Patalpų drėgmės norma statyboje: svarba, reguliavimas ir poveikis

Didėjant aplinkos oro taršai, namai turėtų būti vieta, kurioje jaučiamės saugūs. Deja, šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad patalpų viduje oras gali būti užterštas netgi iki dešimt kartų labiau nei lauke.

Mus supančioje namų aplinkoje yra gausybė oro taršos šaltinių - sintetinės medžiagos naudojamos statybose ar patalpų apdailai, baldai, elektroniniai prietaisai, plačiai paplitę buityje, tabako dūmai ir daugelis kitų veiksnių. Patalpų oro teršalai gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus, kuriems apibūdinti vartojamas terminas „nesveiko pastato sindromas“.

Šis terminas naudojamas apibūdint simptomų, susijusių su konkrečiu pastatu, rinkiniui. Jei minėti simptomai žmogui, kurį laiką nesilankant patalpose pranyksta, o negalavimų požymiai ir vėl atsinaujina į jas grįžus, juos galima sieti su patalpų oro tarša. Patalpų oro kokybė priklauso ne tik nuo oro judėjimo greičio, bet ir nuo drėgmės bei kitų mikroklimato parametrų. Minėtus mikroklimato parametrus reglamentuoja higienos norma „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų mikroklimatas“.

Apskritai esant prastai patalpų oro kokybei susidaro palankios sąlygos infekcinių ligų sukėlėjų plitimui. Patalpose, kuriose palaikoma 30-60 proc. drėgmė, pelėsis kaupiasi kur kas rečiau nei tuose, kur drėgmės lygis aukštesnis.

Drėgmės įtaka statybų eigai

Statybų procesas reikalauja daugiau dėmesio skirti smulkmenoms, kurios lemia rezultato kokybę. Pirmiausia, žinoma, geras projektas, paskui - tinkamos medžiagos, kurios garantuos ilgalaikį būstą, galiausiai, įranga, kuri pasirūpina statybų eigos profesionalumu. Viena tokių yra drėgmės surinkėjai, kurie reikalingi ne tik rudenį bei žiemomis, tačiau ir vasarą, kadangi drėgmė patalpose statybų metu - daro didelę neigiamą įtaką.

Daugelį darbų atlikti esant drėgmei negalima visai. Kai kurie gali bandyti atlikti darbus net ir tokiu atveju, kai sienos yra drėgnos. Nuomotis įrangą, kuri išdžiovina patalpas yra kur kas pigiau nei dar kartą atlikti vidaus apdailos darbus.

Net ir minimali drėgmė, tačiau didesnė nei norma, kuri dažniausiai siekia apie 50 %, daro neigiamą įtaką darbams.

Drėgmė patenka i statybines konstrukcijas tiek pastato statybos, tiek jo eksplotavimo metu. Tam tikras drėgmės kiekis (akytame betone iki 30-35%) pasilieka statybinėje medžiagoje net po gamybos proceso (technologinė drėgmė). Dėl šios priežasties pradiniame pastato eksplotacijos etape, jame yra ženkliai daugiau drėgmės.

Drėgmės surinkėjų nuoma statybose

Sistemos kinta savo galingumu, tad priklausomai nuo to, kokio dydžio yra patalpos ir tuo pačiu kiek jose drėgmės - reikalinga ir konkreti įranga. Dėl jos pasirinkimo visada geriausia yra tartis su specialistais, kurie įvertinę rangovo poreikius pasiūlo ir labiausiai tinkamas sistemas.

Kadangi įranga nėra reikalinga visus metus, kadangi drėgmės kiekis kinta priklausomai nuo oro, natūralu, kad jos pirkimas - per brangus. Tuomet drėgmės surinkėjai nuoma ir tampa geriausia alternatyva, kadangi kainuoja pigiai, o labai pagreitina statybų darbus, kadangi nereikia laukti, kol patalpos natūraliai išdžius.

Labai svarbu rasti gerą įmonę, kurios teikiamos paslaugos atitiktų verslo poreikius. Svarbu, kad įmonė, kurios paslaugomis naudosimės, atvežtų įrangą iki vietos, įjungtų ją, nustatytų visus reikalingus parametrus, kurie padės sistemai ne tik veikti gerai, tačiau kuo greičiau pašalinti iš patalpos perteklinę drėgmę. Renkantis įmonę reikia kuo detaliau įsiskaityti į sutarties sąlygas. Tai leis išvengti bet kokių galimų nesklandumų, kurie kyla sistemos naudojimo metu. Taip pat susižinokite garantijas, kurios kartais reikalingos, kai įranga naudojimo metu nustoja veikti.

Drėgmės lygio svarba gyvenamojoje aplinkoje

Žmogui yra svarbus sveikas ir komfortiškas mikroklimatas gyvenamojoje patalpoje. Šaltuoju metu miestiečiai, gyvenantys butuose, dažnai susiduria su tokią problemą kaip pernelyg sausas oras patalpoje.

Žmonės irgi kenčia - oda tampa sausa, peršti gerklę, nosies ir plaučių gleivinės perdžiūsta ir pradeda gausiai išskirti gleivę kaip apsauginį mechanizmą nuo dulkių. O gleivės perteklius - tai susirgimo rizika ir puiki terpė bakterijoms daugintis. Kitą vertus, kai oras patalpoje pernelyg drėgnas ir viršija 70 %, irgi nėra gerai. Dėl perteklinio oro drėgnumo vystosi pelėsis, rūdija metaliniai paviršiai, prasideda įvairios ligos.

Normalus drėgmės lygis patalpose

Normaliam ir komfortiškam gyvenimui bute ar nuosavame name turi būti palaikomas santykinis oro drėgnumas nuo 35 iki 65 %, priklausomai nuo metų laikotarpio. Eil. Oro temperatūra, oro judėjimo greitis ir santykinė oro drėgmė matuojami 0,1 m, 1,1 m aukštyje nuo grindų patalpos viduryje 0,5 m atstumu nuo sienų ir langų.

Santykinis oro drėgnumas - tai drėgmės kiekis ore procentais. Matuojamas nuo 0 iki 100 %. Esant 100 % drėgnumui vanduo negali išgaruoti, jis kondensuojasi. Tai yra vadinamas "rasos taškas". Ir atvirkščiai - didėjant oro temperatūrai, patalpai reikia daugiau vandens garų.

Pats didžiausias oro drėgmės trūkumas gyvenamosiose ir darbo patalpose fiksuojamas nuo spalio iki vasario mėnesio, tai yra šildymo sezono metu. Būtent tuo laikotarpiu svarbu, kad patalpoje būtų pastovi oro drėgmė. Šaltuoju metų laiku uždarose ir prastai ventiliuojamose patalpose labai dažnai ant langų kaupiasi kondensatas, ant sienų ir palangių atsiranda pelėsis, nuolatos juntamas šaltis nors temperatūra nėra žema.

Pagrindinė kondensato ir pelėsio atsiradimo priežastys yra per didelė patalpų drėgmė viršyjanti rekomenduojamą maksimalią 60% santykinio drėgmės lygio normą. Normalus, pagal higienos normas rekomenduojamas vidaus patalpų santykinis drėgmės lygis yra nuo 40 iki 60 proc. Jeigu drėgmės lygis viršyja 60 proc. ribą, atsiranda labai palankios sąlygos veistis pelėsiui.

Drėgmės reguliavimo būdai

Dažnai šildymo sezono metu drėgmė patalpose nukrenta žemiau rekomenduojamo lygio. Tuo tarpu drėgmei patalpose viršijant 70 proc., gali susidaryti pelėsiai. Net ir šaltuoju metų laiku namuose reikėtų palaikyti 35-60 proc. drėgmę.

Patarimai, kaip palaikyti optimalų drėgmės lygį

1. Net ir žiemą nepamiršti gyvenamųjų patalpų vėdinti reguliariai (bent kelis kartus per dieną).
2. Geriausia patalpas vėdinti intensyviai, bet trumpai (maždaug nuo kelių iki dešimties minučių, priklausomai nuo aplinkos oro temperatūros) negu po truputį ir ilgą laiką. Efektyviausiai kambariai išvėdinami sudarant skersvėjį. Patalpas, sudarant skersvėjį, reikia vėdinti, kai jose nėra žmonių.
3. Didelę drėgmę patalpose galime mažinti, ribodami jos išsiskyrimą (pvz., naudodami garų surinktuvus) ir šildydami būstą. Gyvenamosiose patalpose taip pat nereikėtų džiovinti skalbinių.

Drėgmės kiekiui padidinti namuose ar darbe naudojami oro drėkintuvai. Oro kaita - vėdinimas, padeda pašalinti iš patalpų įvairius teršalus, antropodujas, dulkes ir mikroorganizmus. Mikroklimato parametrai (patalpų oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis) nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas".

Oro drėkinimo schema atrodo paprasta - patalpoje, kurioje oras labai sausas, reikia išgarinti pakankamą vandens kiekį. Paprasčiausi liaudiški “ekonominės klasės” oro drėkinimo būdai, naudojant parankines priemones buityje, nereikalauja investicijų ir specialių įmantrių prietaisų. Tai gali būti įvairūs buitiniai indai su vandeniu, dedami ant grindų arba ant šildymo radiatorių - vanduo palaipsniui išgaruoja iš indų į patalpos orą.

Kiti variantai numato įvairių drėgnų audinių (skalbinių, rankšluosčių) kabinimą ant virvių, radiatorių (kabant ant virvių vanduo išgaruoja per ilgesnį laiką). Dar viena liaudiška gudrybė - buitinė technika, kaitinanti vandenį: elektrinis arbatinukas ir garinis lygintuvas, skleidžiantys į patalpą garus.

Šiuolaikiniai oro drėkintuvai

Kur kas patogiau palaikyti reikiamą patalpos oro drėgnumą, naudojant specialiai tam sukurtus šiuolaikiškus prietaisus - automatinius oro drėkintuvus. Šiuose prietaisuose vyksta vandens kaitinimas, paversdamas jį saikingai karštais garais, išleidžiamais į patalpos orą.

Šiltą drėkinančių garų temperatūrą galima panaudoti bute sveikatos procedūroms (kaip pirtyje arba garinėje) - pvz., inhaliacijai ir kvapų sukūrimui, įpilant į drėkintuvo talpą keletą lašų sveikatai naudingų medžiagų: eterinį aliejaus, medicininių priemonių. Medžiagų garai pasiskleis po patalpą į kvėpavimo takus.

Šiltų garų drėkintuvui rekomenduojama naudoti vandenį su kuo didesniu mineralinių elementų kiekiu sudėtyje. Šios sąlygos dėka elektrodai greičiau užkaitins jį, garai susidarys per žymiai trumpesnį laiką, taupydami elektros energiją. Būtent didesnis elektros suvartojimas skiria šio tipo drėkintuvus nuo kitų.

Jie veikia rotaciniu grįžtamuoju principu. Veikimas kažkiek panašus į rekuperatoriaus šilumokaičio darbą, tik ne pašildant orą, o drėkinant jį - į tokį drėkintuvą įtraukiamas sausas oras, pervaromas per specialų drėkinantį filtrą, o atgal į patalpas išleidžiamas pakankamai sudrėkintas oras. Skirtingai nuo šaltų garų drėkintuvu, oro valytuvuose nenaudojamas pakaitalinis filtras.

Šio tipo prietaisuose naudojamas ultragarso dažnis, kuriame vibruoja vidinės membranos. Vibracijos metu drėkintuvo talpoje esantis vanduo paverčiamas garų debesiu. Į ultragarsinį drėkintuvą sausas oras patenka per besisukantį ventiliatorių. Sudrėkinto oro kiekio išleidimą į patalpą galima kontroliuoti pagal savo pageidavimus per reguliavimo sklendę.

Ultragarsiniai modeliai turi ypatingų reikalavimų dėl drėkinimui naudojamo vandens nei kitų tipų drėkintuvai. Pavyzdžiui, namuose naudojant ultragarsinį drėkintuvą, netinka paprastas vanduo iš čiaupo - jame būna kalkių, druskų, chloro. Kai šie elementai kartu su vandeniu virsta garų debesiu, jie nusėda kambariuose ant visų daiktų paviršiaus (įskaitant brangią elektroniką, buitinę techniką, stiklus, baldus) baltų nuosėdų sluoksniu, kuris labai matosi.

Kova su pelėsiu

Nepageidaujami namų svečiai pelėsiai - tai mikroskopiniai augalai-parazitai, pernešami oru ir įsikuriantys sienų jungtyse ar prie langų. Nors pelėsiai dažniausiai nemėgstami dėl to, kad gadina estetinį namų vaizdą, gydytojai perspėja apie į aplinką išskiriamas nuodingas ir sveikatai kenksmingas medžiagas, sukeliančias alergiją bei įvairias ligas, pavyzdžiui, mikozę.

Pats efektyviausias būdas, siekiant išvengti pelėsio - tinkamas namo suprojektavimas, higienos normų bei rekomendacijų laikymasis. Besistatantys naują namą, turėtų atkreipti dėmesį į atitvarines konstrukcijas ir pasirūpinti, kad jose būtų naudojamos atsparios drėgmei medžiagos, pavyzdžiui, pagamintos iš akmens vatos.

Kaip išvengti pelėsio?

• Vėdinkite patalpas. Pelėsis mėgsta drėgmę ir šilumą, todėl vėdinti kambarius būtina. Net ir šaltomis dienomis, bent reikėtų atidaryti langus ir 15 min. į kambarius įleisti gryno oro, arba įsirengti vėdinimo sistemą.
• Reguliuokite drėgmę namuose. Namuose, kuriuose palaikoma 30-60 proc. drėgmė, pelėsis kaupiasi kur kas rečiau nei tuose, kur drėgmės lygis aukštesnis.
• Neleiskite kauptis vandeniui. Po kiekvieno skalbimo, indų plovimo ar pasinaudojimo dušu įsitikinkite, jog ant grindų, stalo ar kitų paviršių neliko vandens. Pastebėjus drėgną paviršių, reikėtų jį nuvalyti sausa šluoste.
• Palaikykite tvarką. Nors gyvenamųjų patalpų tvarkymas savaime suprantamas dalykas, dažnai pamirštama išvalyti sandėliuką, rūsį ar atokias pakampes.
• Atlikite namų „auditą“. Rekomenduojama bent kartą per 3 mėnesius namuose apžiūrėti langų rėmus, kampus, tarpus tarp baldų ir sienų.

Jei pelėsis jau užsiveisė ant sienų, patariama nugrandyti pažeistą tinką ir iš naujo nutinkuoti. Tačiau, jeigu toje pačioje vietoje, net ir laikantis visų patarimų, pelėsis netrukus vėl grįžta, problema yra rimta ir ją spręsti reikėtų pasitarus su specialistais.

Norint gyventi sveikatai nekenksmingoje aplinkoje, gali tekti atlikti remontą ir naudoti gaminius, neleidžiančius kauptis drėgmei. Tam tinka ir statybose naudojama akmens vata, kuri neįgeria vandens ir yra laidi garams.

Oro sausintuvai

Oro sausintuvus kartais vadina oro džiovintuvais ir drėgmės surinktuvais. Oro sausinimo prietaisai skirstomi į buitinius ir pramoninius. Įjungtas oro sausintuvas įtraukia drėgną patalpos orą per savo filtrus, praleidžia pro garintuvą į kondensatoriaus talpą. Talpoje oro drėgmės lašeliai virsta kondensatu, kaupiasi ant talpos sienelių ir nuteka vandeniu į talpos dugną. Taip iš įtraukto oro pašalinamas drėgmės perteklius.

Oro sausintuvas turi turėti tinkamą galią ir našumą priklausomai nuo oro srauto patalpoje. Skirtingoms paskirtims yra naudojami skirtingi oro sausintuvai. Namuose naudojami drėgmės surinkėjai būna nedideli, mažesnio galingumo ir gražesnės išvaizdos, tuo tarpu rūsio, garažo ar sandėlio patalpoms skirti sausintuvai būna mechaniškesni, atsparūs temperatūrų pokyčiams, gali veikti labai ilgą laiką be perstojimo.

Pramonėje, statybos darbuose bei baseino patalpose naudojami kur kas didesnio našumo drėgmės surinkėjai. Siekiant sausinti orą erdvėse, kur temperatūra yra žemiau 0C arba norint pasiekti žemesnį negu 10 proc. drėgmės lygį naudojami absorbciniai pramoniniai oro sausintuvai. Šie įrenginiai nerenka kondensato, o drėgna ir karšą orą išpučia laukan į patalpą grąžindami tik išsausintą orą. Vykdydami statybos darbus klientai neretai įsigyja naudotus oro sausintuvus.

Žmonės būdami namuose ir normaliai gyvendami patys sukuria papildomą drėgmę: prausdamiesi po dušu ar vonioje, skalbdami drabužius ir po to juos džiovindami, ruošdami maistą, kvėpuodami (!), grįždami namo lietuje sušlapusiais rūbais ir t.t. Įprastomis sąlygomis 4 asmenų šeima vidutiniškai per parą sukuria apie 12l vandens, o jeigu namuose papildomai yra laikomas nemažas akvariumas, tai drėgmės išskyrimas gali padidėti labai žymiai.

Kaip teisingai pasirinkti oro sausintuvą?

Rinkdamiesi oro sausintuvą įvertinkite plotą kurį norite sausinti ir drėgmę sukeliančius šaltinius. Dauguma oro sausintuvų turi nurodytą preliminariai aptarnaujamą plotą. Oro sausintuvai skiriasi savo našumu (kaip greitai gali surinkti perteklinį drėgmės kiekį), triukšmo lygiu, elektros energijos sąnaudomis tam pačiam surinkto vandens kiekiui, veikimo temperatūros diapazonu, išpučiamo į patalpą oro sušildymu ir įvairiomis papildomomis funkcijomis. Renkantis oro sausintuvą ir dvejojant dėl savo pasirinkimo rekomenduojame pasitarti su specialistais.

Atsparumas drėgmei statyboje

Atsparumas drėgmei ir vandeniui yra svarbiausias kriterijus, lemiantis daugelio pastatų ar jų dalių kokybę ir patvarumą, ypač tokiose patalpose kaip baseinai ar virtuvės. Jiems įrengti keliami ypač aukšti reikalavimai, kurių nepaisymas gali baigtis ne tik greitu apdailos nusidėvėjimu, bet ir rimtais konstrukciniais pažeidimais.

Pagal tarptautinius standartus, šlapios zonos skirstomos į klases nuo 0 (minimalaus poveikio) iki C (intensyvaus poveikio kartu su cheminėmis medžiagomis). Tokiose erdvėse būtinos statybinės medžiagos, kurios neįgeria vandens, išlaiko formą, neleidžia plisti pelėsiui ir užtikrina sveiką mikroklimatą dėl gero garų laidumo.

Dažnai klaidingai manoma, kad paviršius pakanka apsaugoti tik hidroizoliacija. Daugelyje statybos projektų vis dar pasikliaujama standartinėmis gipskartonio plokštėmis, net ir tais atvejais, kai drėgmės lygis nuolat viršija normą. Tokiu atveju, nors ir impregnuotos, plokštės laikui bėgant praranda atsparumą - įsigeria drėgmės, deformuojasi, tampa palankia terpe pelėsiui.

Rekomenduojama įvertinti siūlių apsaugą, tvirtinimo elementų atsparumą korozijai, paviršiaus stabilumą veikiant ne tik drėgmei, bet ir šilumai, chemikalams, mechaniniam poveikiui. Vidutiniškai ir labai drėgnose bei šlapiose patalpose hidroizoliacinę dangą reikia planuoti kaip būtiną konstrukcinę dalį, tačiau svarbu, kad danga, gruntas, klijai ir kiti sluoksniai būtų suderinti tarpusavyje.

Baseinuose bei pramoninėse virtuvėse ar skalbyklose, kur konstrukcijos susiduria ir su agresyviomis cheminėmis medžiagomis, iš mineralinių medžiagų pagamintos atsparios cementinės plokštės „Aquapanel Cement Board Indoor“ užtikrina ne tik visišką atsparumą vandeniui, bet ir ilgaamžę apsaugą nuo cheminių medžiagų poveikio bei pelėsio. Be to, jų montavimas yra greitas ir patogus, nes 1 kv.

tags: #patalpos #dregmes #norma #statyba