Alaus Gamybos Patalpų Reikalavimai Lietuvoje

Lietuva turi turtingą alaus gamybos istoriją, o alaus daryklų patalpos yra neatsiejama šio paveldo dalis. Šiame straipsnyje nagrinėsime alaus daryklų patalpų planavimą, reikalavimus, taip pat apžvelgsime kelis istorinius pavyzdžius Lietuvoje.

Alaus darykla Briugėje, Belgijoje.

Istoriniai Alaus Daryklų Pavyzdžiai Lietuvoje

Vienintelis Klaipėdoje išlikęs alaus daryklos kompleksas yra įrašytas į valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą. Jį sudaro buvęs gyvenamasis bei administracinis pastatas Herkaus Manto g. 38, raudonų plytų alaus darykla Šaulių g. 25, spirito varykla kieme, fachverkinis statinys, greičiausiai buvęs sandėlis, kitos pagalbinės patalpos. Kompleksas pastatytas XIX a. pab. - XX a. pr.

Spirito-alaus gamyklos pastatų kompleksą sudaro: spirito varykla - G231K1, H. Manto g. 38 alaus darykla - G231K2, Šaulių g. 25 administracinis pastatas - G231K3, H. Manto g. 38

Sklypas, kuriame yra komplekso pastatai, vienu galu remiasi į Herkaus Manto, kitu - į Šaulių gatvę. Jau XIX a. pirmoje pusėje čia veikė karčema, kur greičiausiai vietoje buvo gaminamas alus.

1890 metais privati karčema virto alkoholio darykla. Buvo pastatyta alaus darykla - raudonų plytų pastatas Šaulių gatvėje. Darykla turėjo "Bohemijos" pavadinimą. Ji taip buvo vadinama todėl, kad greičiausiai gamino bohemiškąjį salyklą ir alų. Bohemiškasis šviesusis alus Vokietijoje kadaise buvo itin populiarus.

1920 metais įmonė kieme pastatė spirito varyklą ir ėmė virti degtinę bei likerį. Name palei Herkaus Manto gatvę veikė gėrimų parduotuvė.

Po Pirmojo pasaulinio karo Klaipėdoje veikė tik dvi alaus daryklos, viena iš jų - Šaulių gatvėje.

Alaus daryklos pastatas (Šaulių g. Nr.25) susideda iš dviejų skirtingų keturių ir dviejų aukštų tūrių, tarp jų - įvažiavimas į kiemą, uždarytas metaliniais vartais. Pastatas raudonų plytų mūro, puoštas vertikaliomis mentėmis, horizontaliais karnizais, ritmiškai išdėstytais segmentiniais langais ir kitomis detalėmis, būdingomis „medžiagų stiliui“ (Materialstil).

Nuo 1945 metų daryklos statinius buvo pradėta naudoti salyklo gamybai.

Alaus daryklos patalpose sovietmečiu grūdai buvo daiginami, džiovinami ir vežami į dabartinę "Švyturio" gamyklą, o kai ši prasiplėtė, raudonų plytų daryklos pastatas buvo pradėtas naudoti kaip tabako sandėlis.

Gyvenamajame name kurį laiką veikė alaus daryklos kontora, prokuratūra, viešbutis, sovietmečiu - gėrimų, kojinių parduotuvės.

Šiuo metu apgriuvęs bravoras, vokiškai vadintas „Bohmisches Brauhaus“, o vėliau - „Vereinigte Sprit und Brauhaus“ išvalytas, atkasti pamatai, tvirtinamos išlikusios konstrukcijos. Bravoro kompleksą sudaro buvęs gyvenamasis ir administracinis pastatai, raudonų plytų alaus darykla, spirito varykla, fachverkinis statinys (buvęs sandėlis), kitos pagalbinės patalpos.

Rekonstrukciją planuojama užbaigti 2026 m.

"Švyturio" Daryklos Rekonstrukcija Klaipėdoje: Istorijos Ir Modernumo Sintezė

Alaus daryklos rekonstrukcija - tai ne tik pastato atnaujinimas, bet ir galimybė atgaivinti miesto istoriją bei pritraukti naujų lankytojų. Pirmadienį, lapkričio 16 dieną, Klaipėdoje esančioje „Švyturio“ darykloje pradedamas griauti sovietinis administracinis pastatas. Planuojama, kad šioje vietoje 2017 m. pirmąjį pusmetį iškils senąją Klaipėdos architektūrą atkartojantis statinys, tapsiantis nauju uostamiesčio traukos centru.

Alaus darykla bus rekonstruojama remiantis architektų ir istorikų atliktu tyrimu, kuriuo buvo siekiama atskleisti šios Klaipėdos senamiesčio dalies istorinę raidą bei architektūrą. Daryklos rekonstrukcijai numatyta suma išaugo iki 7 mln. eurų.

„Netrukus bus nugriautos sovietiniais laikais pastatytos administracinės patalpos, o jų vietoje iškils pagal senąją Klaipėdos architektūrą projektuojamas pastatas. Iš pradžių į alaus daryklos rekonstrukciją buvome numatę investuoti 5 mln. eurų, tačiau įsigilinus matyti, jog šią sumą didinsime iki 6,8 mln. eurų.

Pati vieta - Kūlių vartų ir Bangų gatvių sankryža - miestui visada turėjo svarbią istorinę reikšmę. Tai viena iš pagrindinių išvažiavimų iš miesto sankryžų, nuo kurios atsiskirdavo keliai į Tilžę ir Gargždus. Pirmieji pastatai šioje vietoje užfiksuoti 17 amžiaus viduryje ir palaipsniui ji tapo viena iš svarbiausių industrinių miesto zonų. Atliktas išsamus istorinis-urbanistinis tyrimas parodė, kad 19 amžiaus pirmojoje pusėje čia vyravo vieno-dviejų aukštų fachverkiniai statiniai. 19 a. antrojoje pusėje šios alaus daryklos kompleksą sudarė grupė dviaukščių pastatų: vieni jų iš raudonų plytų, kiti fachverkiniai.

Planuojamą rekonstruotos daryklos eksterjerą galima būtų apibūdinti kaip modernų su pagarba vietiniam paveldui. Naujuose pastatuose derės raudonos plytos, dideli langai bei aukštos lubos, o tai turėtų leisti geriau pajausti pramoninę aurą. Planuojama, jog pastatas užims 2500 m2 plotą. Viena dalis bus komercinės paskirties, kurioje turėtų būti parduotuvė, restoranas, lankytojų centras bei apžvalgos aikštelė.

Kita dalis apims gamybines ir administracines patalpas bei naująją craft gamybos liniją.

Čia bus verdamos naujos „Švyturio“ rūšys. „Bene svarbiausias naujojo pastato akcentas - atvira alaus gamybos linija, kurios darbą lankytojai stebės gyvai. Siekiame ne tik gaminti aukščiausios kokybės produktus, tačiau ir pasakoti apie Klaipėdos pramonės istoriją, kurioje svarbią vietą užėmė alaus gamyba. Mums yra svarbu prisidėti prie tradicijų išsaugojimo ir padaryti Klaipėdos kraštą dar patrauklesne vieta Lietuvos ir užsienio turistams“, - sako R. Bendrovė tikisi iki kitų metų pavasario suderinti architektūrinį naujojo pastato projektą ir pradėti statybas. Pirmąjį alų naująja gamybos linija tikimasi išvirti 2017 m.

2020-ųjų liepą buvo paskelbti „Švyturio-Utenos alaus” užsakymu parengti projektiniai pasiūlymai. Juose buvo numatyta Bangų g. 2 esantį gamybos pastatą, kuris liko tuščias, kai išsikėlus „Švyturio“ daryklai buvo išvežta ir visa gamyklos įranga, prikelti naujam gyvenimui. „Šio projekto tikslas yra sutvarkyti pastatus, nekeičiant jų mastelio, tačiau papildant teritorijos aplinkoje saugotinus statinius ir įkvėpti daugiau gyvybės, žmonių judėjimo šiame kvartale. Mes norime atverti industrines erdves viešam naudojimui - kurti naujas darbo vietas, laisvalaikio zonas ir įtraukti miestiečius į teritoriją, kuri ilgą laiką buvo neprieinama ir nematoma“, - tada komentavo D. Raščius.

2500 kv. m. ploto pastatas išdygs Klaipėdos senamiestyje, Kūlių Vartų gatvėje, vietoj praėjusių metų pradžioje nugriauto sovietinės architektūros alaus daryklos administracinio pastato. Rekonstruotoje darykloje vienu metu bus galima virti 18 skirtingų rūšių alų, o minimalus partijos dydis sieks 3.000 litrų. Naujajame statinyje bus įrengta ne tik moderni gamybinė craft alaus linija, kurioje bus galima gyvai stebėti visą alaus gamybos procesą, bet ir komercinė erdvė. Teigiama, kad istorinį ir architektūrinį uostamiesčio paveldą primins išskirtiniai naujo pastato bruožai - simbolinis švyturys, aukšti arkiniai langai ir raudonos plytos. Pastato kampe suprojektuotas ir bokštas su švyturiu.

Reikalavimai Alaus Gamybos Patalpoms

Norint legaliai gaminti ir parduoti alų Lietuvoje, būtina atitikti tam tikrus reikalavimus, susijusius su patalpomis ir įranga. Reikia gauti maisto gamintojo leidimą ar sertifikatą patalpoms ir įrangai bei nusipirkti alaus gamybos licenciją. Yra didžiuliai reikalavimai įrangai, patalpoms, procesų kontrolei ir asmeninei kompetencijai. Naminio alaus paprastai virtuvėje virti niekas neleis, turi būti oficialiai gamybinės patalpos.

Taip, kad reikia nuomoti tokias, ar dalį namo įteisinti kaip gamybines patalpas, tada higienos reikalavimai, licenzija gamybai ir licenzija prekybai jeigu nori prekiauti privatiems asmenims (su gamybos licenzija galima prekiauti tik vienetams, kurie turi prekybos licenziją).

Taip pat gamybai reikia turėti žmogų praėjusį alaus virimo kursus, taip kad reiks arba pačiam praeiti kur kainuos dar apie 2000 Lt (berods tik Pakruojyje šiuo metu tai daro, Kaune ir panevėžyje bei VIlniuje to nebėra) arba samdyti fiktyviam dalyvavimui žmogų.

Kiekvienos partijos tyrimas kainuoja apie 100 Lt, o alaus gamybos licencija - apie 2500 Lt.

Bendrieji Reikalavimai Patalpoms

Alaus daryklos patalpos turi atitikti tam tikrus bendruosius reikalavimus, kurie užtikrina saugų ir kokybišką alaus gamybos procesą:

• Higienos reikalavimai: Patalpos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Sienos, grindys ir lubos turi būti pagamintos iš medžiagų, kurios yra atsparios drėgmei ir chemikalams.
• Vėdinimas: Patalpose turi būti įrengta efektyvi vėdinimo sistema, kuri užtikrintų tinkamą oro cirkuliaciją ir pašalintų kvapus bei drėgmę.
• Apšvietimas: Patalpos turi būti gerai apšviestos, kad būtų galima tinkamai kontroliuoti gamybos procesą ir užtikrinti darbuotojų saugumą.
• Vandens tiekimas: Darykla turi turėti patikimą švaraus vandens šaltinį, kuris atitiktų geriamojo vandens standartus.
• Atliekų tvarkymas: Turi būti įrengtos atskiros zonos atliekoms rinkti ir tvarkyti, užtikrinant, kad jos nesiliestų su gamybos zonomis.

RVASVT Sistemos Įgyvendinimas

RVASVT (rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų) sistema yra būtina kiekvienoje alaus darykloje. Vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004, dėl maisto produktų higienos, 5 str. 1 d., maisto tvarkymo subjektai diegia, įgyvendina ir vykdo nuolatinę procedūrą ar procedūras, paremtas RVASVT principais.

RVASVT sistemos esmę sudaro septyni pagrindiniai principai:

1. Rizikos veiksnių nustatymas.
2. Svarbiųjų valdymo taškų (SVT) nustatymas.
3. Kritinių ribų (KR) nustatymas SVT.
4. Stebėsenos procedūrų nustatymas ir įgyvendinimas SVT.
5. Taisomųjų veiksmų ėmimasis, kai SVT yra nevaldomas.
6. Procedūrų, tikrinančių priemonių efektyvumą, nustatymas.
7. Dokumentų ir įrašų, įrodančių priemonių veiksmingumą, nustatymas.

Nustatydamas ir vertindamas rizikos veiksnius, maisto verslas turėtų atsižvelgti į numatomą galutinį produkto vartojimą, pažeidžiamų vartotojų kategorijas ir patikimus epidemiologinius maisto saugos duomenis. RVASVT grindžiamų procedūrų paskirtis yra telkti kontrolę SVT. Jos turėtų būti atskirai taikomos kiekvienai konkrečiai operacijai. Bet kaip keičiant produktą, procesą ar bet kurį jo etapą reikėtų persvarstyti RVASVT grindžiamų procedūrų taikymą ir atlikti būtinus pakeitimus.

Privalomosios Programos (PP)

Įgyvendinant RVASVT sistemą, būtina aprašyti privalomąsias programas, kurios apima:

• Infrastruktūrą (pastatai, patalpos, zonos, įranga ir kt.).
• Valymą ir dezinfekavimą.
• Kenkėjų kontrolę.
• Techninę įrenginių priežiūrą ir kalibravimą.
• Alergenus.
• Atliekų tvarkymą.
• Vandens ir oro kontrolę.
• Darbuotojų higieną ir sveikatos būklę.
• Žaliavų tiekimo kontrolę.
• Temperatūros kontrolę.
• Darbo metodiką (receptūros, technologiniai aprašymai).
• Informaciją apie maisto produktus ant pakuotės.
• Laikymo trukmės kontrolę.
• Grąžintų maisto produktų tvarkymą.

Geros Higienos Praktikos Taisyklės (GHPT)

Alternatyva RVASVT sistemai yra Geros Higienos Praktikos Taisyklės (GHPT), kurios jau yra parengtos įvairioms verslo šakoms ir suderintos su VMVT (Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba). GHPT galima įsigyti ir vadovautis jomis, tačiau jos tinkamos ne visiems. Svarbu įsivertinti, ar šios taisyklės apima visus planuojamus vykdyti maisto tvarkymo veiksmus ar etapus. Jei ne, privalu juos aprašyti atskirai ir patvirtinti įmonės savininko ar vadovo vardu.

Štai keletas GHPT pavyzdžių:

Licencijos ir Leidimai

Norint legaliai parduoti alų, būtina gauti atitinkamas licencijas ir leidimus. Visų pirma, reikalinga alaus gamybos licencija, kuri kainuoja apie 2500 eurų. Taip pat reikės gauti maisto gamintojo leidimą ar sertifikatą patalpoms ir įrangai. Be to, kiekvienos pagamintos partijos alaus tyrimas kainuoja apie 100 eurų.

Reikalavimai Naminio Alaus Daryklos Patalpoms

Pilnavertėje naminio alaus daryklos patalpoje būtinai turi būti kelios zonos - alaus virimo ir fermentacijos zona, plovykla, malimo ir salyklo sandėliavimo zona, techninis sandėliukas pagaminto alaus laikymui. Kiekviena iš zonų turi atitikti tam tikrus inžinerinius kriterijus.

O dar reikia pasirūpinti kanalizacija, vėdinimu ir, žinoma, alaus virimo aparatūra.

Keletas idealios naminio alaus daryklos parametrų - įrengimas pirmame aukšte, kuo mažiau slenksčių (kad alus mažiau kratytųsi nešant). Alaus daryklos lubų aukštis nėra svarbus, tačiau aludariai užsiima ir distiliavimu. Didžiausius matmenis distiliacijoje turi rektifikacijos kolona - cilindras su vidinėm pertvarom.

Jei bravoro patalpą statote nuo nulio, tuomet rekomenduojama tokia erdvė, kurios lubų aukštis 3-3,5 m (pvz., tarpaukštis arba laiptinė, arba palėpė po dvišlaičio stogo kraigu). Taip pat svarbu atsižvelgti į įėjimus ir priėjimus į bravoro patalpas. Reikia iš anksto padaryti įėjimus, kurie būtų patogūs vežimėliams ir karučiams su ratukais. Judėjimas tarp zonų turi būti lengvas ir prieinamas.

Ideali sienų ir grindų danga naminio alaus daryklai būtų keraminės plytelės. Tai nedegi, atspari bet kokiai agresyviai terpei ir, svarbiausia, lengvai valoma danga. Jei plytelės netinka, tuomet rekomenduojama rinktis dangą, kuri būtų atspari vandeniui ir turėtų labai lygų paviršių.

Klodami bravoro grindis pagalvokite apie sustiprintą apsaugą nuo drėgmės. Alaus virimo zonoje ir fermentacijos zonoje grindyse įrengti nuotekų trapai, skirti grindų plovimui žarna, gerokai sutaupo mūsų laiką.

Tarkime, kolektorius su 4 išvadais šaltam vandeniui prijungti ir kolektorius su 2 išvadais karštam vandeniui. Tokiu atveju, norint prijungti vieną žarną, nereikia nuimti kitos žarnos, o tai yra patogu, sutaupo daug laiko ir suteikia šiek tiek erdvės rezervo galimam įrangos praplėtimui.

Įranga

• Didelis nerūdijančio plieno arba emaliuotas puodas - pirmiems kartams.
• Malūnas reikalingas, jei planuojate virti alų iš salyklo.
• Fermentatorius arba jo supaprastintas analogas. Tai specialus konteineris fermentacijos procesams palaikyti.
• Hidraulinė sklendė.
• Termometras.
• Plastikinė arba nerūdijančio plieno mentelė maišymui.
• Prireiks ir stiklinių indų. Geriausiai tinka specialūs buteliai su užspaudžiamais kamščiais.
• Bet galima naudoti ir įprastus stiklinius butelius su metaliniais karūnėlės formos dangteliais bei biudžetinius plastikinius butelius.
• Stikliniams buteliams reikalingas specialus dangtelių užkimšimo įrankis - užkimšiklis.

Labai rekomenduojama naminio bravoro patalpoje organizuoti 380 V (bus greitesnis kaitinimas ir pašildymas). Šalia planuojamos alaus daryklos verta turėti antrą kištukinį lizdą - atskirą liniją su atskiru automatu. Esant galimybei, nutieskite kitą liniją elektrinėms viryklėms su specialiu lizdu (25A) ir su storesnio skerspjūvio laidu.

Jeigu salyklo smulkinimas atliekamas lauke po stogine, tuomet galima apsieiti be gartraukio. Verdant alų dažniausiai pakanka paprastos ištraukimo žarnos pro langą. Mielėms ir apyniams laikyti tinka bet koks šaldytuvas, kad ir mažas. Čia pravers virtuvės baldų stiliaus laboratorija.

Atskirai apie salyklo laikymą. Salyklas - mėgstamiausias pelių delikatesas. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad salyklas gana jautriai sugeria kvapus. Paprasčiau tariant, nelaikykite salyklo garaže, šalia benzino ar kitų lakiųjų skysčių.

Patalpų Paskirties Svarba

Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. pasikeitus Statybos įstatymo nuostatai, patalpų paskirtis tapo kertiniu dalyku - jei ji neatitinka planuojamos veiklos, leidimas nebus išduodamas. Išimtis taikoma tik pagal 2011 m. spalio 12 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 1178.

Patarimai, kurie gali padėti jums:

• Aiškiai išsigryninkite jums reikalingą veiklos kodą ir pagal jį pasitikrinkite, kokios paskirties patalpų jums reikia.
• Patikrinkite, ar jūsų veiklai netaikoma išimtis pagal Vyriausybės nutarimą.
• Ieškokite patalpų tik su reikiama paskirtimi.
• Paprašykite patalpų savininko Registrų centro dokumento - kad žinotumėte, kokia paskirtis įregistruota iš tikrųjų.
• Jei paskirtis netinka - pasikalbėkite apie galimybę ją pakeisti. Bet atminkite - tai gali būti brangu ir užtrukti, todėl ne visi savininkai tam ryšis.
• Jei kyla abejonių - pasikonsultuokite.

Akcizai Mažoms Alaus Darykloms

Mažos alų gaminančios įmonės (toliau - mažosios alaus daryklos) 10 tūkst. hektolitrų per metus realizuoto alaus taikomas 50 procentų mažesnis akcizo tarifas, negu nustatytas šio straipsnio 1 dalyje. Šiame įstatyme mažąja alaus darykla, kuriai taikoma šioje dalyje nurodyta akcizų lengvata, laikoma per kalendorinius metus ne daugiau kaip 80 tūkst. hektolitrų alaus pagaminanti įmonė, pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus pripažįstama teisiškai ir ekonomiškai nepriklausančia nuo bet kurios kitos alų gaminančios įmonės (išskyrus atvejus, kai šių alų gaminančių įmonių kartu per kalendorinius metus pagaminto alaus kiekis neviršija 80 tūkst. hektolitrų), o įmonės gamybinės patalpos yra fiziškai atskirtos nuo bet kurios kitos alų gaminančios įmonės.

AĮ 23 straipsnio 2 dalyje nurodytas akcizų tarifas taikomas pirmiesiems po pranešimo pateikimo iš mažosios alaus daryklos įsteigto akcizais apmokestinamų prekių sandėlio panaikinus akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą išgabentiems tame sandėlyje pagamintiems 10 tūkstančių hektolitrų alaus.

Akcizų lengvata taikoma ir pirmiesiems 10 tūkstančių hektolitrų per kalendorinius metus atgabentam į Lietuvos Respubliką konkrečioje kitos ES valstybės narės mažojoje alaus darykloje, atitinkančioje AĮ 23 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir Tvarkos apraše nustatytus kriterijus, pagamintam alui.

Svarbu! Analizuojama lengvata netaikoma pagal licencines sutartis pagamintam alui.

Akcizų Apskaičiavimas

Alaus, kaip ir kitų alkoholinių gėrimų, gabenimas ES tarp valstybių narių turi būti įformintas siuntėjo išrašomais akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentais: e-AD arba e-SAD.

tags: #patalpos #alaus #gamybai