Patikėjimo teisė į patalpas yra svarbus valstybės turto valdymo ir naudojimo instrumentas Lietuvoje. Šiame straipsnyje aptarsime, kas tai yra, kokie įstatymai ją reglamentuoja ir kokios yra pagrindinės sąlygos bei apribojimai.
Teisinis pagrindas
Patalpų patikėjimo teisę reglamentuoja šie pagrindiniai teisės aktai:
- Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas
- Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas
- Valstybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 1
Šie teisės aktai nustato turto perdavimo patikėjimo teise tvarką, sąlygas ir apribojimus.
Esminiai aspektai
Valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas kitiems juridiniams asmenims pagal paprasta rašytine forma sudaromą turto patikėjimo sutartį ir tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas.
Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima Vyriausybė. Tokiame sprendime turi būti nurodyta:
- Valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį.
- Juridinis asmuo, pagal įstatymus galintis atlikti valstybines funkcijas.
- Sutarties galiojimo terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 metų, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Apribojimai
Kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, negali:
- Perduoti šio turto nuosavybės teise kitiems asmenims.
- Įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį.
- Juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą.
- Išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu, išskyrus kituose įstatymuose nustatytus atvejus, kai kitų juridinių asmenų patikėjimo teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas valstybės turtas gali būti perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai valdyti ir naudotis kitiems asmenims.
Šis turtas gali būti naudojamas tik įstatymų jiems priskirtoms valstybinėms funkcijoms įgyvendinti.
Turto patikėjimo sutarties pasibaigimas
Turto patikėjimo sutartis pasibaigia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais atvejais. Turto patikėjimo sutartį sudariusi valstybės institucija ar įstaiga privalo atsisakyti patikėjimo sutarties vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.967 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jeigu juridinis asmuo (patikėtinis) nebegali (ar atsisako) įgyvendinti valstybinių funkcijų, kurioms įgyvendinti pagal patikėjimo sutartį buvo perduotas turtas.
Turto patikėjimo sutartį sudariusi valstybės institucija ar įstaiga privalo prižiūrėti, kad sutartis būtų tinkamai vykdoma.
Pavyzdys
Pavyzdžiui, 2018 m. liepos 4 d. sprendimu Panevėžio apygardos probacijos tarnybai patikėjimo teise buvo perduotos patalpos administraciniame gamybiniame pastate Panevėžyje, Respublikos g. 10. Perduodamų patalpų bendras plotas sudarė 587,54 kv. metro, o likutinė vertė - 427 450,61 euro.
Nekilnojamojo turto mokestis
Nekilnojamojo turto mokestį nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į įvairius kriterijus, tokius kaip nekilnojamojo turto paskirtis, naudojimas, teisinis statusas, techninės savybės, priežiūros būklė, mokesčio mokėtojų kategorijos ir nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vieta.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. savivaldybės, kurios nėra nustačiusios konkretaus nekilnojamojo turto mokesčio tarifo, taiko 0,5 procento tarifą.
Atkreipkite dėmesį į nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, kurie galioja apskaičiuojant mokestį už 2026 m. ir vėlesnius mokestinius laikotarpius:
- Pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį (450 000 eurų), taikomas 0,1-1 procento tarifas.
- Gyventojams priklausančių kitų pastatų mokestinei vertei taikomi progresiniai tarifai, priklausomai nuo vertės.
- Apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui taikomas 1-5 procentų tarifas.
- Kitam nekilnojamajam turtui taikomas 0,5-3 procentų tarifas.
Taip pat bus taikomas papildomas 0,2 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, nekilnojamojo turto (išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant NTMĮ 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus) mokestinei vertei. Papildomas 0,2 tarifas bus taikomas kartu su savivaldybių tarybų nustatytais mokesčio tarifais.
Svarbu: Naują konkretų mokesčio tarifą savivaldybės taryba turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos, kad jis galiotų nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios.
| Mokestinė vertė | Tarifas (nuo 2020-01-01) |
|---|---|
| Turto vertės dalis, neviršijanti 150 000 eurų | Neapmokestinama |
| Turto vertės dalis, viršijanti 150 000 eurų, bet neviršijanti 300 000 eurų | 0,5 proc. |
| Turto vertės dalis, viršijanti 300 000 eurų, bet neviršijanti 500 000 eurų | 1 proc. |
| Turto vertės dalis, viršijanti 500 000 eurų | 2 proc. |
Naudojami slapukai (angl. cookies) užtikrina sklandų svetainės veikimą ir renka statistinę informaciją apie svetainės naudojimą.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2026 metų
tags: #patalpos #patikejimo #teise