta tvarka. Tačiau, jei namas derinamas supaprastinta tvarka, konstrukcinis žingsnis (atstumas tarp nešančių sienų) neturi būti didesnis nei 4,8 m. Jei atstumas didesnis, supaprastinta tvarka suderinti projekto nepavyks. Taigi, kalbama apie 4,8 metro tarp perdangą laikančių sienų. Pavyzdžiui, jei namas yra 6 x 6 m, kažkur viduje namo turi atsirasti laikanti siena, kuri dalintų 6 metrų atstumą į 2 ir 4 metrus ar panašiai.
Pagal naują STR redakciją, leistinas atstumas tarp nešančiųjų sienų yra 6m. Netgi jei būtų mažiau, tai atstumas tarp laikančių konstrukcijų, taigi tai jokios įtakos bendram plotui neturi. Projektuojama visada pagal LR statybos normas ir reglamentus.
Jei planuojate II kategorijos nesudėtingą statinį, užstatymo reikalavimai tokie: anga tarp laikančių atramų - 4,8m, o plotas, įvertinus visus aukštus, neturi viršyti 80 m2. Tačiau reikia įvertinti inžinerines komunikacijas, kurioms reikalingos techninės sąlygos.
Įsigijai sklypą svajonių namo statybai? O čia - apribojimai ir sąlygos? Sužinok, nuo ko pradėti!
Kiti svarbūs aspektai
Be perdangos angos reikalavimų, svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus aspektus, susijusius su patalpų aukščiu ir statybos procesu:
- Pastato aukštas: Tai erdvė nuo patalpų grindų paviršiaus iki virš jų esančių patalpų grindų paviršiaus (viršutinis aukštas - iki pastogės perdangos šilumos izoliacijos arba sutapdinto denginio viršaus).
- Kadastriniai matavimai: Tai viena svarbiausių dalių įteisinant užbaigtą statybą. Matininkas (atestuotas) matuoja statinį vietoje, fiksuoja duomenis ir ruošia kadastrinių matavimų bylą.
- Statybos techninis reglamentas (STR): Dokumentas, nustatantis mažiausius techninius reikalavimus vienbučiams gyvenamiesiems namams. Šie reikalavimai yra privalomi visiems statybos dalyviams.
Patalpų matavimai ir abrisai
Braižant pastatų aukštų abrisus galima naudoti statybinius brėžinius, projektus ar kitą medžiagą. Abrise nurodomos visos pastato aukšto detalės. Kai nėra galimybės abrise aiškiai pažymėti visų plano detalių, išnašas galima daryti stambesniu masteliu. Sudarant abrisą pirmiausiai braižomas pastato kontūras ir lauko sienos, o po to - vidaus patalpų planas. Prieš braižant reikia apžiūrėti ir nustatyti, kurios sienos yra laikančiosios, ir pirmiausia braižyti jas, vėliau - pertvaras. Po to pažymimos durys, langai (stoglangiai), krosnys, viryklės, dūmtraukiai, sieninės spintos, piliastrai, nišos, santechnikos įrenginiai, laiptai ir kiti smulkūs elementai.
Iš išorės pastatas matuojamas nuo bet kurio kampo, pažymint langų, durų, laiptų ir kitų elementų matmenis pagal visą pastato perimetrą. Iš vidaus pastato patalpos matuojamos visu patalpos perimetru 1,00-1,50 m aukštyje pagal apdailintų sienų paviršių, pažymint durų, krosnių, dūmtraukių ir kt. matmenis. Pastogės patalpose esančios sienos, kurių aukštis mažesnis negu 1,00 m, matuojamos prie grindų, virš grindjuosčių. Matuojant nestačiakampes patalpas būtina išmatuoti įstrižaines ir (ar) kitus ilgius charakteringuose taškuose. Būtina išmatuoti sienų ir pertvarų storį.
Atlikus matavimus būtina patikrinti, ar jie atitinka vidaus ir išorės sienų matmenis. Tuo tikslu patalpų sienų ir pertvarų matmenys sumuojami pagal kiekvieną pastato sieną. Jeigu matavimai atlikti teisingai, išorės ir vidaus matmenų suma turi būti vienoda.

Reikalavimai vienbučiams gyvenamiesiems namams
Statybos techninis reglamentas (toliau - Reglamentas) nustato vienbučio gyvenamojo pastato (toliau - Namas) ar sublokuotų vienbučių Namų, mažiausius techninius reikalavimus. Šie reikalavimai taikomi rengiant detaliuosius planus ir projektuojant naują Namą.
Namo aukštas - erdvė nuo patalpų grindų paviršiaus iki virš jų esančių patalpų grindų paviršiaus (viršutinis aukštas - iki pastogės perdengimo šilumos izoliacijos arba sutapdinto denginio viršaus).
Kambariai gali būti įrengiami visuose Namo aukštuose, mansardoje, mezonine, išskyrus rūsius.
Namo insoliacijos reikalavimai yra šie: 1-3 kambarių Name bent viename kambaryje, o 4 ir daugiau kambarių namuose, - bent dviejuose kambariuose kovo 22 d. arba rugsėjo 22 d. insoliacijos trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 2,5 valandos.
Namo, kaip statinio, esminis reikalavimas „Gaisrinė sauga" turi būti įvykdytas, vadovaujantis STR 2.01.01(2):1999 [6.2.7]. Reglamente pateikiami pagrindiniai Namui būdingi svarbiausi priešgaisriniai reikalavimai, nustatyti STR 2.01.04:2004 [6.2.12] pagrindu, kuriame Namas priskiriamas P.1.4 grupei.
Dviejų aukštų Name žmonių evakuacijai leidžiama įrengti vienus 2 tipo vidaus laiptus, taip pat sraigtines laiptines ar laiptines su trapecinio tipo laiptais.
Namo mikroklimato parametrai - šildymo sezono metu šildymo oru sistema turi atitikti Namo patalpų šiluminio komforto aplinkos parametrų normuojamas vertes, nustatytas HN 42:2004 [6.4.3].
Į Namą turi būti tiekiamas geriamos kokybės vanduo iš komunalinių ar vietinių vandentiekio inžinerinių tinklų. Minimalus geriamo vandens kiekis - 200 l/d. 1 žmogui [6.4.7]; jei į namą tiekiamas ir negeriamos kokybės vanduo, geriamo vandens kiekis gali būti sumažintas iki 100 l per dieną [6.4.7]. Jei vandens tiekimo sistemoje galimi vandens tiekimo trikdžiai, Name (ar sklype) turi būti įrengiamas vandens bakas (vandens bokštas), kurio aukštis turi būti pakankamas reikiamam slėgiui sudaryti.
Namo atitvarų garso izoliavimo rodikliai nustatomi, vadovaujantis STR 2.01.07:2003 [6.2.14]. Minimali privaloma naujai projektuojamo Namo garso klasė - E.
Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklės
Įrengiant žemosios įtampos skirstyklas turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos standartais, statybos techniniais reglamentais ir normatyvais.
Atstumai tarp nejudamai pritvirtintų neizoliuotų skirtingo poliškumo srovinių dalių, taip pat tarp jų ir neizoliuotų nesrovinių metalinių dalių, turi būti ne mažesni kaip 20 mm izoliacijos paviršiumi ir 12 mm oru.
Skydų korpusai turi būti pagaminti iš A1 degumo klasės statybos produktų, o gaubtai ir kitos įrenginio dalys - iš A1 degumo klasės arba C-s2, d2 degumo klasės statybos produktų.
Skirstyklos ir spintos turi būti vietinis šildymas, kad aparatai, relės, matavimo ir apskaitos prietaisai galėtų normaliai veikti ir atitiktų standartų reikalavimus.
Visose skirstyklos grandinėse turi būti įrengti atskiriantys įrenginiai, kad grandinių nutraukimas būtų matomas, arba turi būti įrengtos pagalbines priemones, patikimai rodančios grandinės atjungimą.
Srovėlaidžių ir elektros įrenginių tinklo ir mišrieji atitvarai nuo atvirųjų skirstyklų ir atvirai pastatytų transformatorių išlygintos teritorijos lygio turi būti 2 m arba 1,6 m aukščio (įvertinant Taisyklių 70 ir 71 punktų reikalavimus) ir nuo uždarųjų skirstyklų ir viduje sumontuotų transformatorių grindų - 1,9 m aukščio. Atitvaro tinklo akys turi būti ne didesnės kaip 25×25 mm.
Pagal atsparumo ugniai laipsnį, pastočių pastatai turi atitikti Statybos techninio reglamento STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai”, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 704 (Žin., 2004, Nr.
Vidaus aikščių važiuojamosios dalies kelių plotis turi būti ne mažesnis kaip 3,5 m.
Uždarosios skirstyklos įrengiamos ant pamatų arba polių su rūsiais ar pusrūsiais ar be jų.
6 ir 10 kV įtampos įvadų bei generatorių lanksčiųjų ir standžiųjų lauko atvirųjų srovėlaidžių izoliatorių izoliacija turi būti parinkta 20 kV vardinei įtampai, o 13,8-24 kV generatorių - 35 kV įtampai.
Neizoliuoti srovėlaidžiai, esantys ne kamerose ir nuo grindų mažesniame kaip E matmuo aukštyje (Taisyklių priedo 2 lentelė), turi būti atitverti.
Uždarųjų skirstyklų orinių įvadų, nekertančių važiuojamųjų vietų arba vietų, kur gali judėti transporto priemonės, atstumai nuo žemiausiojo laido taško iki žemės turi būti ne mažesni kaip F matmuo, nurodytas Taisyklių priedo 2 lentelėje (Taisyklių priedo 16 paveikslas).
Skirstyklos kiekvieno aukšto visų patalpų grindys turi būti klojamos tame pačiame lygyje. Jei dėl įrenginių konstrukcijos ypatumų tai atlikti sudėtinga, jos klojamos ir skirtinguose lygiuose. Grindų konstrukcija turi būti tokia, kad neatsirastų cemento dulkių (Taisyklių 125 punktas).
Kai būtinas natūralus apšvietimas, langai turi būti iš stiklo blokų, armuotojo stiklo arba grotuoti, iš lauko pusės apsaugoti ne didesnių kaip 20×20 mm akių tinklu.
Žemiau lentelė su atstumais, nurodytais Taisyklių priede:
| Matmuo | Aprašymas | Reikšmė |
|---|---|---|
| B | Horizontalus atstumas nuo srovėlaidžių iki vidaus atitvarų (atitvaro aukštis 1,6 m) | Pagal įtampą |
| Af-ž | Horizontalus atstumas nuo srovėlaidžių iki vidaus atitvarų (atitvaro aukštis 2,0 m) | Pagal įtampą |
| C | Vertikalus atstumas tarp skirtingų grandžių srovėlaidžių | Pagal įtampą |
| E | Horizontalus atstumas tarp skirtingų grandžių srovėlaidžių | Pagal įtampą |
| F | Atstumas nuo žemiausio laido taško iki žemės | Pagal įtampą |
Statant sodo namą, svarbu atidžiai išnagrinėti visus reikalavimus ir normas, susijusias su patalpų aukščiu iki perdangos. Tai padės išvengti problemų ateityje, užtikrinti statinio saugumą ir patogumą. Jei kyla abejonių, visada verta kreiptis į specialistus, kurie padės parengti ir suderinti jūsų sodo namuko projektą.