Šiandien statant naują namą vis dar didelis dėmesys skiriamas statybos išlaidoms, tačiau vis dažniau atliekamas ekonomiškai naudingas sprendimas - pasirenkama statyti energetiškai ir ekonomiškai efektyvų namą, ką daugelis vadina - pasyviu namu (vok. Passivhaus). Pasyvus namas - tai energiją taupantis pastatas, daugelio smulkių ir stambių, kruopščiai tarpusavyje suderintų namo elementų (atitvarinių konstrukcijų ir inžinerinių įrenginių) visuma.
Šis pavadinimas kilo Vokietijos institutui pirmą kartą pastačius pastatą, naudojantį mažiau nei 12kW/h vienam kv. m. per metus. Pasyvus namas sunaudoja tik ketvirtadalį arba dar mažiau standartiniam namui reikalingos energijos ir pasižymi kokybišku mikroklimatu. Lietuvoje oficialiai tokie namai vadinami „Energetiškai efektyvūs pastatai“ ir yra skirstomi į A, A+ ir A++ klasės namus. Tokie namai yra jaukūs, šilti, komfortiški, energetiškai efektyvūs ir ekonomiški.
Jie nereikalauja galingos šildymo sistemos, nes ypatingai apšiltinti ir naudoja pasyvius energijos šaltinius: saulės energiją, dirvožemio šilumą, žmogaus kūno temperatūrą, apšvietimo bei buitinių prietaisų skleidžiamą šilumą. Tai aplinkai draugiškas namas, nuo įprastų pastatų besiskiriantis itin gera šilumos izoliacija, kur kas kokybiškesniais ir ekonomiškai išdėstytais langais, vėdinimo sistema bei daug mažesniais energijos kaštais.
Nors šiandien Lietuvoje yra tik 3 sertifikuoti pasyvūs namai - rinka sparčiai vystosi, žmonių, norinčių gyventi pasyviame name, vis daugėja“, - sako R. Adomaitis.
Kuo skiriasi įprastas namas nuo A+, A++ ar pasyvaus?
Aukščiausios energetinės A+ ir A++ klasės bei „Passivhaus“ sertifikuoti namai daugiausiai skiriasi nuo B, C, D ir žemesnių klasių namų energijos sunaudojimo kaštais. „Passivhaus“ sertifikuoti namai sunaudoja ne daugiau kaip 15 kW/h energijos per metus vienam kv. m., lyginant su įprasto namo energijos suvartojimo kiekiais - tai yra 80-85 % didesnė energijos ekonomija.
A+, A++ klasės ir pasyvūs namai naudoja bet kokius energijos šaltinius: elektrą (šilumos siurblys), dujas, malkas ar medžio granules. Pažymėtina, kad A++ klasės namas privalo didžiąją sunaudojamos energijos dalį naudoti iš atsinaujinančių šaltinių, kitaip tariant, turi būti saulės fotovoltinė jėgainė ar kiti panašūs įrenginiai.
Energetiškai efektyviuose pastatuose dėl rekuperacinės vėdinimo sistemos niekuomet nebūna skersvėjų, temperatūros pokyčių, drėgmės, kas apsaugo namą nuo pelėsių ir kitų nemalonių veiksnių, neigiamai veikiančių sveikatą. Taip pat name esantys filtrai iš lauko paduodamo oro pašalina dulkes, žiedadulkes ar kitas smulkias daleles, sukeliančias įvairias alergines reakcijas.
Gyvenantiems triukšminguose vietovėse svarbus faktorius, kad tokiame name netrukdo išoriniai garsai, dėl atitvarų didesnės izoliacijos ir langų su trimis stiklais triukšmas sunkiau patenka į namo vidų. Todėl A+, A++ arba „Passivhaus“ klasės namų gyventojai visuomet gali džiaugtis grynu, švariu oru, ramuma, vasaros metu lengva vėsa, o žiemą jaukia šiluma. Be to šildymui gyventojai išleidžia vos 10-20 € per mėnesį, o gyvenant A++ klasės name išlaidos beveik lygios 0 €!
Minimalūs reikalavimai A+, A++ ir Pasyvaus namo klasėms:
| Parametras | A+ | A++ | Passivhaus |
|---|---|---|---|
| Stogai | 0,09 W/m2K | 0,08 W/m2K | 0,08 W/m2K |
| Sienos | 0,11 W/m2K | 0,10 W/m2K | 0,10 W/m2K |
| Grindys | 0,12 W/m2K | 0,10 W/m2K | 0,10 W/m2K |
| Langai ir durys | 0,80 W/m2K | 0,70 W/m2K | 0,80 W/m2K |
| Rekuperatoriaus naudingumas | <80% | <90% | <75% |
| Metinės sąnaudos | <170xAp-0,30 | <173xAp-0,36 | <15kwh*m2 |
| A++ didžiąją sunaudojamos energijos dalį sudaro atsinaujinančių išteklių energija. | |||
Kiekvienos klasės namui rekuperatoriaus naudingumo reikalavimai yra skirtingi: A+: <80%, A++: <90%, pasyviam (vok. „Passivhaus“) <75%.
Pasyvaus namo paaiškinimas per 90 sekundžių
Pasyvaus namo kūrimo etapai
Pasyvaus namo kūrime visi jo dalyviai labai svarbūs: užsakovas, architektas, inžinieriai, techninis prižiūrėtojas, rangovas. Architektas išskiria keturis pasyvaus namo kūrimo etapus:
- Edukacija. Pasyvus namas, jo idėja turi gimti visų galvose - šeimininko, architekto, konstruktoriaus, inžinieriaus ir statybininko. Pasyvaus namo statytojas (būsimasis gyventojas, užsakovas) turi suprasti, žinoti, kas yra pasyvus namas, kaip jis „veikia“. Informacija internete, Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos rengiami mokymai, seminarai ir konsultacijos gali padėti atrasti, suprasti ir patikėti pasyvaus namo idėja.
- Projekto rengimas. Projektas turi būti visapusiškai subalansuotas, patikrintas ir maksimaliai detalus. Pasyvaus namo didžiausias privalumas - tai, kad jo neįmanoma pastatyti be projekto. Projektuotojas programa PHPP papildomai parengia skaitmeninį pastato modelį, į kurį suveda absoliučiai visą informaciją, galinčią turėti įtakos namo energiniam efektyvumui: nuo už poros šimtų metrų esančio miškelio ar kalvos iki stiklo paketo rėmelio šiluminio tiltelio psi reikšmės.
- Statyba. Statyti pasyvų namą reikia tik pagal projektą. Jokių pakeitimų be projekto vadovo žinios daryti negalima, visos namo statybai tiekiamos medžiagos turi atitikti numatytas projekte ir turėti jų savybes pagrindžiančias atitikties deklaracijas bei sertifikatus, be to, privalo būti tinkamai transportuojamos ir sandėliuojamos. Vienas iš pagrindinių statybos darbų kokybės patikrinimo etapų - sandarumo testas.
- Gyvenimas. Pasyvus namas - paprastas ir gerai veikiantis statinys, nereikalaujantis intensyvios priežiūros, aktyvaus žmogaus dalyvavimo, reguliuojant optimalų jo įrenginių veikimą. Vis dėlto ir pasyviame name gyventi reikia išmokti.
Pasyvaus namo statyba tampa vis populiaresne Lietuvoje dėl didėjančio dėmesio energijos efektyvumui ir aplinkosaugai. Šie namai užtikrina minimalias energijos sąnaudas šildymui ir vėsinimui, todėl yra ne tik draugiški aplinkai, bet ir padeda sumažinti ilgalaikes eksploatacijos išlaidas. Visas procesas prasideda nuo kruopštaus projektavimo, kuris atitinka pasyvaus namo standartus. Pasyviems namams naudojamos itin gerai izoliuotos sienos, stogai ir grindys.
Statybų metu ypač svarbu užtikrinti pastato sandarumą. Aukštos kokybės langų ir durų montavimas yra vienas iš svarbiausių etapų. Įdiegiamas rekuperacinis ventiliacijos įrenginys, leidžiantis efektyviai išlaikyti šilumą. Baigus statybas, atliekamas sandarumo testas ir pastatas įvertinamas pagal pasyviųjų namų standartus. Pasyvaus namo statyba reikalauja preciziško planavimo ir aukštos kokybės statybos darbų, tačiau ilgainiui šie namai atsiperka. Jie suteikia komfortą, mažas energijos sąnaudas ir prisideda prie aplinkos tausojimo.
Kokius reikalavimus privalo atitikti sertifikuotas pasyvus namas?
Pasyvaus namo standartas - kokybinių reikalavimų, kurie turi būti išlaikyti projektuojant ir statant pasyvų namą, visuma:
- Metinis namo šildymui skirtos energijos kiekis turi neviršyti 15 kWh/(m²a).
- Turi būti atitinkamai subalansuotas patalpų kiekis vakarinėje ir rytinėje namo dalyje iki 15 proc., priešingu atveju reikalinga numatyti dirbtinio, mažiausiai 75 proc. šešėliavimo galimybę.
- Pirminės energijos poreikis pagal pasyvaus namo projektavimo paketą visiems namo įrenginiams (šildymui, karšto vandens ruošimui ir visiems ūkio elektriniams įrengimams bei prietaisams) neturi viršyti 120 kWh/(m²/a).
- Oro apsikeitimas (natūrali infiltracija) prie 50 Pa slėgio turi būti n50 ≤ 0,6 h-1.
Lietuvoje norint pasiekti, kad metinis šildymui skirtos energijos kiekis neviršytų 15 kWh/(m²a), nepermatomų statybinių konstrukcijų šilumos laidumo koeficientai turi būti mažesni.
Pasyvus namas - tai pastatas, kurio normalios vidaus temperatūros (min 20° C) palaikymas ištisus metus nereikalauja aktyvaus energijos naudojimo.
Kadangi pastatas turi būti ypač sandarus, jam privaloma priverstinė patalpų ventiliacija. Sumontuota rekuperacinė šildymo-vėsdinimo sistema pagal poreikius atšaldo arba pašildo į patalpas įleidžiamą šviežią orą.
Nėra namo be sertifikato
Ne paslaptis, kad A+, A++ bei pasyvaus namo statyba kainuoja nuo 10 iki 25 % brangiau, tačiau specialistų teigimu, investicijos į tokį namą atsiperka jau per 4-8 metus, o jis kur kas ilgiau išlaiko savo rinkos kainą. Kiekvienas namas privalo turėti oficialų dokumentą - sertifikatą, įrodantį savo ekonomijos klasę bei aukščiausius kokybės ir energetinio efektyvumo standartus.
Pasyvusis namas sertifikuojamas Vokietijoje „Passivehaus“ institute, o A+ ir A++ Lietuvos institucijose. Lietuvos ir Vokietijos reikalavimai namams yra skirtingi, todėl „Passivehaus“ namai ne visada atitiks A++ klasės reikalavimų, o A+ klasės namai ne visada atitiks „Passivehaus“ reikalavimus. Tai pagrindinis skirtumas tarp A+, A++ ir pasyvių „Passivehaus“ namų.
Lietuvoje statomo A++ klasės namo reikalavimai yra aukštesni negu pasyvaus „Passivehaus“ namo, todėl statantis namą Lietuvoje reikia neužmiršti apie Lietuviškus standartus, nes vokiškas sertifikatas Lietuvos valstybės institucijose nepripažįstamas.