Pastato Šildymo Sistemos Techninis Darbo Projektas: Reikalavimai Lietuvoje

Rengiant energetiškai efektyvaus namo projektą, būtina išanalizuoti visą prieinamą informaciją, pasikonsultuoti su specialistais ir numatyti kelis namo plano variantus. Vykdant namo projektavimą ir statybas, didžiausia galimybė sumažinti statybos kainą ir pastato eksploatacines išlaidas yra projektinių pasiūlymų stadijoje. Todėl projektuojant pastatus, pirmiausia stengiamasi išnaudoti visas papildomai nekainuojančias priemones: racionalią pastato formą, paprastesnius konstrukcinius ir inžinerinius sprendimus, saulės energijos panaudojimą per langus, pasyvaus namo architektūrinius sprendimus.

Ekonomiškus, energiją taupančius ir ekologiškus statybinius sprendimus stengiamasi taikyti projektuojant tiek nedidelius vienbučius gyvenamuosius namus, tiek prabangius didelius pastatus. Pasyvaus namo koncepcija - tai požiūris į pastato ekonomiškumą, aukštą kokybę, sveiką mikroklimatą ir ilgalaikiškumą. Tokio namo eksploatacijai reikia apie 90 procentų mažiau energijos, lyginant su dauguma pastatų. Taigi, pasyviųjų namų savininkams nuolatinis energijos šaltinių kainų augimas nėra toks svarbus. Pasyviame name ištisus metus palaikoma stabili - apie 20 laipsnių - temperatūra. Tačiau pasyvus namas nėra sudėtingas mechanizmas.

Atliekant pasyvaus namo projektą svarbu nepamiršti estetinių principų. Esame įsitikinę, kad aukštai architektūrinei kokybei visai nebūtina visa architektūrinių priemonių paletė. Ieškome kompromiso, kad namas būtų ekonomiškas, jo plotas optimalus šeimos poreikiams tenkinti, pastatytas iš vietinių ekologiškų medžiagų, atitinkantis saulės architektūros projektavimo principus ir vizualiai patrauklus. Naudojame 3D modeliavimo programas, kuriame trimačius modelius aukščiausiai kokybei pasiekti, kuriant pasyvaus namo projektą.

Techninio Darbo Projekto Sudėtinės Dalys

Statinio techninis projektas - pirmasis etapas, kurio sprendiniai detalizuojami darbo projekte. Techninis projektas rengiamas kaip vientisas dokumentas, nustatantis projektuojamo statinio esminius, funkcinius (paskirties), architektūros (estetinius), technologijos, techninius, ekonominius, kokybės reikalavimus, bei kitus jo rodiklius ir charakteristikas.

Prieš pradedant techninio darbo projekto rengimą, reikalingi šie dokumentai ir sutikimai:

• Kaimynų notariniai sutikimai.
• Servitutai.
• Topografinė medžiaga (nauja ir suderinta su reikalingomis institucijomis).
• Specialiosios architektūrinės sąlygos (užsakomos savivaldybėje).
• Detalaus plano ištrauka.

Rąstinių Namų Projektavimas

Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje populiarėja rąstinių namų projektavimas ir statyba. Mediniai gali būti ne tik sodo nameliai, pirtys ar gyvenamieji namai, bet ir didesnės apimties projektai (restoranai, poilsio bazės, viešbučiai ir pan.). Šiuo metu Lietuvoje rąstinių namų projektavimas yra pakankamai laisvas, dar nėra susiformavusi konkreti, vientisa stilistika. Dažniausiai projektuojami kanadietiško, skandinaviško, amerikietiško ar rusiško tipo rąstinių namų planai ir architektūra.

Rąstinių namų projektavimas ir statyba tiesiogiai priklauso nuo būsimų namo savininkų poreikių, todėl galima išskirti du tipus - gyvenamieji (nuolatiniam gyvenimui) ir sodybos (skirti tik poilsiui). Nuo pastato paskirties priklausys ir rąstinių namų planai, formos, naudojamos medžiagos, projektuojama aplinka. Vienas iš mėgstamiausių pagalbinių statinių sodybose - rąstinės pirtys. Jų projektavimas labai paprastas - pirtį galima prijungti prie kiemo pastatų grupės (antrojo plano) arba statyti atskirai, atokiau.

Tradiciniai sodybų, poilsio namų planai dažniausiai vientiso stačiakampio formos, tačiau yra sutinkami ir artimi kvadratui namų planai. Kadangi šiltu metų laiku didesnė laiko dalis yra praleidžiama lauke, terasoje ar verandoje, tai ir vasarnamio pagrindinis plotas neturėtų būti toks didelis kaip gyvenamojo namo. Projektavimas bus optimalesnis, jei vengsime koridorių ir prieškambarių, geriau sujungti kelias funkcijas vienoje patalpoje, pavyzdžiui, valgomąjį ar laiptinę su virtuve, verandą su prieškambariu ir pan.

Jeigu tradicinis projektavimas netenkina, galima suteikti rąstiniam pastatui daugiau šiuolaikiškumo architektūrinėmis formomis išeinant iš minėto stačiakampio plano ir iš įprasto taisyklingo dvišlaičio stogo. Rąstinio pastato projektavimas neapsieina be architektūrinės išraiškos formavimo elementų, kurių pagrindinis yra pats rąstas. Skirtingai apdirbti, skirtingų formų ir apimties rąstai gali visiškai pakeisti to paties pastato išvaizdą. Galima naudoti apdirbtos (apipjautos) medienos rąstus, natūraliai apvalios formos arba klijuotos medienos rąstų profilius.

Namai, kurių projektavime panaudoti rąstai, puikiai tinka bet kokioms klimato sąlygoms, kadangi juose vasarą nekaršta, o žiemą nešalta. Mediena turi savybę kaupti šilumą vasaros metu ir saugoti ją per visą žiemą. Tačiau, užklupus dideliems karščiams, mediniame name bus visada vėsu, nesijaus tvankumo. Mediena atitinka visus higieninius reikalavimus, jos šilumos perdavimo savybės yra geresnės už daugumą mūrinių namų. Lapuočių mediena nėra tinkama namų statybai, nes yra linkusi deformuotis, ne taip gerai išsaugo šilumą, yra brangesnė. Spygliuočių rąstai mažiau deformuojasi, puikiai išlaiko šilumą, juose likę sakai teigiamai veikia rąstiniame name gyvenančių žmonių kvėpavimo takus, rąstai palaiko natūralų drėgmės balansą viduje. Paprastai prie natūralaus rąsto labiausiai dera tokios pat natūralios medžiagos kaip akmuo, medis ar molis.

"Protingas Namas" ir Šildymo Sistemos Valdymas

Protingas namas suteikia būstams ne tik daugiau komforto, bet ir sudaro galimybę taupyti energiją, operatyviai praneša apie susidariusias kritines situacijas, didina būsto saugumą. Protingas namas (angl. „Smart House“) - tai suprojektuotas namas su išmania automatine sistema, kuri sujungia ir valdo įvairius elektros įrenginius bei buitinę techniką: apsaugą, oro kondicionavimą, šildymą, ventiliaciją, šviesą ir kt. Sistemos pagrindas - tai kompiuteris su specialia programine įranga, nuo kurios į visą pastatą ar butą išvedžiojami laidai.

Jūs ne tik reguliuojate apšvietimo intensyvumą, bet apšvietimas automatiškai įsijungia vos įėjus į kambarį, ar išsijungia išėjus iš jo. Būsto kompiuterinės sistemos apšvietimo valdymas dizaineriams suteikia galimybę realizuoti drąsiausius sumanymus, o projektuotojams - galimybę apšvietimą derinti su rezerviniu elektros tiekimu. Būsto kompiuterinė sistema naudoja įvairius apšvietimo scenarijus. Kiekvienoje projekto patalpoje galime nustatyti skirtingą temperatūrą, keisti ją atsižvelgdami į paros laiką, pvz., galime užprogramuoti, kad namai būtų pradėti šildyti prieš mums grįžtant į namus. Patogi valdymo sąsaja personaliniame kompiuteryje, LCD valdymo panelėje ar mobiliajame telefone leidžia nustatyti kalendorinį dienos ir nakties temperatūros palaikymo grafiką dienai arba savaitei.

„Protingo namo“ sistema gali pastebėti įsilaužimus į namų teritoriją, vandens ar dujų nuotėkį. Daugelį darbų galima atlikti automatiniu būdu, pvz., laistyti pievelę ar prižiūrėti baseiną. Automatinė ledo tirpinimo sistema žiemą neleidžia apledėti jūsų laiptams ar lietvamzdžiams. Garažų valdymas suteikia galimybę įleisti svečius ne tik būnant namuose, bet ir pasinaudojant mobiliuoju telefonu ar internetu. Prie „protingų namų“ tinklo galima prijungti ir vaizdo bei garso techniką.

„Protingo namo“ sistemos vartotojas pats gali konfigūruoti scenarijų, t.y. vieno mygtuko paspaudimu nustatyti visą namo įrangą į pageidaujamą būseną. Jie gali apimti tiek visas, tiek keletą name esančių inžinerinių sistemų.

Galimi scenarijai:

• Viskas išjungta. Vienu paspaudimu išjungiate nustatytą įrangą namuose - įjungtus šviestuvus, veikiančią aparatūrą, šildymo prietaisus, potencialiai pavojingai be priežiūros paliktus prietaisus.
• Atostogos.
• Grįžtu namo.
• Apšvietimo scenos. Iš anksto numatyti šviestuvų ir jų apšvietimo intensyvumo lygiai leidžia sukurti komfortišką aplinką.
• Naktis.

Pamatų Įrengimo Aspektai

Pamatai yra viena iš pagrindinių namo konstrukcinių dalių. Pradedant projektuoti naują namą, reikėtų nepamiršti, kad nuo pasirinkto konstrukcijų tipo priklausys pastato svoris, kuriuo jis remsis į pamatus. Pamatų konstrukcija taip pat priklauso nuo sklypo gruntų, slūgsančių po pamatais, sklypo reljefo ypatybių. Pirmasis etapas parenkant būsimus pamatus turėtų būti inžineriniai geologiniai tyrimai. Kiekvienas gruntas - smėlis, molis ar priemolis - turi skirtingas fizikines savybes. Todėl tik nustačius grunto atsparumą, bus aišku, kokį namo svorį atlaikys konkretus gruntas. Neatlikus geologinių tyrimų, skaičiavimai gali būti netikslūs.

Įrengiant pamatus, svarbu įvertinti įšalo gylį. Žemės įšalo jėga sukuria milžinišką į viršų nukreiptą jėgą. Grunto plėtimosi priežastis yra jame esantis vanduo, kuris, esant neigiamai temperatūrai, virsdamas ledu plečiasi. Lietuvoje įprasta manyti, kad gruntas įšąla iki 1,2 m. Tačiau reikia nepamiršti, kad kiekvieno grunto įšalo gylis skirtingas, pvz., smėlio įšalo gylis yra 1,2 m, molio ar priemolio - 1,5 m. Todėl ir pamatų gylis priklauso nuo grunto. Molio ir priemolio grunte, turinčiame savybę išbrinkti, pamato gylis turi būti 10-25 cm žemiau įšalo gylio. Smėlio grunte pamato gylis, nepriklausomai nuo įšalo gylio, turi būti 0,5 m žemiau įšalo lygio.

Siekiant apsaugoti namo pamatus nuo gruntinio ir kritulių vandens, būtina tinkamai įrengti hidroizoliaciją:

• Vertikali hidroizoliacija įrengiama, kad pamato betonas nešlaptų ir būtų išvengta sušalimo-atšalimo ciklų, nes tai palaipsniui ardo vientisą betono masę ir pamatai yra.
• Horizontali hidroizoliacija įrengiama tam, kad drėgmė, esanti konstrukcijose, nekiltų į viršų ir nepereitų į sienas.

Šiuolaikinėje statyboje naudojamas platus spektras hidroizoliacinių medžiagų: bitumo pagrindu pagamintos klijuojamos, tepamos, ruloninės medžiagos, plastikinės membranos, sintetinės geotekstilinės medžiagos. Specialistai išskiria kelias esmines hidroizoliacinių medžiagų grupes: klijuojamos arba tepamos (pagrindas - bitumas), įsiskverbiančios į mūrą (cheminės kilmės) ir bentonitinės dangos (molio pagrindu). Svarbu atminti, kad reikia ne tik tinkamai parinkti hidroizoliacinę medžiagą, bet ir kokybiškai atlikti statybos darbus. Jei pamatus hidroizoliuosime atmestinai, po kelių metų gali tekti iš naujo atkasti pamatus ir įrengti naują hidroizoliacinę dangą.

Siekiant sumažinti šilumos nuostolius, pamatus būtina apšiltinti per grunto įšalo gylį. Paprastai apšiltinant pamatus naudojamas ekstrūdinis putų polistirenas.

Pamatai gali būti klasifikuojami pagal įvairius požymius - dažniausiai pagal įrengimo būdą ir metodus, taikomus jų laikomajai galiai skaičiuoti (Šimkus 1984).

Pamatų Tipai

• Poliniai pamatai pastato apkrovą pagrindui perduoda padu ir šonais, todėl įtempimai sklinda apimdami didelį grunto tūrį. Poliniai pamatai nusėda mažai, jų pagrindo laikomoji galia didelė, todėl yra tinkami statiniams, kurie yra jautrūs nuosėdžiams. Šie pamatai dažniausiai įrengiami, kai žemės paviršiuje slūgso silpni gruntai (smėlis, priesmėlis, mišrus gruntas). Polių gylis dažniausiai yra nuo 6 iki 12 m.
• Seklieji pamatai statomi iškastoje duobėje, kurios kraštai, pastačius pamatą, užpilami gruntu. Jie perduoda apkrovą pagrindui tiktai padu, todėl jų medžiagos stiprumas išnaudojamas neefektyviai. Sekliųjų pamatų gylis techniniu ir ekonominiu požiūriu turėtų būti ne didesnis kaip 3-5 m. Sekliuosius pamatus galime įrengti stabilios struktūros gruntuose, kur gruntinis vanduo nesukelia sunkumų atliekant pamatų įrengimo darbus.
• Gilieji pamatai naudojami, kai stiprus gruntas slūgso giliai (10-60 m). Jie pastato apkrovą pagrindui perduoda padu ir šonais. Gilieji pamatai yra standūs, gali priimti dideles horizontalias jėgas. Tokie pamatai sėda nedaug, todėl įrengiami pastatams, kurie pagrindui perduoda dideles vertikalias bei horizontalias apkrovas ir kai arti žemės paviršiaus slūgstančių gruntų stiprumas nepakankamas.

Kiekvienam namui pamatus reikia parinkti individualiai, atsižvelgiant į grunto savybes, pastato konstrukcijų tipą bei sklypo reljefą. Šiuo metu statybose populiarėja poliniai pamatai.

Pirkimo objektas - šildymo sistema oras-vanduo ir jos įrengimas pagal parengtą techninį darbo projektą „Administracinio pastato Blindžių g. 12, Vilniuje atnaujinimo (modernizavimo) techninis darbo projektas“ Nr. 2023-08-TDP-ŠG (Darbo projektas). Šildymo sistema turi būti įrengta: pristatyta, sumontuota, pajungta, paleista, suderinta, išbandyta, paruošta darbui ir t. t. bei Perkančiajam subjektui perduota Perkančiojo subjekto administraciniame pastate Vilniuje, Blindžių g. 12. Pirkimo objektas į pirkimo objekto dalis neskaidomas.

Perkama Šildymo sistema ir jos savybės, Šildymo sistemos įrengimo, montavimo, montažo priežiūros, paleidimo, derinimo, Šildymo sistemos išbandymų, perdavimo eksploatuoti ir aptarnaujančio personalo apmokymo reikalavimai, taip pat kiti reikalavimai nurodyti pirkimo sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija“ (toliau - Specifikacija) ir pirkimo sąlygų 3 priede „Darbo projektas“.

Šildymo sistemos įrengimo terminas -30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo dienos, šios dienos neskaičiuojant.

Statybos autorinę priežiurą atlieka architektas, projektavęs statinį.

tags: #pastato #sildymo #sistemos #techninis #darbo #projektas