Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ - tai valstybės vizija, nustatanti ilgalaikius raidos tikslus ir prioritetus bei jų įgyvendinimo kryptis iki 2030 metų. Ši strategija, parengta Valstybės pažangos tarybos, grindžiama žmonių siūlymais ir mintimis, siekiant sukurti visuotinį susitarimą dėl ilgalaikės šalies raidos.
Strategija nekelia tikslų ir uždavinių atskiriems šalies ūkio sektoriams, tačiau pabrėžia esminių pokyčių poreikį. Ji buvo kuriama remiantis Lietuvos valstybės ir visuomenės materialiaisiais ir nematerialiaisiais ištekliais, įvertinant problemas ir siekiant piliečių pritarimo, ryžto keistis, tarpusavio pasitikėjimo, pagarbos ir iniciatyvos.
Strategija nustato šalies raidos kryptis, suprantamas ir priimtinas Lietuvos žmonėms, jų bendruomenėms, nevyriausybinėms ir verslo organizacijoms, valdžios institucijoms. Strategijai įgyvendinti reikia piliečių pritarimo, ryžto keistis, tarpusavio pasitikėjimo, pagarbos ir iniciatyvos.
Strategijos Tikslai ir Prioritetai
Strategija yra pagrindinis ir svarbiausias ilgalaikis strateginis dokumentas. Visos valstybės valdymo institucijos, nepaisant valdymo lygmens, prisidės prie Strategijos įgyvendinimo - dinamiško ir visaapimančio proceso, skatinančio nuolat generuoti idėjas ir atlikti konkrečius darbus. Bendruomenės, nevyriausybinės ir verslo organizacijos dalyvaus atvirame forume „Lietuva 2030“ ir įgyvendins visuomenės, ekonomikos ir valdymo projektus. Svarbus vaidmuo telkiant ir stiprinant bendruomenes bei skatinant visuomenę veikti teks savivaldybių institucijoms. Visuomenei bus nuolat atsiskaitoma už pasiektus rezultatus.
Lietuvos piliečių kultūros, mąstymo, elgsenos pokyčiai ir visuomenės vertybės lems sėkmingą šalies raidą ir padės pasirengti drąsiai priimti globalios konkurencijos iššūkius. Todėl šia strategija siekiama paskatinti esminius visuomenės pokyčius ir sudaryti sąlygas formuotis kūrybingai, atsakingai ir atvirai asmenybei.
Strategijos paskirtis - kurti tokią aplinką, kuri sudarytų sąlygas skleistis pažangos vertybėms. Išskiriamos trys esminės pažangos sritys - visuomenė, ekonomika ir valdymas. Pokyčiai šiose srityse įtvirtins pažangos vertybes ir remsis darnaus vystymosi principais.
Esminės Iniciatyvos
- Bendrojo lavinimo sistemą orientuoti į kūrybiškumo, pilietiškumo ir lyderystės ugdymą.
- Sukurti ir visose švietimo įstaigose įdiegti kūrybingumui, ieškojimams ir tobulėjimui atviras mokymosi programas ir kompetencijos vertinimo ir įsivertinimo sistemą.
- Plėtoti aukštos kokybės kultūros paslaugas visoje šalyje, siekiant užtikrinti kultūros įvairovę ir jos prieinamumą.
- Ugdyti sveiką gyvenseną kaip svarbią veiklios visuomenės prielaidą.
- Plėsti bendruomenių savivaldą, stiprinančią bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą viešajame gyvenime.
- Ugdyti Lietuvos kultūrinę ir politinę savivoką, formuojant autentišką istorijos politiką, skatinant tautinės tapatybės svarstymą viešojoje erdvėje, išryškinant pozityvias istorines patirtis.
- Telkti pasaulyje išsibarsčiusią lietuvių tautą, stiprinti pasaulio lietuvių ryšius su Lietuva.
- Stiprinti šeimos instituciją, kuriant kompleksinių paslaugų šeimai sistemą.
- Sukurti nacionalines visų besimokančių asmenų polinkius ir gabumus atskleidžiančias programas, talentų atpažinimo ir ugdymo, mokinių, studentų ir dėstytojų mobilumo sistemas.
- Įtvirtinti visuotinį anglų kalbos mokėjimą, visose Lietuvos mokyklose, nuo 1-os klasės pradedant mokyti anglų kalbos.
LE 2030 strategijos pristatymas
Pažangos sritys ir vertybės
Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ išskiriamos trys esminės pažangos sritys: visuomenė, ekonomika ir valdymas. Šios sritys yra glaudžiai susijusios ir viena kitą papildo, siekiant užtikrinti darnų ir tvarų šalies vystymąsi.
Visuomenė
Strategijoje numatoma, kad visuomenė turi tapti sumani, kūrybinga ir atsakinga. Tai reiškia, kad kiekvienam asmeniui turi būti sudarytos sąlygos ugdyti savo individualius gebėjimus, pritaikyti juos ir būti pripažintam. Kryptingai turi keistis ir pagrindinės visuomenės institucijos bei visuomenės gyvenimo sritys, jose turi būti vertinamas ir nuo mažens ugdomas kūrybingumas ir lyderystė.
Lietuvos tauta turi semtis stiprybės iš praeities, tausoti ir kurti lietuvių kalbą ir kultūrą, puoselėti kitas tradicines Lietuvos kalbas ir kultūras. Taip pat tai šiuolaikiška, pasirengusi dalyvauti nuolat intensyvėjančiame skirtingų kultūrų dialoge tauta. Jos tarpusavio bendrystė paremta „Globalios Lietuvos“ idėja - supratimu, kad lietuvių tauta yra integrali ir vientisa, neskirstoma į lietuvius, gyvenančius Lietuvoje, ir lietuvius gyvenančius užsienyje.
Ekonomika
Ekonomika bus sumani, jeigu tinkamai pasinaudosime sąmoningos visuomenės kuriamomis galimybėmis. Kad sukurtume verslui palankią aplinką, reikia kryptingai šalinti perteklinius biurokratinius verslo apribojimus. Būtina atsisakyti ydingų verslo netoleruojančių ir klaidų galimybės nepripažįstančių nuostatų. Didelį dėmesį skirti verslumo skatinimui ir remti verslo kūrimąsi.
Valdymas
Kokybinę visuomenės ir ekonomikos kaitą palengvins veiksmingas ir geros kokybės paslaugas užtikrinantis sumanus valdymas. Svarbu, kad valdžia sudarytų sąlygas visuomenei pačiai kurti savo ateitį ir keisti aplinką, pradedant savo kiemu ir baigiant valstybe.
Valstybės Pažangos Taryba
Į Valstybės pažangos tarybą susibūrė žymiausi Lietuvos verslo, mokslo, kultūros ir meno atstovai, kiekvienas savo srityje pasiekęs šalyje ir pasaulyje pripažintų rezultatų, taip pat Vyriausybės nariai, Prezidentės patarėjai. Didžiąją dalį Valstybės pažangos tarybos sudarys ne valstybės institucijų, o verslo, akademinės visuomenės nariai, švietimo ir meno atstovai.
Ilgalaikę šalies raidos viziją tautai kurti savo patirtimi ir idėjomis padeda:
- Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros vedėjas prof. dr. habil. dr. Viktoras Butkus
- Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto tarybos narys prof. habil. dr. Jonas Čičinskas
- UAB "Eika" direktorius, Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos prezidentas Robertas Dargis
- Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Strateginio valdymo katedros vedėjas, Verslo strategijos instituto direktorius prof. habil. dr. Robertas Jucevičius
- Teatro režisierius Oskaras Koršunovas
- Amerikos prekybos rūmų valdybos narys, UAB "Skubios siuntos" generalinis direktorius dr. Vladas Lašas
- Vienintelės lietuviško kapitalo įmonės, turinčios savo biurą JAV mokslo ir technologijų lopšyje, Silicio slėnyje, "GetJar" įkūrėjas ir vadovas Ilja Laurs
- Žinių ekonomikos forumo direktorius Edgaras Leichteris
- UAB "TELE 2" generalinis direktorius Petras Masiulis
- ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius dr. Nerijus Pačėsa
- Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė dr. Ainė Ramonaitė
- AB "NASDAQ OMX Vilnius" prezidentė Arminta Saladžienė
- Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius dr.
Valstybės pažangos taryboje taip pat dirba ūkio ministras Dainius Kreivys, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, energetikos ministras Arvydas Sekmokas, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, teisingumo ministras Remigijus Šimašius, finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kultūros ministras Remigijus Vilkaitis, Respublikos Prezidentės vyriausieji patarėjai Virginija Būdienė ir dr. Nerijus Udrėnas, Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje ambasadorius, nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje Rytis Martikonis, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius dr. Raimondas Kuodis.
| Pažangos Sritis | Pagrindiniai Tikslai | Esminės Iniciatyvos |
|---|---|---|
| Visuomenė | Sukurti sumanią, kūrybingą ir atsakingą visuomenę | Švietimo sistemos tobulinimas, kultūros paslaugų plėtra, bendruomenių savivaldos stiprinimas |
| Ekonomika | Užtikrinti verslui palankią aplinką ir skatinti verslumą | Biurokratinių apribojimų šalinimas, verslo kūrimosi rėmimas |
| Valdymas | Užtikrinti veiksmingą ir kokybišką valdymą | Visuomenės įtraukimas į sprendimų priėmimą, savivaldos stiprinimas |
tags: #valstybes #turto #valdymo #pazangos #strategija #2030