Automobilių statymas - itin opi problema daugiabučių gyventojams. Kuo toliau, tuo labiau miestus šturmuojant automobiliams, gyventojai skundžiasi, kad kartais po darbų jau tenka numinti ir ne vieną šimtą metrų, kad tik rasti, kur priparkuoti savo transporto priemonę. Dėl šios priežasties ginčai įsiplieskė jau tarp ne vieno kaimyno.
Būtino automobilių stovėjimo vietų skaičiaus užtikrinimas - vienas svarbiausių uždavinių projektuojant bet kokį pastatą mieste. Tai gali apriboti pastato dydį, smarkiai koreguoti sklypo planą. Kaip rodo praktika, suplanavus nepakankamą, nors ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį stovėjimo vietų skaičių, neretai chaosui pasmerkiamas visas kvartalas.
Štai penktadienį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė reikšmingą nutartį, kuri palies daugelį daugiabučių gyventojų - net jei kiemo aikštelė nuosavybės teise priklauso tik vienam asmeniui, tai nesuteikia jam išimtinės teisės ją valdyti. Ginčas kilo, kai viena iš daugiabučio bendraturčių pareiškė pretenzijas į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią šalia namo. Ji tvirtino, kad aikštelė priklauso tik jai, todėl kitiems gyventojams naudotis ja neleidžiama. Teismas pabrėžė, kad aikštelės priklausinystės statuso nepanaikina tai, jog ji įregistruota kito asmens vardu. Svarbiausia - ar ji vis dar tarnauja namui. Kadangi byloje nebuvo įrodyta, jog aikštelė neteko savo paskirties - aptarnauti daugiabutį, - kiti gyventojai nepraranda teisės ja naudotis.
Tačiau tokiose situacijose kyla klausimų, kaip šią teisę įgyvendinti. Teismas nurodo, kad galima spręsti dėl naudojimosi taisyklių - pavyzdžiui, nustatyti naudojimosi zonas ar apsvarstyti atlygį savininkei už aikštelės naudojimą.
Vilniaus savivaldybė siekia išnaudoti susiklosčiusią situaciją ir sumažėjus eismo intensyvumui bei, oro sąlygoms leidžiant, pradeda gatvių tvarkymo darbus įprastai intensyviausiai naudojamose gatvėse, taip sumažindama nepatogumus gyventojams.
Vilnius siūlo gyventojams išlaisvinti savo kiemus nuo automobilių chaoso ir gyventi jaukesnėje aplinkoje. „Gyventojų zona" - tai vieta, kur tvarkomos kiemų prieigos, apmokestinamas svečių automobilių stovėjimas, o gyventojai, pasinaudoję Kaimynijų programa, pačius kiemus gali tvarkyti taip, kaip jie pageidauja.
Sostinės gyventojų apklausa atskleidė, jog vilniečiams svarbiausios gyvenamojo rajono savybės yra patogus susisiekimas, saugumas, švari aplinka, žaliosios zonos, paslaugų pasiūla bei automobilių parkavimo galimybės.
Praėjusių metų spalį pradėtų naujo socialinio daugiabučio Klaipėdoje statybų eigą Rambyno g. 14 A koreguoja reikalavimas įrengti daugiau automobilių stovėjimo vietų.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įgyvendina didžiulės apimties projektą „Kompleksinis tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų tvarkymas“. Jo sutarties vertė - daugiau kaip 5,5 mln. Eur. Tai pirmasis toks projektas Klaipėdoje, kuris iš esmės atnaujins Rumpiškės kvartalo daugiabučių namų gyvenamąją aplinką.
Pastaraisiais metais Marijampolės daugiabučių namų gyventojai, atlikę visas reikalingas žemės nuosavybės procedūras ir prisidėję finansiškai, kreipiasi į savivaldybės administraciją prašydami rekonstruoti automobilių stovėjimo aikšteles.
Didžiausiame šalyje - Vilniaus oro uoste - pradeda veikti moderni daugiafunkcė automobilių stovėjimo aikštelė. Joje įrengta beveik 1 000 naujų stovėjimo vietų, baigiamas įkurtas automobilių nuomos centras, veikia elektromobilių įkrovos aikštelės.
Vilniaus daugiabučių namų kiemuose bus daugiau tvarkos ir patogumo: sostinės savivaldybė šiemet įrengė dvigubai daugiau nei pernai - 1200 - naujų automobilių stovėjimo vietų 39-iose žaliųjų korių aikštelėse. Esamų kiemų erdves tarp daugiabučių pasistengta išnaudoti kuo sumaniau: kur įmanoma, buvo išnaudota kiekviena erdvė.
Pilaitės rajono gyventojai automobilius jau gali statyti tvarkingiau, saugiau ir patogiau: Įsruties gatvėje įrengta net 240 automobilių stovėjimo vietų. Savivaldybė nuo Pilaitės prospekto iki Smalinės gatvės įrengė šimtus automobilių statymo vietų, pasirūpino naujais šaligatviais, pėsčiųjų perėjos apšvietimu.
Daugiau parkavimo vietų, pakilusi nekilnojamojo turto vertė, erdvesnis ir tvarkingesnis kiemas - tokiais privalumais džiaugiasi daugiabučių kiemų tvarkymo programa „Svajonių kiemas“ pasinaudoję kauniečiai.
Lietuvoje praeitais metais startavo viena iš „Barking“, estų startuolio, paslaugų - parkavimo vietų dalijimosi platforma. Šiuo metu Vilniuje jau yra šiek tiek daugiau nei 500 parkavimo vietų, prieinamų vairuotojams. Šiais metais planuojama plėtra į Kauną.
Šalia Kačerginės sanatorijos „Žibutė“ esanti aikštė atgims - čia bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, poilsio zona su suoliukais, gėlynais, fontanėliu, informaciniu stendu.
Vakar, 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojo statybos techninio reglamento (STR) „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ pakeitimai. Į šį teisės aktą perkeltos nuo vakar nebegaliojančių Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų 1992 m., nuostatos dėl parkavimo atstumų.
Teisės aktai ir reikalavimai
Pagrindinis teisės aktas, kuriame nustatyti reikalavimai ne tik automobilių vietų skaičiui, bet ir jų įrengimo parametrai - STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“ Pavyzdžiui, šiame STR daugiabučiui gyvenamajam namui nustatytas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius - viena vieta vienam butui. Projektuojant administracinį pastatą reikia numatyti mažiausiai vieną vietą 25 m2 pastato pagrindinio ploto.
Statant gyvenamosios paskirties pastatus privalu laikytis minimalių automobilių stovėjimo vietų reikalavimų. Vieno buto pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 70 kv. m, skiriama 1 vieta. Pastatui, kurio naudingasis plotas didesnis kaip 70 kv. m, bet neviršija 140 kv. m - 2 vietos. Didesniam kaip 140 kv. m naudingojo ploto pastatui - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv.
Dviejų butų pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 140 kv. m, automobiliams statyti skiriamos 2 vietos. Jei naudingasis plotas didesnis kaip 140 kv. m - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m. didesniam kaip 140 kv.
Nuo šiol projektuojant gyvenamosios paskirties (vienbučių ir dvibučių, trijų ir daugiau butų (daugiabučiai), įvairių socialinių grupių asmenims) pastatus nuo atvirojo tipo automobilių saugyklų, kai automobilių skaičius 5-10, turi būti išlaikomas 5 m atstumas, jei 11-20 - 7 metrų, 21-50 - 10 m.
Statybos techninis reglamentas „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalauja, kad gyvenamosios paskirties daugiabučiai (trijų ir daugiau butų pastatai) turėtų mažiausiai vieną automobilio stovėjimo vietą vienam butui. Tuo tarpu vieno ar dviejų butų pastatams privalomų įrengti automobilių stovėjimo vietų skaičius priklauso nuo tokių pastatų naudingojo ploto, tad pavyzdžiui, gyvenamajam namui, kurio naudingasis plotas yra 150 kv.m, turėtų būti įrengta ne mažiau kaip trys, o pastatui, kuriame įrengti du butai ir kurio naudingasis plotas yra 230 kv.m., - ne mažiau kaip 4 automobilių stovėjimo vietos.
Atstumai iki pastatų
Jei aikštelėje automobiliams skirta ne daugiau kaip 10 vietų, turėjo būti išlaikytas 10 metrų atstumas nuo pastato. Jeigu automobilių skaičius nuo 11 iki 50, atstumas didėjo iki 15 metrų. Kai aikštelėje gali stovėti 51-100 automobilių, iki namo privalėjo būti 25 metrų atstumas. Jis padidėja iki 35 metrų, jeigu numatyta nuo 101 iki 300 automobilių vietų.
Reglamentuotą atstumą privaloma išlaikyti nepriklausomai nuo to, ar gyvenamasis namas yra tame pačiame ar gretimame sklype.
Automobilių skaičius aikštelėje ir atstumas iki pastato
| Automobilių skaičius aikštelėje | Atstumas iki pastato |
|---|---|
| Iki 10 | 10 metrų |
| 11-50 | 15 metrų |
| 51-100 | 25 metrai |
| 101-300 | 35 metrai |
Situacija Vilniuje
Vilniaus savivaldybė centrinėje sostinės dalyje yra įvedusi koeficientus stovėjimo vietoms. Čia legaliai galima projektuoti pusę stovėjimo vietos. Anot L.Rekevičiaus, koeficientai galėtų būti apibrėžti STR, kitoms savivaldybėms būtų paprasčiau taikyti panašų modelį.
Šis aprašas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, iš esmės papildo aukščiau aprašytą STR. Paprastai aiškinant, jame nustatyta kiek mažiausiai ir kiek daugiausiai automobilių stovėjimo vietų galima įrengti, taip pat kompensavimo tvarką už neįrengtas vietas ir pan. Neatsiejama šio aprašo dalis - Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių vietų skaičiaus koeficientus schema.
Pavyzdžiui, 1 zonoje, kuri apima Vilniaus senamiestį, mažiausias stovėjimo vietos koeficientas - 0,25, didžiausias - 0,5. Vadinasi, projektuojant daugiabutį namą, mažiausiai galima įrengti 0,25 vietos vienam butui (arba 1 vieta 4 butams), daugiausiai - 0,5 vietos vienam butui (1 vieta 2 butams). Atkreiptinas dėmesys, kad 1, 2 ir 3 zonose tik gyvenamosios paskirties patalpoms įrengiamoms požeminėms stovėjimo vietoms taikomas didžiausias koeficientas - 1. Vadinasi, netgi senamiestyje (1 zona) įmanoma turėti vieną požeminę automobilio stovėjimo vietą butui. Be to, nėra uždrausta papildomai įrengti ir antžeminių stovėjimo vietų.
2 ir 3 zonose automobilių stovėjimo vietų skaičių įmanoma dar mažinti, ne didesne, nei koeficiento 0,25 reikšme. Pavyzdžiui, 2 zonoje mažiausią vietų koeficientą - 0,5 galima sumažinti iki 0,25. Taigi, vietoje 1 vietos 2 butams, galima įrengti 1 vietą 4 butams. Tiesą, toks mažinimas yra įmanomas tik statytojui sumokėjus nustatytą mokestį už kiekvieną neįrengtą stovėjimo vietą. 2 zonoje tai kainuotų 4000 eurų, 3 zonoje - 2000 eurų. Brangiausiai atsieitų mažinti vietų skaičių 2.1 zonoje, į kurią įeina naujasis, aplink Konstitucijos prospektą suformuotas Vilniaus centras.
Socialinio būsto pavyzdys Klaipėdoje
Praėjusių metų spalį pradėtų naujo socialinio daugiabučio statybų eigą Rambyno g. 14 A koreguoja reikalavimas įrengti daugiau automobilių stovėjimo vietų. Klaipėdos savivaldybė praneša, jog socialiniame daugiabutyje Rambyno yra suplanuota 40 butų, 20 vieno kambario ir tiek pat dviejų kambarių.
Institucijų pozicijos skyrėsi ir dėl numatytų vietų išdėstymo bei suplanavimo būdo - VTPSI nurodė, kad visos vietos turėjo būti suprojektuotos tuo pačiu projektu ir namo sklypo ribose, tuo metu savivaldybė sklypo ribose buvo suprojektavusi 10 vietų, dar 8-ias gatvės pakraštyje šalia namo, likusios vietos numatytos gretimybėse - gatvėje ties Rambyno g.
Kadangi šiuo metu savivaldybė projektuoja atskirą 27 vietų aikštelę Rambyno g., įvertinus tai, kad nėra galimybės suprojektuoti automobilių stovėjimo vietų sklypo ribose, taip pat tai, kad toli gražu ne visos socialiai remtinos šeimos turi nuosavus automobilius, buvo priimtas sprendimas taikyti 0,8 vietos vienam butui normatyvą, dalį vietų numatant už sklypo ribų. Juolab, kad namas statomas tokioje vietoje, kur gerai išvystyta viešojo transporto sistema, tad neturintiems automobilio susisiekimo problemų nekiltų.
Šiuo metu socialinio būsto Klaipėdoje laukia 715 asmenų ir šeimų. Praėjusių metų vasarą naujas socialinis daugiabutis buvo atidarytas Irklų g. 1. Dar vienas socialinis daugiabutis, kuriame yra 90 butų, Klaipėdoje buvo pastatytas 2007 metais. Iš viso Klaipėdos miesto savivaldybė turi 573 butus, skirtus socialiniam būstui.
Daugiabutis Rambyno g. Klaipėdos savivaldybė po neskelbiamų derybų nusipirko 1238,3 kv. m. ploto patalpas Žvejų rūmuose iš Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris‘‘.
„Apmaudu, kad dėl skirtingo teisės aktų traktavimo, gali nusitęsti namo statybų pabaigtuvės. Tačiau tikimės, kad derinimo procedūros su kitomis institucijomis vyks sklandžiai ir procesas bus baigtas per maksimaliai trumpą terminą”, - viliasi G.
Pergrūsti daugiabučių kiemai, kasdienės grumtynės dėl vietos ir išaugusi įtampa tarp kaimynų tapo įprasta kasdienybe daugelyje Lietuvos miestų. Tačiau šią problemą galima išspręsti - tereikia žinoti, kad sprendimo raktas yra pačių gyventojų rankose.
Kaip pataria teisininkai pats pirmas žingsnis - suformuoti žemės sklypą aplink daugiabutį. Nors techninį procesą prižiūri savivaldybės administracija, iniciatyvą gali rodyti patys gyventojai. Jie turi teisę patys pradėti sklypo formavimo ar pertvarkymo projektą ir taip atverti kelią naujai ar išplėstai automobilių aikštelei. Tiesa, tai - ne be išlaidų: projektus gyventojai turi finansuoti patys. Vis dėlto procedūra jau supaprastinta - nebereikia rengti detaliojo plano.
Kai sklypas jau suformuotas ir teisiškai priklauso daugiabučio savininkams, galima imtis konkrečių veiksmų. Aikštelės įrengimas laikomas nesudėtingu inžineriniu statiniu, tad užtenka techninio projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Pagal reglamentus, kiekvienam butui turėtų būti bent viena vieta automobiliui, tačiau realų poreikį geriausiai žino patys gyventojai.
Didžiausias iššūkis dažnai slypi ne įstatymuose, o tarpusavio susitarimuose. Jei bendros tvarkos dėl aikštelės naudojimo pasiekti nepavyksta, ginčai sprendžiami teismuose. Žemės sklypas, kaip bendrojo naudojimo objektas, priklauso visiems namo gyventojams, todėl kiekvienas turi balsą.
Šiuo metu vienos savivaldybės aktyviai padeda formuoti sklypus prie daugiabučių, o kitos jau svarsto galimybę įvesti mokestį už parkavimą. Sprendimų spektras platus, tačiau pagrindinis lūžis gali įvykti tik tada, kai gyventojai patys imsis iniciatyvos. Ne valdžia, o bendruomenės ryžtas tampa esminiu faktoriumi.
Klaipėda ruošiasi spręsti opią problemą - kur nakčiai pasistatyti automobilį prie daugiabučio - bet siūlo sprendimą, kuris ne visiems patiks: vairuotojai turės atverti pinigines.
Strateginės plėtros komitete pristatytas iki šiol Lietuvoje nematytas planas - leisti verslininkams išsinuomoti sklypus prie daugiabučių ir ten statyti daugiaaukštes mokamas aikšteles. Šalia jų galėtų atsirasti ir pelningos paslaugos: degalinės, autoservisai, plovyklos. Tarybos nario Rolando Bražinsko teigimu, tai ne tik išspręstų vietų trūkumą, bet ir suteiktų „normalią paslaugą“ - saugų automobilių laikymą už atlygį.
Verslas idėja domisi - neoficialiai kalbama, kad Klaipėdoje galėtų iškilti bent 5-6 tokios aikštelės. Tačiau kol kas tai - tik vizija. Miesto biudžete lėšų galimybių studijai šiemet nenumatyta, tad konkretūs sprendimai gali būti priimti tik kitąmet.
Privačios automobilių stovėjimo aikštelės
Kad privačios automobilių stovėjimo aikštelės taps dar didesne problema, rodo ir jų plitimo mastas - štai jau vargiai surasite prekybcentrį, kurio teritorijoje neribotą laiką galėsite laikyti savo transporto priemonę. Dauguma jų aikštelių - jau paženklintos šlagbaumais, o nesusimokėjusius vairuotojus pasiekia baudos.
Vienas ryškiausių pavyzdžių - sostinės prekybos centras „Europa“. Nuo šiol net ir prekybos centro klientai turi gerai paskaičiuoti, kiek pinigų palieka viduje, kad galėtų ramiai palikti automobilį lauke. Nauja tvarka leidžia nemokamai stovėti tik dvi valandas, jei apsipirkta už mažiau nei 20 eurų, o viršijus šį laiką - tenka mokėti 1,5 euro už kiekvieną papildomą valandą. Norint gauti keturias nemokamas valandas, būtina pateikti pirkimo čekius tam skirtame punkte, ir tai tik darbo valandomis.
Prekybos centro atstovai tikina, kad pokyčiai padėjo atlaisvinti aikštelę nuo pašalinių - anksčiau net 90 proc. vietų užimdavo valstybinėse institucijose dirbantys žmonės, o klientai vietos neberasdavo. Vis dėlto šis sprendimas iškelia naują problemą - net ištikimi pirkėjai tampa papildomo mokesčio taikiniu.
Panašią praktiką taiko ir kiti prekybos centrai - nuo „CUP“ iki „Panoramos“ ar Kauno „Akropolio“. Skirtumas tik vienas - nemokamo parkavimo valandų skaičius. Net ir šiuose centruose, kadaise buvusiose automobilių rojuose, šiandien stovėjimas tampa vis labiau ribojama ir apmokestinama paslauga.
Po darbo dienos parvažiuojate namo, o mašinos nėra kur statyti - tai sostinės ir kitų didžiųjų miestų daugiabučių gyventojų realybė ir kasdienybė. Nors teisės aktai numato griežtus reikalavimus minimaliam statomų gyvenamųjų pastatų automobilių stovėjimo vietų skaičiui, realybėje tai nebūtinai atsispindi. Su nepakankamo automobilių stovėjimo vietų problema aršiai, tačiau nesėkmingai teismuose kovojo sostinės Perkūnkiemio gyventojai.
Prieš keletą dienų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje ginčas kilo dėl to, kad nors Perkūnkiemyje daugiabučiai pastatyti prieš penkiolika ir daugiau metų, tačiau pakankamas automobilių stovėjimo vietų kiekis neįrengtas iki šiol, nors ir buvo žadėta tai padaryti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs civilinę bylą1 pasakė, jog projektuojant daugiabutį gyvenamąjį namą yra privaloma suprojektuoti ir statant įrengti kiekvienam butui po vieną automobilio stovėjimo vietą, t. y., rengiant daugiabučio gyvenamojo namo projektą ir projektinius sprendinius, būtina juose nustatyti ir automobilių saugyklą, o daugiabučio gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti metu tikrinama, ar visi darbai atlikti pagal projektą, projektinius sprendinius, įskaitant ir būtinųjų automobilio stovėjimo vietų įrengimą, o daugiabutis gyvenamasis namas gali būti pripažintas tinkamu naudoti, kai atlikti visi būtini statybos darbai, įskaitant ir stovėjimo vietų įrengimą.
Advokatė Sabina Izokaitienė sako, kad šiuo konkrečiu atveju Perkūnkiemio gyventojams sėkmės byloje nepavyko pasiekti dėl, matyt, pernelyg didelės jų kantrybės, - kreiptasi į teismą jau suėjus įstatymuose numatytiems procesiniams terminams, per kuriuos buvo galima ginčyti statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus.
Nuo 2022 m. Perkūnkiemio kvartale esantys daugiabučiai buvo pripažinti tinkamais naudoti prieš penkiolika ir daugiau metų, tačiau visgi automobilių stovėjimo vietų nebuvo ir šiai dienai nėra įrengta pakankamai.
Perkant naujos statybos butą gyvenamosios paskirties daugiabutyje kai kuriais atvejais yra poreikis įsigyti daugiau nei vieną automobilio stovėjimo vietą, jeigu šeima turi kelias transporto priemones. Tačiau vystytojai, remdamiesi Statybos techniniu reglamentu, gali pasiūlyti ribotą vietų skaičių vienam butui. Tokiais atvejais gyventojai automobilius stato šalia gatvių, prekybos centrų, šalia kitų, pavyzdžiui, senos statybos daugiabučių.
Tačiau būna ir taip, kad kelių automobilių savininkas savo transporto priemonę ima statyti kaimyno automobilio stovėjimo vietoje arba bet kur aikštelėje. Apie tokią kaimyno savivalę „Delfi būstas“ pasakoja vilnietė Dalia.