Pastato Naudojimosi Tvarkos Nustatymas Nukrypstant Nuo Nuosavybės Dalies: Teismų Praktika

Žemės sklypą, statinius ar patalpas nuosavybės teisėmis valdant keliems bendraturčiams, gali kilti poreikis nustatyti naudojimosi tvarką. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip nustatoma patalpų naudojimosi tvarka, kokie teisiniai aspektai svarbūs ir kaip sprendžiami ginčai tarp bendraturčių.

Bendrosios Nuosavybės Teisė ir Jos Įgyvendinimas

Civilinio kodekso (CK) 4.72 straipsnis nusako, kas yra bendroji nuosavybės teisė: Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys (CK.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str.). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą tiesiogiai valdė, naudojo ir juo disponavo ne visi bendraturčiai, tai kiti bendraturčiai turi teisę gauti iš šių ataskaitą kasmet arba iš karto po to, kai jie nustojo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą tiesiogiai valdyti, naudoti bei juo disponuoti (CK 4.75 str.).

Bendrosios nuosavybės atveju visi nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo klausimai priklauso nuo visų bendraturčių valios. Galima sakyti, kad savininko teisės šiuo atveju apribojamos kitų savininkų. Praktika rodo, kad išsiskyrus nuomonėms ir interesams tarp bendraturčių, kyla įvairūs ginčai.

Naudojimosi Tvarkos Nustatymo Būdai

Viena iš galimų teisinių priemonių, siekiant išvengti tokio pobūdžio ginčų - naudojimosi daiktu ir konkrečiomis jo dalimis tvarkos nustatymas. Nekilnojamojo daikto savininkams susitarus, žemės sklypo, pastato ar patalpų naudojimosi tvarka patvirtinama sutartimi, kuri gali būti registruojama viešajame registre.

Susitarimą dėl naudojimosi daiktu tvarkos galima sudaryti paprastos rašytinės arba notarinės formos. Tačiau tik notarinės formos sutartis, įregistruota Nekilnojamojo turto registre, gali užtikrinti, kad ji bus privaloma ne tik esamiems, bet ir naujiems daikto bendraturčiams.

Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę ir tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį.

Ieškinio padavimas patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Taigi kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 str. 1 d. Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas.

Bylos nagrinėjimo metu pateikiami naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos projektai ne visada atitinka abiejų ginčo šalių interesus. Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.

Teismų Praktikoje Išaiškintos Bendrosios Taisyklės

Teismai praktikoje išaiškino naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrąsias taisykles, taikytinas nustatant nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra patvirtinęs keletą kriterijų, nustatant daiktų naudojimosi tvarką:

• adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus;
• teisėtumo kriterijus;
• socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus;
• naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus;
• faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus.

Rengiant žemės sklypo, pastato ar patalpų naudojimosi tvarkos planus ir pasiūlymus, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į minėtus kriterijus ir siekiama bendraturčių interesų pusiausvyros. Svarbu ir tai, kad naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje (Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalis).

Tai reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu.

Dėl to žemės sklypo plane turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą.

Naudojimosi bendru daiktu (žemės sklypu, pastatu, patalpa) tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą.

Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos.

Atidalijimas kaip Alternatyva

Racionaliausias tokių ginčų sprendimo būdas - atidalijimas iš bendros nuosavybės, kuomet iš bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Atidalijimu užtikrinamas kiekvieno savininko interesas būti vieninteliu savo turto savininku ir tai pasitarnauja socialinei taikai bei ekonominiam interesui.

Pažymėtina, kad kiekvienas bendraturtis turi absoliučią teisę bet kada reikalauti atidalijimo, nepriklausomai nuo to, ar kiti bendraturčiai sutinka su atidalijimu, ar ne. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas - nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 str.).

Atidalijimas gali būti vykdomas keliais būdais: padalijant daiktą natūra arba išmokant kompensaciją pinigais. Pasirenkant atidalijimo būdą, pirmenybė teikiama daikto atidalijimui natūra, kiek tai įmanoma be neproporcingos žalos daikto paskirčiai. Galimas arba visiškas, arba dalinis atidalijimas (kai tam tikra dalis lieka neatidalinta).

Bendraturčių Kooperavimasis

Pažymėtina, jog bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis.

Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo ar grupės kelių bendraturčių interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka teisės aktų nuostatų. Teismų praktikoje galioja taisyklė, kad bendraturtis, siekdamas gauti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas būdas yra priimtiniausias ir atitinka visų bendraturčių interesus.

Tačiau tai nereiškia, kad turtas padalijamas tik pagal vieno bendrasavininko pasiūlymą - kiti bendraturčiai taip pat turi teisę pateikti kitokius variantus. Taigi daikto atidalijimu negali būti ginami tik vieno žmogaus ar vienos grupės interesai, nepaisant kitų bendraturčių interesų.

Atidalijus dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalyta dalis tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu. Bendroji nuosavybė gali būti atidalinta ir taip, kad paliekama bendrai naudojamų daikto dalių. Nes ir pasidalijus dalį daikto, gali būti įgyvendinti atidalijimu siekiami tikslai - panaikinti bendrosios nuosavybės teisinius santykius arba bent jau sumažinti jų apimtį.

Nustačius naudojimosi bendru turtu tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta. Savo nuožiūra bendraturtis naudojasi tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai.

Teismo Sprendimo Pavyzdys

Civilinė byla Nr. 2-4-368/2016 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.2.8.; 3.2.6 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 3 d.ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius,sekretoriaujant Odetai Sakalauskienei,ieškovei R. L.,dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei R. S.,atsakovui A. J.,viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui A. J. dėl turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe bei jo padalijimo,n u s t a t ė :Ieškovė prašo padalinti tarp šalių santuokoje įgytą turtą: R. L. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ir turtinę teisę į po juo esantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pastato - parduotuvės pirmąjį aukštą ir 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių bei šios parduotuvės rūsį ir 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių (duomenys neskelbtini), taip pat į „Ford Mondeo“ automobilį.

Ieškovė prašo jos prievolę VĮ Turto bankui pagal 2013-11-05 reikalavimo teisės perleidimo sutartį ir pagal 2015-07-10 susitarimą pripažinti jos asmenine prievole. Atsakovo prievoles ieškovei pagal 2015-04-21 ir 2015-05-22 reikalavimo teisės perleidimo sutartis ir pagal Šiaulių apygardos teismo 2012-07-23 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovo prievoles kreditoriams UAB „Kretingos šilumos tinklai“, SĮ „Kretingos komunalininkas“, Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, UAB „Kretingos vandenys“, AB LESTO, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos ieškovė prašo pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis.

Ieškovė prašo pripažinti, kad ji ir atsakovas bendrų prievolių kreditoriams neturi. Padalinti ieškovei R. L. ir atsakovui A. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį 277 300 Eur vertės turtą tokiu būdu: (1) nustatyti, kad bendras turtas dalinamas tokiomis proporcijomis - atsakovui A. J. tenkanti bendro turto dalis sudaro 1/3 (92 433,33 Eur), ieškovei R. L. tenkanti bendro turto dalis sudaro 2/3 (184 866,67 Eur); (2) nustatyti, kad ieškovei R. L. tenkančios kompensacijos iš atsakovo A. J. sudaro 96 744,37 Eur ir šia suma yra didinama ieškovei tenkančio turto dalis, kuri iš viso sudaro 281 611,04 Eur (184 866,67 + 96 744,37); (3) atsakovui A. J. priteisti butą (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 40 300 Eur; (4) ieškovei R. L. priteisti pastato-parduotuvės, pastogės patalpas (bendras plotas 1 179,52 kv. m.), ir 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių, (duomenys neskelbtini), kurių vertė 237 000,00 Eur; (5) priteisti ieškovei R. L. iš atsakovo A. J. 44 611,04 Eur (281 611,04 - 237 000) piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią mažesnę negu jai priklauso bendro turto dalį.

Teismui netenkinus minėtų reikalavimų, ieškovė R. L. reiškia alternatyvų reikalavimą, kuriuo prašo padalinti ieškovei R. L. ir atsakovui A. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį 617 000,00 Eur vertės turtą tokiu būdu: (1) nustatyti, kad bendras turtas dalinamas tokiomis proporcijomis - atsakovui A. J. tenkanti bendro turto dalis sudaro 1/3 (205 666,67 Eur), ieškovei R. L. tenkanti bendro turto dalis sudaro 2/3 (411 333,33 Eur); (2) nustatyti, kad ieškovei R. L. tenkančios kompensacijos iš atsakovo A. J. sudaro 141 675,24 Eur ir šia suma yra didinama ieškovei tenkančio turto dalis, kuri iš viso sudaro 553 008,57 Eur (411 333,33 Eur + 141 675,24 Eur); (3) nustatyti, kad atsakovui A. J. tenkanti bendro turto dalis yra mažintina 141 675,24 Eur suma, kurią jis turi kompensuoti ieškovei, todėl atsakovui tenkančio turto dalis iš viso sudaro 63 991,43 Eur (205 666,67 Eur - 141 675,24 Eur) (4) ieškovei R. L. priteisti gyvenamąjį namą ir turtinę teisę į po juo esantį žemės sklypą (žemės sklypo plotas 0,2319 ha) (duomenys neskelbtini), kurių vertė 83 700 Eur, ir pastatą-parduotuvę su kitais inžineriniais statiniais (duomenys neskelbtini), kurių vertė 493 000,00 Eur, nustatant, kad bendra ieškovei priteisiamo turto vertė 576 700,00 Eur; (5) atsakovui A. J. priteisti butą (duomenys neskelbtini), nustatant, kad atsakovui priteisiamo turto vertė yra 40 300,00 Eur; (6) priteisti atsakovui A. J. iš ieškovės R. L. 23 69,43 Eur (63 991,43 Eur - 40 300,00 Eur) piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią mažesnę negu jam priklauso bendro turto dalį; (7) ieškovės R. L. prievolę mokėti atsakovui A. J. 23 691,43 Eur kompensaciją pripažinti pasibaigusia įskaitymo būdu, šia 23 691,43 Eur suma sumažinant atsakovo A. J. asmeninę prievolę ieškovei R. L. pagal 2015-04-21 reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 5.

Ieškovė nurodo, kad su atsakovu A. J. (duomenys neskelbtini) Raseinių miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. Teigia, kad ginčo šalių santykiai yra itin blogi, konfliktiški. Teismų nuosprendžiais atsakovas pripažintas kaltu ir nuteistas už ieškovei padarytus sveikatos sutrikdymus, administracine tvarka yra baustas už necenzūrinį ir įžeidžiantį ieškovės iškeikimą, taip pat administracine tvarka yra įspėtas už įžeidinėjimus ir grasinimą dukrai E.. Dalijant turtą pagal jos pateiktą pasiūlymą bei nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo ieškovė prašo atsižvelgti į tai, kad sutuoktiniams priklausiusi A. J. individuali įmonė, kurios veiklos pajamos buvo pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis bankrutavo dėl tyčinių atsakovo veiksmų, kuris būdamas šios įmonės savininku sąmoningai ir tikslingai privedė įmonę prie bankroto.

Turto Padalinimas ir Kreditorių Klausimai

Byloje dėl santuokos metu įgyto bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Dėl nurodytų priežasčių teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys.

Turto vertė gali būti nustatoma pagal VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktus duomenis ir kitais įrodymais, šalys taip pat gali susitarti dėl dalijamo turto vertės. Šioje byloje teismo buvo paskirta ginčo pastatų - buto, gyvenamojo namo ir parduotuvės rinkos vertės nustatymo ekspertizė, todėl šio dalijamo turto vertė nustatytina pagal teismo ekspertizės išvadas. Pažymėtina, kad ekspertizė byloje dėl dalijamo nekilnojamojo turto vertės nustatymo buvo paskirta atsakovo iniciatyva.

Šalys nepateikė jokių duomenų bei įrodymų, kad dalintino nekilnojamojo turto vertė, kuri buvo nustatyta ir konstatuota ekspertų nekilnojamojo turto ekspertizės akte, teismo sprendimo priėmimo dieną buvo pasikeitusi.

tags: #pastato #naudojimosi #tvarkos #nustatymas #nukrypstant #nuo