Rinkdamasis tvirtinimo detales naujo objekto statybai ar esamo renovacijai, dažnas statytojas prioritetą teikia mažiausiai kainai. Netrukus toks pasirinkimas primena apie save įvairių pastato dalių ir konstrukcijų defektais. Tvirtimo detalės gaminamos iš įvairios žaliavos, gali turėti (ir atskirais atvejais, privalo turėti) tam tikras apsaugines antikorozines dangas. Apie šių detalių tinkamumą skirtingoms konstrukcijoms, montuojamoms skirtingo klimato ir aplinkos sąlygomis, turi nusimanyti kiekvienas statytojas.
Atsakymą į klausimą „Kokias tvirtinimo detales pasirinkti?‟ - visų pirma apsprendžia aplinka, kurioje jos bus eksploatuojamos.
Šiuo metu kovai su korozija yra naudojamos įvairios priemonės. Gaunami chemiškai atsparūs lydiniai, metalų paviršius padengiamas metalinėmis ir nemetalinėmis dangomis. Populiariausios, be abejo, yra tradicinės cinkuotos plieninės tvirtinimo detalės. Antikorozinės cinko dangos veikimo principas pagrįstas cinko sluoksnio plonėjimu, priklausomai nuo aplinkos agresyvumo. Detalių ilgaamžiškumas tiesiogiai priklauso nuo cinko storio.
Parenkant tvirtinimo detales naudojimui vidaus patalpose, dažnai atsižvelgiama į estetinius reikalavimus. Tokiais atvejais parenkamos plieninės tvirtinimo detalės su spalvoto metalo dangomis (Cinkas, Kadmis, Alavas, Nikelis, Chromas) ar nemetalinėmis (dažai, emalė, lakai, polimerai) dangomis. Estetiniai reikalavimai lauko tvirtinimo sąlygomis dažniausiai lemia blizgaus cinkavimo EN ISO 2081 su papildoma dažų danga detalių pasirinkimą.
Dėl elektrocheminės korozijos, tvirtinamų metalinių statybos elementų ir tvirtinimo detalų metalas turi būti vienodas. Nerūdijantis plienas, kurio lydinyje esantis chromas sukuria chromo oksidą - savaime atsinaujinančią metalo paviršiaus plėvelę, visiškai atsparus korozijai.
Aplinkos Agresyvumo Klasės
Tvirtinimo detalių tinkamumą skirtingoms konstrukcijoms apsprendžia aplinkos agresyvumo klasė:
- C3 - lauke, kaimo arba miesto aplinka, kur tarša maža.
- C4 - lauke, kaimo arba miesto aplinka, kur teršalų koncentracija vidutinė ir/arba jūros vandens druska. Lauke Miesto ir pramoninė aplinka, vidutinis užterštumas sieros dioksidu.
- C5-M - pajūrio zonos.
- C5-I - lauke, teritorijos, kur yra didelė pramoninė tarša. Netoli gamyklų < 1 km (pvz., naftos chemijos, anglies pramonės); arti kelių, barstomų ledo tirpinimo druskomis.
Antikorozinių dangų pasirinkimą taip pat lemia ir tvirtinimo detalių naudojimo ilgaamžiškumas bei estetiniai reikalavimai.
„M-Fussion‟ ir „CorrSeal‟ - kaina kaip cinkuotų detalių, o kokybė aukštesnė.
„M-Fusion‟- tai aplinkai nekenksminga gamybos technologija ir saugesnė apsauga nuo rūdžių. Skirtingai nuo tradicinės apsaugos nuo rūdžių - cinkavimo, „M-Fusion‟ technologijoje nenaudojamas chromas ir kiti toksiški šlako produktai, kenkiantys aplinkai.
„M-Fusion‟ technologijos principas: tvirtinimo detalės kartu su cinko milteliais įdedamos į būgną, veikiant slėgiui geležis ir cinkas pasiekia tą pačią temperatūrą, cinkas tirpsta geležyje ir sukuria itin patvarią apsaugą nuo rūdžių.
„M-Fusion‟ danga tinkama naudojimui C4 aplinkoje. Šio produkto kaina atitinka karšto cinkavimo detalių kainą, tačiau užtikrina didesnę apsaugą nuo rūdžių ir ilgesnį tarnavimo periodą.
Kokybiška alternatyva A2 klasės nerūdijančio plieno sraigtams C4 aplinkoje yra antikorozinė danga „CorrSeal‟.
Švarus paviršius. Tikslumas. Teikiamos profesionalias šratavimo paslaugas automatine šratavimo mašina, užtikrinančia aukščiausią paviršiaus paruošimo kokybę pagal ISO 8501-1 standartą iki Sa3 švarumo klasės.
Apsauga. Estetika. Atliekamos profesionalias metalinių paviršių šlapio dažymo paslaugas, užtikrinančias ilgaamžę antikorozinę apsaugą ir patrauklią estetiką pagal ISO 12944 standartą.
Patogumas. Saugumas. Siūlomos pakavimo ir logistikos paslaugas, kad jūsų metalinės konstrukcijos ar detalės būtų saugiai supakuotos, pakrautos ir pristatytos tiesiai į Jūsų objektą.
Kompanijos „Tikkurila“ asortimente gausu plieninėms konstrukcijoms skirtų pramoninių dažų ir dangų. Jos siūlomi gaminiai ir sistemos atitinka pasaulinį plieninių konstrukcijų apsaugos nuo korozijos standartą ISO 12944. Šio standarto 5 skirsnis nustato, kokios apsauginių dangų sistemos turi būti naudojamos, kai aplinkos koroziškumo kategorija yra C1, C2, C3, C4 ir C5. Kai kurios kompanijos „Tikkurila“ dangų sistemos taip pat atitinka Norvegijos standartus NORSOK. Standarto NORSOK apsauginių dangų sistemoms keliami reikalavimai yra vieni griežčiausių rinkoje. Pagal šį standartą atliekami bandymai atitinka standartą ISO 20340.
Betoninių Kelių Kokybės Standartai Lietuvoje
Probst trinkelių dėjimo įrankiai - KurtKoenig
Lietuvoje, kur daugelis kelių yra asfaltuoti, betoninis kelias ilgą laiką buvo nuvertinamas kaip nekokybiškas. Ūkio kelių betonavimas prasidėjo dar XX a. 6 dešimtmetyje ir suklestėjo 7 ir 8 dešimtmečiais. Voluojamas, klojamas, liejamas betonas jau dabar plačiai naudojamas kelio dangoms bei šalikelių elementams gaminti. „RCC dangos sujungia įvairius įprastų betoninių dangų medžiagų praktikos aspektus su kai kuriomis asfalto dangoms būdingomis statybos praktikomis.
Visgi, Lietuvoje betoniniai keliai nepelnytai ilgą laiką buvo nuvertinami. „Turbūt viena priežasčių yra mūsų turimas Vilniaus-Molėtų plentas. Iki šiol klaidingai manoma, kad jis yra betoninio kelio standartas, nors tai netiesa. Tai pavyzdys kelio, kuris buvo paklotas technologiškai neteisingai, padarant daug klaidų. Todėl šiuo pavyzdžiu negalima remtis. Daug laiko asfalto gamintojai šį betoninį kelią nurodydavo kaip prastą pasirinkimą.
Lietuvoje neturime gero pavyzdžio, tačiau Lenkijoje, Vokietijoje yra daug autostradų, kur naudojamos betoninės dangos. Pasak A. Grinio, augant betoninių kelių poreikiui, 2022 m. kilo klausimas, kaip vertinti šių kelių kokybę ir pagal kokius standartus kelių betonas turi būti gaminamas. Taip buvo pradėti taikyti dar 2013 m. patvirtinti LST EN 13877-1:2023 „Betono dangos. 1 dalis. Medžiagos“ ir 13877-2:2023 „Betoninės kelio dangos. 2 dalis. Betoninių kelio dangų funkciniai reikalavimai“ standartai, pagal kurį apibrėžiami reikalavimai medžiagoms ir konstrukcijoms.
Betono kokybė keliams yra itin svarbi, nes tai dangos, turinčios atlaikyti dideles apkrovas, aplinkos poveikį, temperatūrų svyravimą ir net cheminius pažeidimus. 2016 m. KTU Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centras sukūrė ir akreditavo betono šarminės korozijos (BŠK) nustatymo metodiką „BŠK-1/2016“.
„Šarminė betono korozija su Lietuvos karjerų užpildais nėra tipinė, t. y. ji nepasižymi didelėmis tūrinėmis betono deformacijomis, tačiau gali įvykti betono paviršiuje, sukeldama vadinamuosius paviršiaus atšokimus (angl. pop out) ties reaktyviuoju užpildu. Jei betono sudėtyje yra reaktyviųjų užpildų, kuriuose yra amorfinio SiO2 (opokos ar titnago), ties pastaraisiais betono paviršiuje gali įvykti lokali šarminė betono korozija atskeliant betono paviršiaus dalį. Pagal šią metodiką, siekiant nustatyti, ar gamintojo pateikta betono sudėtis yra atspari BŠK, suformuoti betono bandiniai yra laikomi sočiųjų garų aplinkoje apie 60 °C temperatūroje.
Po 20 savaičių išlaikymo klimatinėje kameroje vizualiai apžiūrimos visos šešių (trijų) betono bandinių šoninės plokštumos (jos sudaro apytikriai 0,50/0,25 m2 plotą).
Tiltai, viadukai, estakados, įvairios nuotekų surinkimo sistemos dažnai veikiamos aplinkos drėgmės, šalčio ir įvairių druskų tirpalų - chloridų, kurie žiemą naudojami ledui tirpinti. Būtent chloridai yra agresyvios medžiagos, kurios prasiskverbdamos į betoną ir, priklausomai nuo betono struktūros ir aplinkos agresyvumo, pasiekdamos betone esančią armatūrą inicijuoja jos korozijos procesą - rūdžių susidarymą.
Betono korozijos pavyzdys
„Būtent chloridų migracija šiuo metu yra viena svarbiausių tyrimų sričių betono ilgaamžiškumui įvertinti. Armatūrą veikiantys chloridai ardo oksiduotos geležies paviršių, paskui vyksta tolesnė oksidacija. Svarbu izoliuoti betoną nuo drėgmės, nes vanduo - agresyvių komponentų katalizatorius. Norint numatyti tinkamą betono sudėtį, labai svarbu įvertinti šį aplinkos poveikį.
„Dėl neigiamos Cl jonų įtakos armatūros elementams yra ribojamas Cl kiekis betono sudėtyje. Nurodomas bendras chloridų kiekis betono mišinyje, procentais nuo cemento masės, kuris neturi būti viršytas, kad būtų užtikrinta armatūros korozijos prevencija.
Pasak E. Ivanausko, chloridų migracija yra vienas svarbiausių parametrų, apibrėžiančių gelžbetonio ilgaamžiškumą, nes nuo to priklauso, kaip greitai prasidės armatūros korozijos procesai, dėl kurių atsiras įtrūkimų, paskui ims atskilinėti dalis betono apsauginio sluoksnio, saugančio armavimo elementus nuo išorinės aplinkos. Atsidengus armatūrai, reikšmingai pagreitės jos korozijos ir atitinkamai betono struktūros ardymo procesai.
LST EN 12390-11:2015 „Sukietėjusio betono bandymai. 11 dalis. LST EN 12390-18:2021+A1:2024 „Sukietėjusio betono bandymai. 18 dalis.
„KTU atlikti tyrimai rodo, kad betono mišiniai, kurių gamyboje naudojamas maltas dolomitas ar opokinis cementas CEM II/ A-P 52.5 N, yra atsparesni chloridų įsiskverbimui. Tokios tendencijos rodo, kad klausimas svarbus, o rinkos dalyviai supranta, kad tikslus, o ne apytikslis tam tikro rodiklio nustatymas užtikrina daug tvaresnę ir ilgaamžiškesnę konstrukcijos įrengimo kokybę.
tags: #patalpu #aplinkos #agresyvumo #klase