Planuojant statybas, vienas svarbiausių aspektų yra maksimalaus sklypo užstatymo ploto nustatymas. Šis rodiklis tiesiogiai veikia galimą pastato dydį ir jo išdėstymą sklype. Lietuvoje šį procesą reglamentuoja įvairūs teisės aktai ir statybos techniniai reglamentai.
Tankiai apstatytas gyvenamasis rajonas Vilniuje
Bendrieji principai ir teisės aktai
Nors sodo namų statybai ir registracijai taikomi konkretūs ploto reikalavimai, pateiktuose dokumentuose (Sodininkų bendrijų įstatyme bei STR 1.07.03:2017) nėra tiesiogiai apibrėžta ploto skaičiavimo metodika, nurodanti, ar rūsys įtraukiamas į bendrąjį plotą. Šie teisės aktai reglamentuoja bendrijų veiklą, statinių techninę priežiūrą ir naujų kadastro objektų formavimą, tačiau ne detalų plotų matavimą. Pagal įstatymą, sodo namas yra nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, esantis sodo sklype.
Nors pati skaičiavimo formulė pateiktuose dokumentuose nedetalizuojama, Statybos techninis reglamentas (STR 1.07.03:2017) numato prievolę fiksuoti bendrąjį plotą statinio techniniame pase. Svarbu atkreipti dėmesį, kad STR 1.07.03:2017 pagrindinis tikslas yra nustatyti statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarką bei naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarką.
Šis reglamentas nustato, kaip prižiūrėti jau pastatytus statinius, kaip pildyti techninės priežiūros žurnalus ir kaip formuoti inžinerinius statinius, tačiau jame nėra pateikta „bendrojo ploto“ skaičiavimo metodika.
Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka.
Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.
Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifas apskaičiuojamas vertinant statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka.
Statinys - bendrasis terminas, vartojamas apibrėžti visa tai, kas sukuriama statybos darbais, naudojant statybos produktus, ir yra tvirtai sujungta su žeme. Terminas „statinys“ apima pastatus (gyvenamuosius, pramoninius, komercinius, biurų, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kt.) ir inžinerinius statinius ar mišrios rūšies statinius (pastatus, sujungtus su inžineriniais statiniais), taip pat statinių priestatus ir anstatus bei jų dalis.
Pastatas - stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, pramonės, komercijos, kultūros, transporto ir kt.
Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 4.12., būsto naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas. Į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžiju, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas.
Skaičiuojant maksimalius tarifus namų grupėms, atsižvelgiama į namo dydį ir techninės priežiūros ypatumus.
Maksimalus sklypo užstatymo tankis
Maksimalus sklypo užstatymo tankis nustatytas lentelėje „Maksimalūs sklypo užstatymo tankio dydžiai“.
Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" 9 priedo 1 punkte nurodyta, kad maksimalus sklypo užstatymo intensyvumas yra 0,4, vienbučio blokuoto užstatymo tipo, kai namai statomi atskiruose sklypuose - 0,8, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose užstatymo intensyvumas nustatytas mažesnis. Nauji gyvenamieji namai gali būti statomi ne mažesniuose kaip 400 m² sklypuose.
Svarbu: Gyvenamasis namas ir jo priklausiniai nuo gatvių raudonųjų linijų turi būti statomi ne arčiau kaip 3 m, išskyrus atvejus, kai mažesnis atstumas numatytas teritorijų planavimo dokumentuose.
Sklypuose, didesniuose kaip 2500 m², maksimalus sklypo užstatymo tankumas nustatomas pagal formulę: 50000/F, %, kur F - sklypo plotas, m².
Pavyzdys: Jei sklypas yra 34 arai (3400 m²), maksimalus užstatymo tankumas skaičiuojamas pagal formulę: 50000/3400 = 14,7 %. Tai reiškia, kad maksimalus užstatymo plotas yra 3400 m² * 0,147 = 499,8 m².
Sistemingas planavimas, o ne taškinis tankinimas. Utrechto (NL) pavyzdys.
Kai žemės ūkio paskirties žemės sklype, išskyrus ūkininko sodyboje, žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais pastatais ir jų priklausiniais užstatyti plotai nesuformuoti atskirais sklypais, maksimalus sklypo užstatymo tankis skaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis faktiniam užstatytos teritorijos naudmenų plotui (pastatų, kiemų, aikštelių užimtai žemei ir kitai tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojamai žemei).
Žemės ūkio paskirties sklype ūkininko sodyboje namo užimamas žemės plotas neturi viršyti 1000 m², o bendras užstatymo tankis - 50 %.
Užstatymo tankio žemės ūkio paskirties žemės sklype, išskyrus ūkininko sodyboje, skaičiavimas nurodytas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje.
Svarbu: Atkreipkite dėmesį, kad dauguma pusė sklypo būna užstatyta, bet pagal įstatymą tik apie 20% galima užstatyti. Nuo ko priklauso užstatymo procentas?
Atstumai iki sklypo ribos
Minimalus atstumas nuo atskirai statomo Namo ir jo priklausinių (išskyrus nesudėtingus statinius) iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Minimalus atstumas tiesiamų inžinierinių tinklų iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 1 metras, jei nepažeidžiami kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) interesai.
Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai (žr. Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisykles) ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu, išskyrus atvejus, kai pastatų blokavimas numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose.
Mažinant tiesiamų inžinerinių tinklų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos, reikalingas šio sklypo savininko sutikimas raštu.
Namo ir jo priklausinių, inžinerinių tinklų statyba, rekonstravimas ir remontas neturi daryti neleistino poveikio kaimyniniam žemės sklypui ir jame esantiems statiniams. Šių statinių esminis reikalavimas „mechaninis atsparumas ir pastovumas" turi būti užtikrintas pagal 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.
Svarbu: Sodų bendrijoje atstumas iki sklypo ribos skaičiuojasi nuo pamato ar nuo stogo?
Kiti svarbūs aspektai
Planuojant statybas, svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus aspektus, kurie gali turėti įtakos maksimaliam sklypo užstatymo plotui:
- Teritorijų planavimo dokumentai (detalieji planai, bendrieji planai).
- Specialūs reikalavimai saugomoms teritorijoms.
- Gaisrinės saugos reikalavimai.
- Sanitarinės apsaugos zonos.
Taip pat svarbu žinoti, kaip skaičiuojamas pastato tūris (ūkinės paskirties pastatas). Ar pagal išorinį pastato kontūrą? Ar naudingas plotas dauginamas iš naudingo ploto aukščio?
Statant pirtį, nereikalaujančią leidimo nei projekto ūkininko sodyboje, už apsauginės vandens zonos, kaip skaičiuojasi statinio BENDRO PLOTO kvadratūra? Iš vidaus ar iš laukinės pusės? Ir kokio kvadratūros limito negalima viršyti su šiuo statiniu.
Kaip apskaičiuojamas mansardos plotas, jei statinys yra II kategorijos? STR reglamente rašo, kad nišos iki 1.6 m aukščio ir ploto apskaita neįeina. Kodėl tuomet pirmojo aukšto plotas skaičiuojamas pagal išorines sienas?
Taip pat svarbu, ar į bendrą patalpos plotą įskaičiuojamas židinių, koklių krosnių plotas?
Svarbu: Sklypas yra bendrasavininkų. Vienas valdo 15 arų, kitas 19 arų. Kiek kuris gali užstatyti savo teritoriją kvadratiniais metrais?
Planuojant sodo namo statybą mieste, svarbu žinoti, kaip skaičiuojamas sodo namo plotas miesto teritorijoje? Planuojama statyti iki 80m2, tačiau vieni teigia, kad skaičiuojamas namo užstatymo plotas neturi viršyti 80kv., kiti, kad vidaus gyvenamasis plotas. Taip pat bus kasamas šulinys ir nuotėkų valymo įrenginys, kokie reikalavimai ir reikalingi dokumentai?
Norint rekonstruoti senos statybos gyvenamąjį namą ir keisti stogo konstrukciją į plokščią stogą, reikėtų pasidomėti, ar su EPS100 polisterolu išsilyginti ir laiptuotai...
Kiek kainuotų vienaaukščio namo 170kv.m su garažu konstrukciniai skaičiavimai A++ klasė?
Suprojektuotas karkasinis naujos statybos pagalbinis ūkinis pastatas, bet galvojama, jog norėtume jį statyti iš blokelių. Statant iš blokelių ir jį apšildant, jo ilgis ir plotis padidėtų po 26cm. Norėjau paklausti ar reikia keisti projektą keičiant namo konstrukcijas (iš medinio karkaso į mūrą)?
Gavus statybos leidimą buvo pradėta namo ir ūkinio pastato statybos darbai. Gyvenamas namas jau stovi, norime pradėti ūkinio pastato statybas. Bet iškilo viena problema, ūkinio pastato sienos turi būti daromos iš Arko M18 blokelių. Projektuojant niekas nepasakė, kad Arko blokeliai yra vieni iš brangiausių. Ar galiu pakeisti Arko blokelius į kitus blokelius, kokios yra taisyklės?
Norint pakelti alytnamio antrą aukštą ir palikti vienšlaitį stogą, reikėtų atkreipti dėmesį į karkaso stiprumą. Ar galite atsakyti į ką turėtume atkreipti dėmesį prieš darant rekonstrukciją?
Planuojant statybas, svarbu žinoti, kokią informaciją be namo projekto ir geologinių tyrimų reikia pateikti konstruktoriui, kad paskaičiuotų pamatų apkrovas? Ar šiame etape būtina žinoti tikslų blokelių ir stogo dangos tipą (čerpė ar skarda)? Man atrodo, kad ta informacija turi didelę įtaką namo pamatų apkrovų paskaičiavimui. Man pasirodė keista, kad konstruktorius šitos informacijos nesiteiravo. Mano klausimas būtų ar konstruktoriui pakanka žinoti, kad namas bus mūrinis ir kiek aukštų ar visgi reikia detalesnės informacijos kaip aš ir galvoju?
Svarbu: Prieš pradedant statybas, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais - architektais, inžinieriais, teisininkais - ir išsiaiškinti visus galiojančius reikalavimus bei apribojimus.
Šis straipsnis suteikia tik bendrą informaciją apie maksimalų sklypo užstatymo plotą.
Bendras sodo namelio plotas skaičiuojamas pagal vidinių patalpų plotus, ne išorės. Supaprastinto namo projekto iki 80 kv.m. skaičiuojasi antžeminis plotas be rūsio patalpos. Ploto skaičiavimo metodiką nusako STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“.
Pagalbinius statinius (sandėliukus ir pan.) galima forminti kaip ūkio statinius, prijungtus prie pagrindinio. Tokiu atveju bendras plotas neįsiskaičiuotų į pagrindinio pastato bendrąjį plotą.
Jei taip, tai skaičiuojamas yra visų patalpų vidaus plotas ir jei jis yra iki 80 m2, tai jį galima statyti be derinimų. Žinoma statant reikia išlaikyti visus priešgaisrinius atstumus ir atstumus nuo sklypo ribos. Jei tie normatyvai nebus išlaikyti negalėsite užregistruoti savo statinio. Todėl patartina vis vien kreiptis į architektą, kuris jums suprojektuotų sodo namelį ir padarytų jo pririšimą prie sklypo.
Mokesčių paskirstymas daugiabučiuose namuose
Mokesčiai priskaitomi butų ir (arba) kitų patalpų savininkams proporcingai jų daliai pastate - pagal įregistruotus naudinguosius plotus (negyvenamųjų patalpų bendras plotas laikomas naudinguoju).
Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 civilinės bylos Nr. 3K-7-515/2009 nutartyje pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas) 4.82 straipsnio 5 dalies (nuo 2013 m. sausio 1 d. − 7 dalis) nuostatos taikymo aiškinimas. Aiškindamas minėtoje Civilinio kodekso nuostatoje įtvirtintą proporcingumo principą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad...
Nėra svarbu, kokios paskirties plotą užima savininkas pastate - ar tai butas, ar sandėliukas, ar garažas, nesvarbu, ar dažnai naudojama, ar retai...
Naujos statybos namuose visos kitos patalpos, tokios kaip sandėliukai ar garažai, įprastai būna įregistruotos atskiru unikaliu numeriu, būna nurodytas tų patalpų plotas ir jos būna valdomos nuosavybės teise.
Daugiabučiame name bendrieji mokesčiai priskaitomi proporcingai pagal turimą dalį pastate visiems butų ir/ar kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kaip, kokiu dažnumu savininkas tuo butu ar patalpa naudojasi.
Vadovaujantis LR Civilinio kodekso 4.82 str.3 dalimi „Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
Visi mokestiniai įnašai bendrijai priskaitomi proporcingai pagal užimamą plotą, nesvarbu, ar jie yra jau surinkti (juk irgi buvo priskaityti proporcingai), ar dar tik priskaitomi ir bus susirinkti.
Taip pat apskaičiuojamos ir visos kitos paslaugos, kurios apskaičiuojamos butui, priskaičiuojamos dar atskirai ir parkingui bei sandėliukui: t.y. Bendrijos pirmininko atlyginimas, administravimas, buhalterinė apskaita, kaupiamosios lėšos. Už visas aukščiau išvardintas paslaugas aš moku tris kartus, išskirsčius jas į butą, parkingą ir sandėliuką.
nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės...
PASTABA: Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą.
Svarbu: Informacija parengta remiantis tik pateiktais dokumentais (Sodininkų bendrijų įstatymas ir STR 1.07.03:2017).