Namo stogas yra svarbiausia pastato atitvarinė dalis, turinti didelę įtaką pastato visuminiams šilumos nuostoliams bei energijos vartojimo efektyvumui, nepriklausomai nuo stogo tipo ar jo nuolydžio. Sumažinus šilumos nuostolius per stogo konstrukciją, suvartojama mažiau energijos viso namo šildymui arba vėsinimui.
Pastatų stogai būna dviejų tipų: plokštieji (sutapdinti) ir šlaitiniai. Šlaitiniai stogai yra populiariausi mažaaukštėje gyvenamojoje statyboje. Dažniausiai tai yra apšiltinti stogai, nes leidžia išnaudoti erdvę po stogu gyvenamosioms patalpoms įrengti.
Apie stogo šiltinimą būtina pagalvoti jau namo planavimo etape - stogas yra viena iš svarbiausių namo atitvarų, per kurią galima netekti net iki 40 proc. šilumos. Ir nors dažnas įsivaizduoja, kad šis statybų etapas nekels didelių iššūkių, nuomonė pasikeičia, kai tenka susidurti ne tik su didėjančiais reikalavimais energijos išsaugojimui, tačiau ir su reikalingo izoliacinio sluoksnio mastais.
Pasyvus namas, priminsime, yra pastatas, reikalaujantis labai mažo šilumos energijos kiekio. Namo energijos poreikis per metus kvadratiniam metrui vidutiniškai būtų apie 10 kWh. Kaip atrodys Jūsų namas - tai jau Jūsų skonio reikalas. Mitas. Pasyvių namų stogas gali būti dengiamas taip pat kaip ir įprastų namų.
Karkasinio namo stogo šiltinimas
Stogo Šiltinimo Ypatumai
Projektuojant ir statant energiškai efektyvius pastatus, turi būti užtikrintas termoizoliacinės medžiagos vientisumas. Pagal Lietuvos statybos techninius reglamentus, jeigu statomas pasyvus - A energinės klasės ir aukštesnės - namas, jo stogo šilumos perdavimo koeficientas turi būti U = 0,08 W/m²K. Šis skaičius reiškia, kad tokiam stogui reikės mažiausiai 455 mm storio akmens vatos.
Šlaitinį stogą pasirinkus šiltinti mineraline vata, ji turi būti dedama tarp gegnių, kitu atveju, vata nesilaikytų ir visas termoizoliacijos sluoksnis „nušliaužtų“ žemyn. Kadangi akmens vata dedama tarp gegnių, stogo varža dar sumažėja - termoizoliacijos storis turi būti didinamas iki beveik 500 mm, ar retu atveju, net iki 680 mm storio!
Viena pagrindinių problemų, su kuria susiduriama šiltinant stogą - kuomet termoizoliacija dedama tarp gegnių ir neišlaikomas medžiagos vientisumas. Taip gegnės tampa dideliais šilumos tilteliais, per kuriuos prarandama net iki 30 proc. šilumos. Tokiais atvejais iškyla ir daugiau problemų: sumažėja vidinių paviršių temperatūra, padidėja šilumos nuostoliai, o blogiausiu atveju, ant konstrukcijų gali pradėti kauptis dideli drėgmės kiekiai.
Visgi, daugeliu atvejų karkaso negalima išvengti, kadangi stogo gegnės atlieka ne tik stogo laikymo funkciją, bet ir yra būtinos kaip atrama pluoštinei izoliacijai.
Kaip Išspręsti Šią Problemą?
Geriausias būdas pasiekti norimą rezultatą ir atitikti reikalavimus pasyvaus namo stogui - termoizoliacinį sluoksnį įrengti virš gegnių. Stogą šiltinant FINNFOAM FF-PIR plokštėmis, kurių šilumos laidumo koeficientas yra 0,023, kai šilumos izoliacija dedama ne tarp gegnių, o ant jų, sumažinamas konstrukcijos storis, svoris ir išsprendžiama šilumos tiltelių problema.
Šlaitinį stogą šiltinant virš gegnių, pastarųjų nereikia didinti - užtenka tokio skersmens gegnių, kad jos atlaikytų susidarančias apkrovas. Gegnių aukštis parenkamas tik pagal konstrukcijos apkrovas (dažniausiai pasirenkamos 150 ar 200 mm aukščio), o ne tokios, kad tilptų reikalingas vatos sluoksnis - tarkime, A++ energinės klasės name gegnės ir vatos storis sudarytų 590 mm izoliaciją, o gegnės ir FF-PIR plokštės bendras storis būtų tik 380 mm.
FF-PIR plokštės pasižymi išskirtinėmis šiluminėmis savybėmis - FF-PIR šilumos laidumo koeficientas λD = 0,023 W/mK yra vienas žemiausių rinkoje. Šis rodiklis reiškia, kad norint pasiekti tam tikrą konstrukcijos varžą, reikės iki dviejų kartų plonesnio izoliacijos sluoksnio, lyginant su kitomis medžiagomis. Plokštės yra standžios, todėl uždėtos ant gegnių nenusmuks, išlaikys savo formą ir tvirtumą. FF-PIR plokštės netrupa ir nedulka, jas galima apdirbti įprastais staliaus įrankiais. Plokštės yra paruoštos montavimui, aliuminio folijos danga iš abiejų plokštės pusių sudaro sandarų sluoksnį. Džiugina ir tai, kad vis daugiau užsakovų atsižvelgia ir į tai, kad FF-PIR yra aplinkai draugiškas gaminys, į aplinką neišskiriantis jokių kenksmingų dalelių ar dujų.
Šlaitinių Stogų Konstrukcija
Apšiltinti šlaitiniai stogai Lietuvoje dažniausiai gyvenamieji pastatai statomi su mansardomis, todėl šilumos izoliacinis sluoksnis tokiose konstrukcijose yra montuojamas tarp gegnių. Minimalus šilumos izoliacijos storis tarp gegnių yra 200 mm. Jei gegnės žemesnės, tai jos paaukštinamos atitinkamo storio lentą prikalant ant gegnės.
Iš šiltosios pusės, tai yra iš pastato vidaus pusės, ant gegnės yra tvirtinama vandens garų izoliacija (kartu ir oro barjeras), paprastai tam naudojama 200 mikronų storio polietileno plėvelė. Prie gegnės apačios ant pritvirtintos polietileno plėvelės yra prikalami mediniai tašeliai ar metalo profiliai, ant kurių bus tvirtinama lubų apdaila (gipso kartono plokštės, medinės dailylentės ar pan.). Tarpas tarp tašelių ar profilių yra užpildomas 50 mm storio šilumos izoliacija.
Šlaitinio stogo konstrukcijos schema
Vėdinimas ir Hidroizoliacija
Šlaitiniuose stoguose, kai vandens garams naudojama mažai laidi vandens garams hidroizoliacija, šilumos izoliaciją iš universalių akmens vatos plokščių reikia apsaugoti nuo vėjo. Tam galima naudoti specialias akmens vatos plokštes arba specialias plėveles, kurios yra laidžios vandens garams ir mažai laidžios orui.
Šlaitiniuose stoguose su mažai vandens garams laidžia hidroizoliacija vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas tarp hidroizoliacinės plėvelės ir apsaugos nuo vėjo plokštės. Vėdinamo oro tarpo aukštis nustatomas skaičiavimais, tačiau visais atvejais turi būti ne mažesnis kaip 50 mm.
Stogo vėdinimui karnize ir kraige turi būti įrengtos vėdinimo angos pagal STR 2.05.02:2008 („Statinių konstrukcijos. Šlaitiniuose stoguose, kai hidroizoliacija yra vandens garams laidi plėvelė (difuzinė plėvelė), atskiro apsaugos nuo vėjo sluoksnio įrengti nebereikia. Difuzinė plėvelė yra glaudžiama tiesiai prie universalių akmens vatos plokščių. Šiuo atveju būtina įsitikinti, ar tikrai reikiamą plėvelę pasirinkote. Rekomenduojame naudoti tokią, kurios sd ne didesnis kaip 0,2 m. Šį dydį pasitikrinkite gamintojo deklaracijoje.
Vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas virš difuzinės plėvelės. Vėdinamo oro tarpo aukštis - ne mažesnis kaip 50 mm. Be to, turi būti užtikrintas oro judėjimas šiame tarpe, tai yra karnize (stogo apačioje) ir kraige (stogo viršuje) šis oro tarpas turi susisiekti su lauko oru.
Virš hidroizoliacijos sluoksnio išilgai gegnės kalama lenta, ant jos skersine kryptimi grebėstai, ant kurių tvirtinama čerpių ir banguotų lakštų dangos.
Šaltoje Palėpėje
Statantiesiems namą su nenaudojama, šalta palėpe šilumos izoliacinio sluoksnio tarp gegnių nereikia. Šiltinimo sluoksnis yra įrengiamas ant perdangos. Šaltoje palėpėje esanti didelė erdvė tarp lubų ir išorinės stogo konstrukcijos leidžia sumontuoti energiškai efektyvų izoliacijos sluoksnį.
Klokite universalias šilumos izoliacijos plokštes perdengiant dviem ar daugiau sluoksnių taip, kad tarp gretimų plokščių neatsirastų plyšių. Palėpei šiltinti rekomenduojame naudoti ypač gerai šilumą izoliuojančias, nedegias universalias akmens vatos plokštes.
Jei perdanga, virš kurios įrengiamas šiltinimas, yra monolitinė ar iš gelžbetoninių plokščių, tai šilumos izoliacijos sluoksnį galima įrengti tiesiog ant jo be jokių papildomų plėvelių.
Ypač svarbu apsaugoti šilumos izoliacijos plokštes pastato perimetru nuo skersinės infiltracijos, tai yra nuo šalto oro patekimo į patį šiltinimo sluoksnį. Todėl visu pastato perimetru reikėtų naudoti apsaugos nuo vėjo mineralinės vatos plokštes arba difuzinę plėvelę.
Palėpė turi būti vėdinama, todėl pastato galuose reikia įrengti vėdinimo angas, kurių bendras plotas turi būti ne mažesnis kaip 1/500 palėpės ploto. Pavyzdžiui, jei palėpės plotas yra 150 kv.
Mediena Stogo Konstrukcijai
Mediena stogo murlotams, kraiginėms sijoms, grebėstams, pakalimams ir vėjalentėms. Protėvių patirtis nuo seno mena, kad mediena pjauta žiemą turi mažesnį drėgnumą, ateityje tokios medienos gaminiai neturi polinkio į puvimą. Pjovimas mūsų senolių buvo atliekamas šaltuoju metų laiku, bet ne per didelį speigą, kad mediena virsdama nesubyrėtų. Į mėnulio fazes senoliai taip pat rimtai atsižvelgdavo.
Nors ir sniego, 2013 metų žiemą, buvo itin gausu, net iki balandžio vidurio, vegetacija pušų prasidėjo apie kovo paskutinę savaitę. Pastebėta tai buvo gyvai, kuomet keletą smulkių pušelių teko pjauti - jų kamienai buvę jau pilni vandens. Jei mediena sveika ir kokybiška ji turi skleisti malonų sakų ir pušies kvapą.
Kadangi namo konstruktyvas jau buvo paruoštas, buvo aišku, kad reikės nestandartinės medienos ilgio - septyni metrai. Kalbant apie standartinius rąstų dydžius lentpjūvėse - 3 metrai ir 6 metrai. Mūsų pasyvaus namo stogo murlotams, kraigo sijoms, vėjalentėms ir pakalimams buvo reikalingi 7 metrų ruošiniai, nes stogo ilgis sudaro 13 metrų.
Užsakant miško medieną į stogo ilgį buvo atsižvelgta. Už nestandartinį medienos ilgį lentpjūvėje bus prašoma "kitokios" kainos už kubinį metrą. Ne Ne tik medienos nupjovimas turi įtakos jos kokybei, bet ir jos supjovimas. Medieną stogui reikėtų paruošti numatytais gaminiais iki gegužės mėnesio - su žieve medis pradeda, kaip liaudyje sakoma, šusti. Šiek tiek, dėl vėluojančių mobilaus gaterio pjovėjų, pavėlavome pora savaičių, bet vertinant, kad sniegas ištirpo 2013 metais apie balandžio pabaigą, tikimės labai medis "nesuprakaitavo".
Medienos Impregnavimas
Paruoštus medienos gaminius reikia nedelsiant impregnuoti ir sudėti po stogeliu bei su oro tarpais tarp sluoksnių. Medienos impregnavimas statybų aikštelėje gali būti atliekamas mirkant voniose, arba tepama teptuku.
Mirkėm teptukais su koncentruotu medžio antiseptiku, kurį dar galima būtų skiesti 3-4 kartus, bet mūsų krašto lietūs ta skiedimą padarys, kuomet stogo montavimo metu palis, kas birželio mėnesiais yra daugiau taisyklė nei išimtis. Taip natūraliai pati gamta atliks skiedimo darbus, jei taupant antiseptiką jį skiestumėm, o lietus dar kartelį procesą pakartotų - medienoje imprengnato kiekis liktų labai simbolinis.
Antiseptiko paskirtis yra apsaugoti stogo medinę konstrukciją nuo grybo, pelėsio ir papildoma priešgaisrinė apsauga. Antiseptikų didelės nuolaidos yra žiemos metu - nepraleiskite progos sutaupyti lėšų.
Mums, stogo medienos 13 kubų ruošinių, "sugėrė" apie 300 litrų koncentrato - stogo plotas 158 kvadratiniai metrai. Tai labai nedidelis stogas.
Dvitėjinės Sijos
Dvitėjinės sijos bus panaudotos mūsų pasyviame name. Ši konstrukcija plačiai naudojama karkasiniuose namuose ir kaip sienų konstruktyvų dalis ir kaip perdangos. Panaudoti dvitėjines sijas privertė patsai namo stogo šilumos laidomo reikalavimas. Pasyviame name pasiekti u<0,9 reikia šiltinti stogą 40-50 cm akmens vatos sluoksniu priklausomai nuo vatos charakteristikų.
Grynos medžio gegnę nusipirkti rinkoje 30 cm jau gali tapti iššūkiu, o 40 cm gegnę surasti lentpjūvėje ir dar mūsų atveju 6,5 metro ilgio būtų misija įkopti į kalną Everestas su vasariniais sportiniais bateliais. Dvitėjės sijos yra iš klijuotos medienos ir vientisa sija gali būti iki 12 metrų bei suploninta sijos vidurinė konstrukcijos dalis papildomai turi galimybę būti apšiltinta. Idealus sprendimas pasyvaus namo stogui.
Mediena džiovinta ir obliuota, todėl medžio impregnantus priėmė itin sunkiai. Dar vienas argumentas šios sijos palaikymui - jos gaminamos Lietuvoje, nors reklamos lenkiškai produkcijai netrūksta, beje lietuviškos dar ir pigesnės gavosi. Kam remti Lenkijos gamintojus jei vietoje gaminys už prieinamą kainą. Net jei būtų simboliškas kainų skirtumas - būtų pirktas lietuviškas gaminys.
Gegnių tvirtinimui yra keletas alternatyvų. Sutvirtinti 2 kampainiai 2.5 mm storio montuojant juos iš abiejų dvitėjinės gegnės pusių pasirodė ir tvirčiau ir laiko patikrintas būdas.
Stogo Danga
Namo stogo dangai bus panaudotos gilios bangos molinės čerpės. Kaip bandymas įvertinti būsimą stogą, šios čerpės buvo išbandytos pirmame mūsų nesudėtingame statinyje- pavėsinė. Ši stogo danga leis vasarą išsaugoti antrame aukšte mažiau įkaitintą stogą, o kadangi stogo vienas šlaitas bus orientuotas į pietinę pusę tokia dangos inercija tikimės pasiteisins.
Pavėsinėje inercijos galią jau pajutome. Namo stogas masyvus - čerpių masė sudarė apie 5-6 tonas. Bet tai tik vienas mitas apie " sunkų" čerpinį stogą.
Renkantis čerpes stogui visuomet prisiminkit, kad ši stogo danga yra ilgaamžė, džiuginanti akį ir stogas visuomet jus pasitiks su molio spalvos šypsena. Gal šypsena bus ir kitokios spalvos, bet tai bus jūsų stogo šypsena.
Molinės čerpės - ilgaamžė ir estetiška stogo danga
Stogo Sandarumas ir Termovizija
Dažnu atveju jūs ir be termovizoriaus galite pamatyti stogo defektus - ar stebėjote žiemą kelis šalimais esančius pastatų stogus kuomet vienas su stora sniego pagalve, antras stogas su dalimis sniego ir dalimis nutirpusių vietų, gal net krūvos varveklių ties nutirpusiomis stogo vietomis. Kodėl žiemą stogai skirtingais sluoksniais?
Yra dvi pagrindinės: nepakankamas šiltinimo sluoksnis stoge ir netinkamai įrengtas garo barjeras arba net jo nebuvimas. Namo šiluma kyla į viršų ir taip sniegas tirpdamas sudaro varveklius stogo žemiausiose vietose, bei nuo šlaitų sniegas "mandagiai" nučiuožia nors galėtų būti papildomas gamtos šiltinimo elementas. Gali pasirodyti keistai, tačiau stogui, o ir visam namui, sniego danga padeda saugoti šilumą.
Tad žiemą labai dažnai mūsų prašoma surasti šalčio vietas stoge. Tačiau gerai apšiltintas stogas jus saugos nuo šalčio žiemą, tačiau nemažiau svarbu ir apsauga namo nuo perkaitimo vasarą, o ši stogo savybė vis daugiau ir daugiau bus reikalinga mūsų šiltėjančiame klimate.
Pastebėjome, kad vasarą mūsų pilotinio stogo molinė čerpė gali įkaisti ir iki +65 laipsnių pagal celsijų kuomet žiemą stogo čerpė gali atšalti tik iki -25 laipsnių pagal celsijų.
Kas liečia sandarumo testo rezultatų, tai jei matuodami jūsų pastatus siekiame oro srauto koeficientą n50 apie 0,6-1 karto per valandą, o stebime 1,5-2,5 karto oro apykaitą per valandą beveik visais atvejais išvada būna viena - labai nesandari stogo konstrukcija.
Ar jūs panaudosite stogo konstrukcijoje čerpinę ar skardinę dangą, gal kita pasirenkama danga plokščiame stoge tai neįtakos pastato sandarumui, tačiau garo barjieras kuris stabdys šilto oro patekimą į lauką yra labai svarbu tinkamai sutvarkyti.
Tinkamumas stogo konstrukcijos (kalbant apie sandarumą) bus tik tuomet kai bus jau konstruktyvo rengimo metu apgalvota kaip garo barjeras bus suderintas su vėdinimo-kondicionavimo sistemomis, stogo vidine apdaila (gipso kartono arba itempiamos lubos, o gal dailylentės).
Jei pažvelsite į stogo konstrukciją pjūvyje pamatysite, kad konstrukcija gali turėti 5-9 sluoksnius nuo viršutinės iki apatinės dalies. Stogas -viena iš sudėtingesnių statinio konstrukcijų jūsų pastate, gal todėl dažnai ir nukenčia šios konstrukcijos sandarumas ir matome šiuos varveklius ir nučiuožusius sniego pusnys.