Pastogės kadastriniai matavimai: reikalavimai ir procesas

Visiems naujai pastatytiems, rekonstruotiems ar kitaip pertvarkytiems statiniams, kol statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos pripažins juos tinkamais naudoti, turi būti atlikti statinių kadastriniai matavimai ir parengta kadastrinių matavimų byla. Statinio kadastro duomenų rinkimas - veiksmai, kuriais identifikuojamas statinys ir parengiami duomenys, reikalingi naujam ar rekonstruotam statiniui įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą. Statinio kadastriniai matavimai - veiksmai, kuriais nustatomi statinio geometriniai parametrai, surenkami kadastro duomenys.

Remiantis Registrų centro pateikiamu apibrėžimu, kadastriniai matavimai yra procesas, kurio metu nustatomi nekilnojamųjų daiktų geometriniai matmenys ir techniniai parametrai. Šie matavimai yra svarbūs nekilnojamojo turto registracijos, valdymui ir planavimui, nes jie suteikia tikslius ir oficialius duomenis apie nekilnojamojo turto dydį, ribas ir kitas charakteristikas.

Pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą nuosavybės teisės į statinį gali būti registruojamos tik po to, kai yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, t.y. kai statinys įrašytas į nekilnojamojo turto kadastrą. Statinių kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą laikomas tų statinių įregistravimu nekilnojamojo turto registre be teisių į juos, t.y. įregistruojant statinius be teisių į juos atliekamas tik statinių registravimas.

Kadastrinių Matavimų Būtinos Situacijos

Kadastriniai matavimai yra būtini įvairiose situacijose, kuriose reikalingas tikslių žemės sklypo duomenų nustatymas ir dokumentavimas. Šie atvejai apima:

• Žemės sklypų pardavimą, padalijimą, ar sujungimą: siekiant teisiškai tvarkyti šiuos procesus, būtinas aiškus sklypų ribų ir dydžių nustatymas.
• Žemės sklypo paskirties keitimas: reikalinga tiksli žemės sklypo ribų posūkio taškų ir jame esančių žemės naudmenų išmatavimo informacija.
• Išnuomavimas ar panaudos teisių suteikimas: sklypams, kurių ribos dar nėra nustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje.
• Žemės sklypo ploto tikslinimas: ypač svarbu, jei sklypo ribos nėra aiškiai nustatytos arba yra neatitikimų su Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis.

Šių matavimų atlikimas yra svarbus ne tik teisiniu, bet ir praktiniu aspektu, užtikrinant sklypo naudojimo teisėtumą ir aiškumą.

Kas Gali Atlikti Kadastrinius Matavimus?

Žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikti teisės aktų nustatyta tvarka gali tik asmenys, turintys galiojančią matininko kvalifikaciją. Matininkas yra fizinis asmuo, turintis Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą, suteikiantį teisę nustatyti nekilnojamojo turto kadastro duomenis.

Žemės Sklypų Kadastrinių Matavimų Procesas

Žemės sklypų kadastrinių matavimų procesas yra sudėtingas ir apima keletą etapų. Pirmiausiai matininkai renka informaciją apie matuojamo sklypo ir visų kaimyninių sklypų ribas, kad išvengtų netikslumų ir paženklintų ribas labai tiksliai. Kai visi duomenys parengti, matininkas derasi su užsakovu dėl ženklinimo dienos ir siunčia pranešimus suinteresuotiems asmenims apie numatomą sklypo ženklinimą.

Žemės sklypo ženklinimo metu matininkas atlieka ribų nustatymą, matuoja ir atstato riboženklius. Kviestiniams asmenims suteikiama galimybė pasirašyti žemės sklypo paženklinimo aktą. Jei kai kurie asmenys neatvyksta, matininkas siunčia jiems informaciją apie suformuotas ribas.

Darbas baigiamas ofise, kur specialistas, naudodamas specializuotą programinę įrangą, apdoroja lauko matavimus ir parengia žemės sklypo planą. Plano patikra atliekama Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos. Paskutinis žingsnis atliekamas užsakovo. Suformuota skaitmeninė žemės kadastro byla pateikiama Registrų Centro padaliniui, o žemės sklypo savininkui bus būtina pateikti prašymą įregistruoti naujus matavimus. Registrų Centras duomenis sutvarko per maždaug 7 darbo dienas.

Žemės Sklypų Kadastrinių (Geodezinių) Matavimų Etapai ir Veiksmai:

• Naudojant geodezinę įrangą, fiksuojami nekilnojamųjų daiktų fiziniai parametrai.
• Apskaičiuojami žemės sklypų plotai bei nustatomi matmenys.
• Identifikuojami ir pažymimi visi žemės sklype esantys statiniai, bei kiti svarbūs objektai.
• Remiantis surinktais duomenimis, sudaromi žemės sklypų planai.
• Žemės sklypų ribos paženklinamos vietovėje.
• Surinkti duomenys parengiami įregistravimui valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazėje.

Etapai ir veiksmai:

Nuo Ko Priklauso Kadastrinių Matavimų Kaina?

Kadastrinių matavimų kaina priklauso nuo kelių svarbių veiksnių:

• Žemės sklypo dydis: Didesni sklypai reikalauja daugiau laiko ir pastangų matuoti, todėl jų matavimai yra brangesni.
• Sklypo vietovė: Sklypo buvimo vieta, ar tai mieste, kaime, ar sunkiai pasiekiamoje teritorijoje, gali turėti įtakos kainai.
• Kaip greitai reikia atlikti darbus: Skubos tvarka atliekami darbai gali kainuoti brangiau.
• Papildomi reikalavimai: kliento specifiniai poreikiai ir pageidavimai, pvz., išsamesni planai ar sudėtingesnės analizės, taip pat gali didinti kainą.

Kaina gali skirtis priklausomai nuo pasirinktos paslaugos teikėjo ir jų nustatytų standartų. Svarbu atkreipti dėmesį į paslaugų kokybę ir profesionalumą, ne tik į kainą.

Dokumentai Reikalingi Atlikti Žemės Sklypo Kadastrinius Matavimus

Norint atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, reikalingi šie dokumentai:

• Sklypo registracijos dokumentai: tai apima pirkimo-pardavimo sutartį, nekilnojamojo turto registro pažymėjimą.
• Detalusis arba preliminarus žemės sklypo planas: Šis dokumentas padeda nustatyti sklypo ribas ir struktūrą.
• Statinių registracijos dokumentai: jeigu žemės sklype yra statinių, reikalingi jų teisiniai dokumentai.
• Žemės savininko asmens dokumento kopija: tapatybės kortelės ar paso kopija.
• Kiti susiję dokumentai: Priklausomai nuo konkrečios situacijos, gali prireikti papildomų dokumentų, susijusių su žemės sklypu.

Kas Yra Kadastrinių Matavimų Byla ir Kadastrinis Numeris?

Kadastrinių matavimų byla yra dokumentų rinkinys, kuris sudaromas po žemės sklypo ir jame esančių naudmenų kadastrinių matavimų atlikimo. Ši byla apima visus svarbius duomenis apie sklypą, įskaitant jo ribas, plotą, naudojimo paskirtį, statinius ir kitus svarbius parametrus. Byloje taip pat gali būti įtraukti žemės sklypo planai ir kitos techninės schemos.

Tuo tarpu žemės sklypo kadastro numeris yra unikalus kodas, priskirtas kiekvienam nekilnojamajam turtui. Jis naudojamas nekilnojamojo turto identifikavimui ir registracijai Nekilnojamojo Turto Registre.

Pastogės Patalpų Kadastriniai Matavimai

Pastogės patalpų kadastrinių matavimų byla sudaroma, kai nebaigta įrengti pastogės patalpa pastatyta tiek, kad galima nustatyti nekilnojamojo daikto - patalpos ribas, apskaičiuoti plotą, tūrį, vertę, baigtumą bei surinkti kitus duomenis. Kadastriniai matavimai taip pat gali būti atliekami, kai pastogė (palėpė) yra nepradėta įrengti.

Jeigu pastogė (palėpė) yra pastatyta kartu su visu pastatu, tuomet dėl tokios nepradėtos įrengti pastogės (palėpės) kadastro duomenų įrašymo į kadastrą, t.y.

Žemės Sklypo Kadastro Duomenų Atnaujinimas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, žemės sklypo kadastrinių matavimų atnaujinimas yra būtinas, jeigu žemės sklype pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti, nugriauti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).

Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto, griovimo) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, nugriauti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms.

Tokiu atveju atnaujinti žemės sklypo kadastro duomenys kadastro tvarkytojui gali būti pateikiami po statinio kadastro duomenų įregistravimo ar pakeitimo Nekilnojamojo turto registre.

Statinių Kadastriniai Matavimai - Inventorizacija

Kadastriniai matavimai pastatams - inventorizacija - vienas svarbiausių veiksnių registruojant bei apibrėžiant nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai - veiksmai, kuriais identifikuojamas nekilnojamasis daiktas, nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, nekilnojamųjų daiktų geometriniai ir techniniai parametrai, apskaičiuojami žemės sklypo bei jame esančių žemės naudmenų plotai ir kiti šį daiktą apibūdinantys faktiški kadastro duomenys.

Ši paslauga reikalinga kai:

• pastatai ar statiniai pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti ar kitaip pertvarkyti;
• statinius reikia padalyti, atidalyti ar atlikti turto objektų pertvarkymą, kai vieno nekilnojamojo daikto dalis atidalijama nesudarant atskiro nekilnojamojo daikto ir sujungiama su greta esančiu nekilnojamuoju daiktu.;
• reikia suformuoti naujus turto objektus;
• reikia surinkti inžinerinių tinklų, statinių kadastrinius duomenis.

Statinių kadastrinių matavimų paskirtis - nustatyti turto dydį, fizinę būklę, turto vertę, fiksuoti nekilnojamojo turto pakitimus ir kitus rodiklius, apibūdinančius nekilnojamojo turto objektą. Šių rodiklių reikia nekilnojamojo turto apskaitai, sandoriams, apmokestinimui, turto ir teisių į turtą registravimui.

Kadastriniai statinių matavimai yra viena svarbiausių dalių įteisinant užbaigtą statybą. Matininkas (atestuotas) matuoja statinį vietoje, fiksuoja duomenis, ruošia kadastrinių matavimų bylą. Pagal šios bylos duomenis statybų inspektorius tikrina galimus nukrypimus nuo projekto, registrų centras registruoja naujai suformuotą (ar pakeistą) nekilnojamą daiktą. Priklauso nuo objekto dydžio, sudėtingumo, reikalingų terminų. Statinių ir patalpų kadastrinius matavimus gali atlikti tik atestuoti specialistai. Statinių bylos rengiamos remiantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis.

Pastato aukštas yra erdvė nuo patalpų grindų paviršiaus iki virš jų esančių patalpų grindų paviršiaus (viršutinis aukštas - iki pastogės perdangos šilumos izoliacijos arba sutapdinto denginio viršaus). braižant pastatų aukštų abrisus galima naudoti statybinius brėžinius, projektus ar kitą medžiagą. Abrise nurodomos visos pastato aukšto detalės.

Kai nėra galimybės abrise aiškiai pažymėti visų plano detalių, išnašas galima daryti stambesniu masteliu; sudarant abrisą pirmiausiai braižomas pastato kontūras ir lauko sienos. Po to braižomas vidaus patalpų planas. Prieš braižant reikia apžiūrėti ir nustatyti, kurios sienos yra laikančiosios, ir pirmiausia braižyti jas, vėliau pertvaras. Po to pažymimos durys, langai (stoglangiai), krosnys, viryklės, dūmtraukiai, sieninės spintos, piliastrai, nišos, santechnikos įrenginiai, laiptai ir kiti smulkūs elementai.

Jei pastato aukštų (taip pat požeminių) išorinių sienų ilgis nevienodas, jis matuojamas atskirai ir matmenys įrašomi kiekvieno aukšto abrise; iš išorės pastatas matuojamas nuo bet kurio kampo, pažymint langų, durų, laiptų ir kitų elementų, išskyrus nurodytų Taisyklių 74.9 papunktyje, matmenis, pagal visą pastato perimetrą; iš išorės pagrindinis pastatas ir priestatai matuojami 1,00-1,50 m aukštyje virš pamato, rūsys - prie žemės paviršiaus.

Sienos, kurių ilgio negalima išmatuoti dėl šalia esančių pastatų ar kitų priežasčių, matuojamos pastogėje arba jų ilgis apskaičiuojamas susumuojant patalpų matmenis, sienų ir pertvarų storius; pasvirusios atitvaros iš išorės matuojamos virš pamatų; daugiaaukščių pastatų langai (durys), kurie yra vienodų matmenų ir išdėstyti visuose aukštuose pagal vieną ašį, matuojami tik pirmame aukšte. Jei langai (durys) išdėstyti ne pagal vieną ašį arba skirtingi jų matmenys, matuojama kiekviename aukšte atskirai iš pastato vidaus ar iš išorės.

Pastato išorėje esantys piliastrai ir išsikišimai iki 10 cm abrise nežymimi ir nematuojami; medinių pastatų kertės į sienų ilgį neįskaičiuojamos; patalpos vidaus matavimai atliekami, kai patalpa yra atskirta nuo likusios pastato dalies ir (arba) išorės atitvaromis; iš vidaus pastato patalpos matuojamos visu patalpos perimetru 1,00-1,50 m aukštyje pagal apdailintų sienų paviršių, pažymint durų, krosnių, dūmtraukių ir kt. matmenis; pastogės patalpose esančios sienos, kurių aukštis mažesnis negu 1,00 m, matuojamos prie grindų, virš grindjuosčių.

Pasvirusios atitvaros matuojamos prie grindų, virš grindjuosčių; langų ir lauko durų angų matmenys matuojami išorinėse lauko atitvarų plokštumose; įvairios krosnys, viryklės ir židiniai matuojami pagal pagrindo gabaritus; nustatomi bendri laiptinių, laiptų aikštelių matmenys, laiptatakių kryptis, laiptelių skaičius; abrise žymimi visi krosnių, kaminų, nišų ir kt. iškilimai, didesni negu 5 cm; abrise punktyrine linija pažymima stoglangio horizontali projekcija.

Matuojant nestačiakampes patalpas būtina išmatuoti įstrižaines ir (ar) kitus ilgius charakteringuose taškuose. Nestačiakampiuose pastatuose būtinai išmatuojamos visų kampinių pastato patalpų įstrižainės; matuojant pastatus būtina išmatuoti sienų ir pertvarų storį. Santechnikos įrengimai, šildymo katilai, dujinės ir elektrinės viryklės ir kt.

Pastogės kadastriniai matavimai atliekami, jei pastogėje esančios patalpos yra įrengtos. Atliekant pastato, turinčio neįrengtą pastogę, kuri nėra formuojama atskiru Kadastro objektu, kadastrinius matavimus, nustatomi pastogės užimamos pastato erdvės pagrindiniai konstrukciniai elementai bei kiti kadastro duomenys, reikalingi užpildyti privalomas pastato kadastro duomenų formas. Neįrengtos pastogės kadastriniai matavimai gali būti atliekami Taisyklių 179 punkte nurodytu atveju.

Atlikus matavimus būtina patikrinti, ar jie atitinka vidaus ir išorės sienų matmenis. Tuo tikslu patalpų sienų ir pertvarų matmenys sumuojami pagal kiekvieną pastato sieną. Jeigu matavimai atlikti teisingai, išorės ir vidaus matmenų suma turi būti vienoda.

tags: #pastoges #kadastriniai #matavimai